Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2022.06.20

Klaipėdoje statomos B. Kutavičiaus operos „Lokys“ kūrėjai pasakos apie žmoguje užgimstantį žvėrį

 

Naujojo, 36-ojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) sezono pradžioje spalio mėnesį žiūrovai išvys sceniniam gyvenimui atgimstančią Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) operą „Lokys“, skirtą 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms. Naujojo pastatymo kūrėjai ketina publikai papasakoti, kaip žmoguje užgimsta žvėris, suteikdami daug peno interpretacijoms, net aliuzijoms į šiandienos aktualijas.

 

„Lokys“ (2000) – trečioji B. Kutavičiaus opera ir pirmoji, parašyta didžiajai operos scenai. Tai tikras „mistinis trileris“, intriguojantis įtemptu, magijos kupinu siaubo pasakos siužetu, muzikos ekspresija, autentiškų jausmų galia. Opera sukurta Aušros Marijos Sluckaitės-Jurašienės libretu, kuriame autorė interpretuoja Prospero Mérimée novelėje „Lokis“ (1869) atpasakotą kruvinų vestuvių istoriją. Ji nukelia klausytoją į „laukinį kraštą“ – Žemaitijos gūdumą, kur iš kraujomaišos su lokiu gimęs grafas-vilkolakis pasiperša grafaitei, o po vestuvių nakties žmonės ją randa sudraskytą. XIX a. Žemaitija P. Mérimée kūrinyje vaizduojama kaip egzotiškas kraštas, civilizacijos paribys, pagoniškų burtų ir magijos persmelktas pasaulis. Kompozitorius yra prisipažinęs, kad pats niekuomet nebūtų pasirinkęs šio Lietuvą kaip „barbarų kraštą“ interpretuojančio siužeto, tačiau nuo seno svajojęs parašyti tradicinę operą – tokią, kokios buvo rašomos XIX a. Šią galimybę ir suteikė A. M. Sluckaitės perdirbtas P. Mérimée siužetas, supynęs tradicines operos temas – meilę, mirtį ir likimą. Opera buvo sukurta ir pastatyta 2000 m. Vilniaus festivalio užsakymu. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje ji rodyta iki 2007-ųjų. Naujasis operos „Lokys“ pastatymas KVMT scenoje skiriamas 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms.

 

Pirmąją KVMT sezono premjerą rengia muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, dirbęs ir pirmąkart statant operą LNOBT bei rengiant operos įrašą kompaktinei plokštelei, režisierius Gintaras Varnas, scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkas Dainius Bendikas, šviesų dailininkas Vilius Vilutis. Režisierius taip pristato naujojo operos pastatymo sumanymą: „Centrine siužeto ašimi čia tampa lokys – žmogus-žvėris, o ne veiksmo vieta. Esminė idėja: kiek žmoguje gali būti žvėries ir kiek jis pajėgus išlikti žmogumi...“

 

Operos premjeriniai spektakliai žiūrovams bus parodyti spalio 7, 8 ir 22 d. Klaipėdos Žvejų kultūros rūmuose. Juose vaidmenis atliks ryškiausi KVMT ir kviestiniai solistai, dalyvaus KVMT choras ir orkestras. B. Kutavičiaus operos „Lokys“ premjera KVMT tęsia tradiciją rengti dvi naujai statomų spektaklių versijas – pilną ir sutrumpintą (edukacinę). Pastaroji bus skirta įvairioms miesto erdvėms, edukacinėms veikloms regiono mokyklose, bendruomenėse, filmuota medžiaga – nuotolinėms edukacijoms. Teatras ne tik atgaivins vertingą nacionalinį veikalą, jau įrašytą į Lietuvos muzikos aukso fondą, bet ir stengsis kuo aktyviau plėsti jo auditoriją, įtraukiant bendruomenes, socialinius partnerius.

 

Klaipėdietiškosios „Lokio“ premjeros muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus – LNOBT dirigentas, Lietuvos Nacionalinės M. K. Čiurlionio meno mokyklos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoninių orkestrų vadovas, LMTA lektorius, tarptautinių konkursų laureatas. Per beveik tris dešimtmečius trunkančią kūrybinę veiklą LNOBT M. Staškus dirigavo daugiau kaip 40 operų ir baletų spektaklių, taip pat parengė keleto nacionalinių veikalų – Broniaus Kutavičiaus operų „Lokys“ (taip pat ir šios operos įrašą CD, 2002 m. išleistą kompanijos „Ondine“) ir „Ugnis ir tikėjimas“, Mindaugo Urbaičio baleto „Acid City“ – pasaulines premjeras.

 

Operos režisūrinę koncepciją kuriantis režisierius Gintaras Varnas laikomas vienu pagrindinių nepriklausomos Lietuvos teatro režisierių, daug prisidėjęs prie naujų Vakarų Europos teatro tendencijų žinomumo ir puoselėjimo Lietuvoje. G. Varnas pastatė apie pusšimtį spektaklių, dalyvavo daugybėje Lietuvos ir užsienio teatro festivalių bei įvairių kultūrinių ir socialinių projektų. Jam skirtas ne vienas svarbus Lietuvos teatro apdovanojimas: penkis kartus – „Auksinis scenos kryžius“, 2006-aisiais Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 2004–2007 m. G. Varnas vadovavo Kauno valstybiniam dramos teatrui, o 2007 m. įkūrė nepriklausomą teatrą „Utopia“. Nuo 2005-ųjų derina režisieriaus darbą su dėstymu LMTA. G. Varno kūrybinėje biografijoje svarbią vietą užima operų pastatymai, tarp jų R. Strausso „Salomė“ (Latvijos nacionalinė opera, 1999), P. Čaikovskio „Pikų dama“ (LNOBT, 2001), G. Verdi „Don Karlas“ (Latvijos nacionalinė opera, 2000), „Kaukių balius“ (Latvijos nacionalinė opera, 2002), „Rigoletas“ (LNOBT, 2003); C. Monteverdi „Tankredžio ir Klorindos dvikova“ bei „Nedėkingųjų šokis“ (Vilniaus teatras „Lėlė“, 2008), Ch. Gounod „Faustas“ (Slovakijos nacionalinis teatras, 2010), O. Narbutaitės „Kornetas“ (2014), A. Vivaldi „Juditos triumfas prieš Holoferno barbarus“ (Vilniaus baroko teatras, 2015).

 

KVMT inf.

Šviežiausios naujienos
Istorijos dramas išgyvenęs sietynas atgims naujame Muzikinio teatro pastate

Istorijos dramas išgyvenęs sietynas atgims naujame Muzikinio teatro pastate

Kviečiame dalyvauti solistų perklausoje vaidmenims Philipo Glasso operoje „Kelionė“ gauti!

Kviečiame dalyvauti solistų perklausoje vaidmenims Philipo Glasso operoje „Kelionė“ gauti!

Į pirmą kartą Lietuvoje statomą Ph. Glasso „Kelionę“ kvies kūrėjų komanda iš Italijos

Į pirmą kartą Lietuvoje statomą Ph. Glasso „Kelionę“ kvies kūrėjų komanda iš Italijos

70-ąjį jubiliejų pasitinkantis Rimantas Giedraitis: būti reikalingam – didžiausia laimė

70-ąjį jubiliejų pasitinkantis Rimantas Giedraitis: būti reikalingam – didžiausia laimė

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.