Kalba:   LT   EN
   
Steigėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai
Klaipėdos nafta
Albright Lietuva
UAB „Stemma Group“
Partneriai
Klaipėdos miesto savivaldybė
Laisvu stiliumi
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė
OWEXX
Informaciniai partneriai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Bilietus platina
TIKETA
Mūsų Facebook puslapis
Apsilankykite
« 2017 Lapkritis »
PAT KPn ŠS
  1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30
Teatro repertuaras
Spektaklių paieška
Anonsas el. paštu
Rugsėjo 23
Šeštadienis | KULTŪROS CENTRAS ŽVEJŲ RŪMAI (Taikos pr. 70) | Klaipėda

18:00
Joseph STEIN, Jerry BOCK, Sheldon HARNICK
Smuikininkas ant stogo
 
| Fiddler on the Roof

2 veiksmų miuziklas

 

Pagal Sholeimo Aleichemo pasakojimą, gavus specialų Arnoldo Perlo sutikimą / Libreto autorius Joseph Stein, muzikos autorius Jerry Bock, dainų tekstų autorius Sheldon Harnick

 

Spektaklis viešai rodomas, įsigijus MTI licenciją.
Spektaklyje naudojama MTI suteikta autorinė medžiaga.
421 West 54th Street, New York, NY 10019
Tel. 212-541-4684, Faks. 212-397-4684
www.MTIShows.com


„Smuikininko“ muzika yra pilna aistros, temperamentinga, ypatingai sudvasinta. Joje klausytojas atpažįsta stilizuoto žydų folkloro, senų rusų romansų elementus, o šalia jų skamba tipiškos šiuolaikinės temos su būdinga ritmika, melodika ir harmonija.

 
Daugelis miuziklo numerių tapo visuotinai pripažintais šlageriais. Tai ir jau prologe skambanti tema „Tradicija“, ir Tevjė dainelė „Jei turtingas būčiau...“, ir visų veikėjų atliekama daina „Saulė teka, saulė leidžias...“ bei kitos.

 

Premjera – 2011 m. kovo 19 d., Klaipėda
Trukmė ~ 3 val. 30 min.


Režisierius:
Jan SZURMIEJ (Lenkija)
Dirigentas:
Scenografas:
Wojciech JANKOWIAK (Lenkija)
Kostiumų dailininkė:
Marta HUBKA (Lenkija)
Choreografas:
Jan SZURMIEJ (Lenkija)


Režisieriaus asistentai:
Virginijus PUPŠYS
Choreografo asistentas:


Pastabos
Bilietų kainos: 13,00 €, 19,00 €, 24,00 €, 30,00 €

Pirkti bilietus

Nuolaidos:
Studentams, moksleiviams, senjorams, žmonėms su negalia, turintiems POLA kortelę (pateikus pažymėjimą) – 30%
Grupėms nuo 20 žmonių – 20%


Pagrindiniai atlikėjai
Tevjė 
 
Goldė 
 
Smuikininkas 
Kamilė ROJĖ 
 
Ceitelė 
Danutė PLONIENĖ 
Evelina LOZDOVSKAJA 
 
Hodelė 
 
Chava 
Vitalija TRINKĖ 
 
Šprincė 
Ieva ŠMAIŽYTĖ 
 
Beilkė 
Radvilė GELMINAITĖ 
 
Motelis, siuvėjas 
Vytautas BYTAUTAS 
 
Šandelė 
Pranciška KURMANSKIENĖ 
Elena ANUŽIENĖ 
 
Perčikas, studentas 
 
Rabis 
Rimantas PELAKAUSKAS 
 
Fedia 
 
Jenta 
Pranciška KURMANSKIENĖ 
 
Leizeris 
Arūnas RAMELIS 
 
Mordcha 
Arūnas RAMELIS 
 
Abraomas 
 
Mendelis 
Vytautas BYTAUTAS 
Arūnas JACKUS 
 
Joselis 
Vytautas BYTAUTAS 
Arūnas SIPAS 
 
Uriadnikas 
Rolandas EINIKIS 
 
Nochemas 
Modestas NARMONTAS 
 
Senelė Ceitelė 
Lina ČARIENĖ 
 
Fruma Sorė 
 
Saša 
Vitalij MURAVJOV 
 
I moteris 
Elena ANUŽIENĖ 
Liuda MONTRIMIENĖ 
 
II moteris 
Bronislava GRINEVIČIENĖ 
Laimutė ŽUKAUSKIENĖ 
 
Popas 
Romualdas BUTKEVIČIUS 
 
Dalyvauja 
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras ir baletas 
 



Amerikiečių kompozitoriaus J. Bock, libretisto J. Stein ir dainų tekstų autoriaus S. Harnick 1964-aisiais parašytas miuziklas „Smuikininkas ant stogo“ yra šio žanro klasika. Jis, kaip ir garsieji miuziklai „Mano puikioji ledi“, „Sveika, Doli“, „Vestsaido istorija“ ar „Muzikos garsai“, priklauso minėto žanro aukso fondui.


Kai 1958 m. J. Bock ir S. Harnick debiutavo kaip bendraautoriai, jie abu jau turėjo ženklių pasiekimų teatro sferoje. Ir nors pirmasis šio dueto darbas – miuziklas „Grožio konkursas“ – ir neturėjo pasisekimo, tačiau atkreipė meninės visuomenės dėmesį į talentingą kūrėjų ansamblį. Po metų atėjo ir didžioji sėkmė. Ją atnešė miuziklas „Fiorello“. Jame autoriai muzikos, poezijos ir šokio išraiškos priemonėmis gyvai ir įdomiai papasakojo vieno populiariausių to meto politikų – La Guardi – 1933–1945 m. buvusio Niujorko burmistru, biografiją. Ir muzika, ir dainų tekstai sukėlė furorą, o ypač – satyriniai kūrinio epizodai. Šis sceninis veikalas autoriams, statytojams ir atlikėjams pelnė aukščiausią pripažinimą ir įvairių apdovanojimų.Tačiau šiandien, kai La Guardi vardas netgi daugeliui niujorkiečių asocijuojasi tik su jo vardu pavadintu oro uostu, sunku įsivaizduoti „Fiorello“ šiuolaikiniame teatre.


Po dviejų ne ypač nusisekusių miuziklų „Lepūnėlis“ ir „Ji mane myli“ autorių tandemas ėmėsi žydų literatūros klasiko Šolom Aleichemo pasakojimo apie Tevjė pienininko ir jo šeimos gyvenimą mažame miestelyje carinės Rusijos laikais, kai ore jau tvyrojo 1905 m. revoliucijos nuojauta.

 

Iš pradžių šiuo sumanymu nesidomėjo nei libretistas J. Stein, nei prodiuseris Harold Prince. Tačiau juos pavyko įkalbėti bendram darbui, o režisuoti spektaklio buvo pakviestas Jerome Robbins. Šiame Brodvėjaus teatro pastatyme Tevjė vaidmenį atliko žymusis Zero Mostel, o jo žmoną Goldę vaidino šokėja Marija Karnilova.


„Smuikininko ant stogo“ premjera įvyko 1964-ųjų rugsėjį. Gimė vienas ryškiausių ir novatoriškiausių muzikinio teatro spektaklių su labai stipriu humanistinių idėjų užtaisu, kalbantis ir suprantamas viso pasaulio publikai, nepriklausomai nuo rasės ir tautybės.


Lyriško, humoristinio, tačiau kartu ir tragiško spektaklio sėkmę didžia dalimi lėmė J. Robbins, pasiekusio visišką režisūros ir choreografijos vienovę, meistriškumas. Šis spektaklis jo bendraautoriams pelnė ne tik daugelį prestižinių apdovanojimų, bet ir atnešė pasaulinę šlovę.


Pasisekimo paakinti kūrėjai nutarė vėl imtis žydų tematikos ir šįkart pralošė. 1970-aisiais pastatytas miuziklas „Rotšildai“ vaizdavo žymios bankininkų šeimos veiklą 1772–1818 metais. Jame autoriai nesugebėjo peržengti dainelėmis iliustruotos faktografijos. „Rotšildams“ pritrūko siurrealistiškojo smuikininko ant stogo...

„Smuikininkas ant stogo“ pranoko visus pasisekimo rekordus, sulaukęs fantastiško pastatymų Brodvėjuje skaičiaus: per devynerius metus jis buvo parodytas 3242 kartus! Po premjeros jis buvo pastatytas 32 šalyse, o jo herojai kalbėjo 16 kalbų.


Vienas didžiausių spektaklio privalumų – jo libretas. Autoriui pavyko sukurti neįprasto poetiškumo ir specifinio humoro atmosferą. Šolom Aleichemo pasakojimas perteiktas žaismingai ir sodriai, subtiliai atskleidžiama savita miuziklo herojų filosofija. Miuzikle sukuriamas ryškus mažo žydų kaimelio koloritas.
„Smuikininko ant stogo“ leitmotyvas – tradicija. Ji labai svarbi pagrindiniam miuziklo veikėjui, ji yra jo gyvenimo credo. Tačiau tradicijos, senieji papročiai neišlaiko konfrontacijos su jaunąja, kitaip į pasaulį žiūrinčia karta.


„Smuikininko“ muzika yra pilna aistros, negirdėto temperamento, ypatingai sudvasinta. Joje klausytojo ausis atpažįsta stilizuoto žydų folkloro, senų rusų romansų elementus, o šalia jų skamba tipiškos šiuolaikinės temos su būdinga ritmika, melodika bei harmonija.


Daugelis miuziklo numerių tapo visuotinai pripažintais šlageriais. Pirmiausia tai pasakytina apie jau prologe skambančią temą „Tradicija“, Tevjė dainelę „Jei turtingas būčiau...“ bei Tevjė, jo žmonos Goldės ir choro atliekamą „Saulė teka, saulė leidžias...“ ir kitas.


Žydų Marku Tvenu vadinamo Šolom Aleichemo kūryba yra laikoma šios tautos gyvenimo, jos kasdienybės ir papročių, jos charakterių tipų bei visuomenės sluoksnių enciklopedija. Rašytojas dirbo kaip etnografas tyrinėtojas, jo užrašai buvo nuolat atversti, o jo ausis gaudė kiekvieną naują niuansą. Žodžio meistras fiksavo ne tik posakius, sentencijas, intonacijas bei artikuliacijos būdus, kuriais jie išsakomi, bet ir jas lydinčias grimasas. Jį nuolat stebino ir žavėjo žydų poetinio žodžio turtingumas. Visa tai randame ir jo pasakojimuose apie Tevjė pienininką.