Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2024.06.11

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro prisistatymas „Pernu operos dienose“ taps didžiausiomis gastrolėmis per visą jo gyvavimo istoriją

 

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras liepos 4–6 d. svečiuosis festivalyje „Pernu operos dienos“ (Estija). Į didžiausias teatro istorijoje gastroles išvyks beveik trys šimtai teatro meno kolektyvo ir pastatymo tarnybos narių, kviestiniai solistai, bus gabenama daugybė rekvizito ir dekoracijų.

 

Tarptautinis festivalis „Pernu operos dienos“ – tai operos gerbėjų susitikimo vieta ketvirtajame pagal dydį Estijos mieste Baltijos jūros pakrantėje, vadinamame šalies vasaros sostine. Festivalis vyksta 2002 metų lapkritį duris atvėrusioje modernioje Pernu koncertų salėje, valdomoje nacionalinės koncertinės įstaigos „Eesti Kontsert“. Čia veikia dvi puikios akustikos salės, kur reziduoja Pernu miesto orkestras ir vyksta įvairiausi renginiai – nuo simfoninės ir kamerinės muzikos koncertų iki mokslinių konferencijų. Nuo 2003-iųjų rengiamose „Pernu operos dienose“ galima išvysti ir išgirsti dažniausiai iš Baltijos jūros regiono ir kitų kaimyninių valstybių kviečiamus muzikinius teatrus, pirmą kartą prisistatančius Estijos scenoje. Iš Lietuvos iki tol čia viešėjo tik Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (2009). Kiekvieno festivalio programoje traukos tašku tampa bent viena opera, kuri iki šiol nebuvo statyta ar retai rodoma Estijoje. Tradiciškai festivalį užbaigia operos gala koncertas ir vakarienė.

 

2024-ųjų „Pernu operos dienų“ svečias – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – festivalyje pristatys Gaetano Donizetti komišką operą „Pulko duktė“, Broniaus Kutavičiaus operą „Lokys“ ir operos gala koncertą, kuriame skambės nemažai ištraukų iš lietuvių kompozitorių sceninių kūrinių ir populiarios arijos iš operos žanro lobyno. Programą atliks Martyno Staškaus diriguojamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir ryškiausi teatro bei kviestiniai solistai, tarp jų Rita Petrauskaitė, Beata Ignatavičiūtė, Ernesta Stankutė, Mindaugas Jankauskas, Mindaugas Rojus ir Evertas Soosteris.

 

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė džiaugiasi, kas šiemet būtent jos vadovaujamam teatrui teko garbė prisistatyti „Pernu operos dienose“, kur svečių pristatomais spektakliais mėgaujasi ne tik Estijos, bet ir aplinkinių šalių operos gerbėjai. „Gastrolėse operos rodomos rečiau, nes tai visa aprėpiantis žanras, įtraukiantis daugybę teatro meno kolektyvų narių. Tačiau mums rūpėjo pirmąkart Estijoje parodyti naują Gintaro Varno režisuotą Broniaus Kutavičiaus operos „Lokys“ pastatymą ir pirmąkart Lietuvoje prieš keletą metų režisierės Jūratės Sodytės mūsų teatre pastatytą, taip pat retai ir Estijoje rodomą Gaetano Donizetti komišką operą „Pulko duktė“, – akcentavo L. Vilimienė.

 

Beje, opera „Pulko duktė“ 1979 metais pastatyta Estijos nacionaliniame operos teatre, o vyresni žiūrovai dar prisimena įspūdingai Tonijo arijas atlikdavusį legendinį estų tenorą Hendriką Krummą. Jį taip pat turėtų prisiminti ir vyresni Klaipėdos operos gerbėjai: 1980 m. dainininkas viešėjo Klaipėdos liaudies operoje, kur Kazio Kšano kvietimu dainavo Alfredo partiją Giuseppe Verdi „Traviatoje“, o vėliau surengė solinį koncertą su operos simfoniniu orkestru tuometės Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Šįkart Pernu Tonijo vaidmenį atliks kviestinis solistas Mindaugas Jankauskas, jo mylimosios Mari – kviestinė solistė Lina Dambrauskaitė, o 21-ojo pulko seržantą Sulpicijų įkūnys ne vieną komišką personažą Lietuvos scenose sukūręs Liudas Mikalauskas. Dar daugiau kviestinių solistų pasirodys B. Kutavičiaus operoje „Lokys“ – tai Andrius Apšega (Grafas Šemeta), Gunta Gelgotė (Julija), Vladimiras Prudnikovas (Profesorius) ir Jovita Vaškevičiūtė (Grafienė). Abiems spektakliams diriguos šių pastatymų muzikos vadovas Martynas Staškus.

 

„Į gastroles Pernu išvyksta beveik trys šimtai teatro žmonių: solistai, orkestras, choras, baleto trupė ir pastatymų tarnybos darbuotojai – scenos darbininkai, apšvietėjai, aprengėjos, grimerės ir t. t. Tai didžiausios gastrolės per visą 37 metus gyvuojančio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istoriją. Šios gastrolės reikalauja didžiulio pasiruošimo, atsakingo planavimo: būtina suderinti, kaip šis gausus kolektyvas keliauja, kur nakvoja, kada atvyksta ir išvyksta ne visuose spektakliuose dalyvaujantys atlikėjai, kaip ir kada transportuojamos dekoracijos, rekvizitas, orkestro instrumentai, kostiumai... Mūsų laukia didelė kelionė, kuria mes iš anksto labai džiaugiamės!“, – sako Laima Vilimienė.

 

KVMT inf.
Martyno Aleksos („Pulko duktė“, „Lokys“), Dainiaus Kažukausko („Lokys“) nuotr.

Šviežiausios naujienos
„A la luna“: mėnulio šviesoje – geriausi Sarah’os Brightman hitai ir populiarioji klasika

„A la luna“: mėnulio šviesoje – geriausi Sarah’os Brightman hitai ir populiarioji klasika

Dirigentas Martynas Staškus: visų mėnulio, kaip ir „A la luna“, paslapčių atskleisti neįmanoma

Dirigentas Martynas Staškus: visų mėnulio, kaip ir „A la luna“, paslapčių atskleisti neįmanoma

Garbės iššūkis įveiktas: Klaipėdoje iškilo ateities teatras!

Garbės iššūkis įveiktas: Klaipėdoje iškilo ateities teatras!

Dalius Abaris: „Labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti...“

Dalius Abaris: „Labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti...“

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Opera

    Data: 2024-12-05

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.