Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2024.05.24

Gdansko Baltijos opera kitąmet Klaipėdoje parodys Karolio Szymanowskio operą „Karalius Rodžeris“

 

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atstovai neseniai grįžo iš Lenkijos, kur pagal programą „Įkvepianti kultūra“ lankėsi Gdansko Baltijos operoje (Opera Bałtycka). Siekiant tarptautiniu mastu populiarinti vertingiausius Lenkijos kultūros aspektus 2025 metų pradžioje Klaipėdoje bus pristatyta lenkų kompozitoriaus Karolio Szymanowskio (1882–1937) opera „Karalius Rodžeris“ (1924). Planuojama ir daugiau gražių bendradarbiavimo projektų.

 

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė pasakoja kvietimo bendradarbiauti sulaukusi iš Gdansko Baltijos operos vadovo. „Viena iš KVMT strateginių krypčių – bendradarbiavimas su Baltijos jūros regionio uostamiesčių teatrais. Gdansko Baltijos opera – viena iš jų. Geros mintys veikiausiai iš tiesų sklando ore, nes jau daugelį metų svarsčiau apie K. Szymanowskio operos „Karalius Rodžeris“ pastatymą Lietuvoje. Ir štai pasitaikė galimybė ją pristatyti Klaipėdoje kaip Lenkijos kolegų dovaną mūsų miestui!“, – pasakojo L. Vilimienė.

 

Šią savaitę Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atstovai – vadovė Laima Vilimienė, pavaduotoja menui Audronė Juozauskaitė bei Pastatymų tarnybos vedėjas Aivaro Tarvydo – lankėsi Gdansko Baltijos operoje. Susitikimų su šio teatro atstovais metu buvo aptarti operos „Karalius Rodžeris“ gastrolių Klaipėdoje planai ir kiti organizaciniai bei techniniai klausimai.

 

Rasta daug panašumų tarp Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ir Gdansko Baltijos operos. Tarkime, kolegų Gdanske planuose – naujo teatro statybų pradžia. Klaipėdiečiai juokavo, kad gali tapti kolegų iš Lenkijos konsultantais prieš pradedant šį daug žinių reikalaujantį procesą. „Gdansko gyventojai, kaip ir klaipėdiečiai, labai myli savo teatrą ir gausiai lanko jo spektaklius. Esame panašūs ir savo darbuotojų skaičiumi, tačiau skiriasi Klaipėdos ir Gdansko teatrų statusas, finansavimo šaltiniai. Tarkime, Gdansko Baltijos operoje nėra nuolatinės solistų trupės. Kiekvienam spektakliui solistai samdomi. Nuolat dirba tik orkestro, baleto, choro trupės“, – pasakojo L. Vilimienė.

 

Lenkai labai myli ir didžiuojasi savo nacionaline opera, vėlyvojo romantiko Karolio Szymanowskio (1882–1937), modernistinio menininkų judėjimo „Jaunoji Lenkija“ nario kūryba. Gastrolinis spektaklis bus pirmasis sceninis šios operos pristatymas Lietuvos publikai, nes iki šiol mūsų klausytojai turėjo galimybę išgirsti tik koncertinį „Karaliaus Rodžerio“ atlikimą.

 

„Karalius Rodžeris“ – antroji iš dviejų Ukrainoje gimusio vieno garsiausių lenkų kompozitorių K. Szymanowskio sukurtų operų. Libretą maždaug pusantros valandos trukmės trijų veiksmų operai parašė pats kompozitorius, padedamas pusbrolio Jarosławo Iwaszkiewicziaus. Ši „sicilietiška drama“, kaip ją pavadino pats kompozitorius, gimė iš K. Szymanowskio domėjimosi Viduržemio jūros regiono kultūra, kurioje susilydė įvairių tautų, religijų kultūrinis palikimas. 1911–1914 m. kompozitorius nemažai keliavo po tuos kraštus. Operos projektą K. Szymanowskis ir J. Iwaszkiewiczius sumanė 1918 m. vasarą Odesoje. Partitūra buvo užbaigta 1924 m., o pasaulinė operos premjera įvyko 1926 m. birželio 19 d. Varšuvos didžiajame teatre. Roksanos vaidmenį atliko kompozitoriaus sesuo – sopranas Stanisława Korwin-Szymanowska.

 

Vizitą organizavo Gdansko Baltijos opera (“Opera Bałtycka”), įgyvendindama Lenkijos Respublikos Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos programą „Įkvepianti kultūra“ programą.

 

KVMT inf.

Krzysztof Mystkowski/Gdansko Baltijos operos nuotraukos

 

Šviežiausios naujienos
„A la luna“: mėnulio šviesoje – geriausi Sarah’os Brightman hitai ir populiarioji klasika

„A la luna“: mėnulio šviesoje – geriausi Sarah’os Brightman hitai ir populiarioji klasika

Dirigentas Martynas Staškus: visų mėnulio, kaip ir „A la luna“, paslapčių atskleisti neįmanoma

Dirigentas Martynas Staškus: visų mėnulio, kaip ir „A la luna“, paslapčių atskleisti neįmanoma

Garbės iššūkis įveiktas: Klaipėdoje iškilo ateities teatras!

Garbės iššūkis įveiktas: Klaipėdoje iškilo ateities teatras!

Dalius Abaris: „Labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti...“

Dalius Abaris: „Labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti...“

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Opera

    Data: 2024-12-05

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.