Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sezono atidarymo koncerte – muzikinė upės kelionė

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras naująjį 37-ą sezoną ir Tarptautinę muzikos dieną pasitinka pakylėtai. Po intensyvaus ir premjeromis turtingo III-iojo Klaipėdos festivalio šiandien teatras gyvena artėjančių įkurtuvių naujai pastatytame teatre nuotaikomis.

Tapo gražia tradicija spalio 1-ą dieną sezoną pradėti simfoninės muzikos koncertu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Koncertų salėje. Koncerto programoje – monumentalūs simfoninės muzikos kūriniai, teatro orkestro repertuare skambantys pirmą sykį. Orkestro meno vadovas ir vyriausias dirigentas Tomas Ambrozaitis įsitikinęs – orkestro patirtis ir branda leidžia imtis ir techniškai sudėtingų kūrinių partitūrų.

– Spalio 1-ąją atversite jau 37-ą teatro sezoną, o 38-asis matyt prasidės jau naujai pastatytame teatre. Kokios mintys ir nuotaikos lydi Jus į naująjį sezoną?

– Naujo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato atidarymas yra ypatingos svarbos ir reikšmės įvykis visų pirma pačiai Klaipėdai, Lietuvai ir, drįsčiau sakyti, Baltijos šalių regionui. Tai modernus, šiuolaikiškas kultūros objektas, kurio atsiradimas yra milžiniškas kultūrinio gyvenimo žingsnis į priekį. Nenuostabu, kad visuomenės, kultūros profesionalų, žiniasklaidos susidomėjimas yra didžiulis. Be jokios abejonės, visos teatro bendruomenės akys krypsta naujojo teatro link ir visi išgyvena laukimo jaudulį. Man, kaip dirigentui, labiausiai rūpi, kaip ten gyvens muzika, kaip ji skambės – tai man yra svarbiausia.

– Sezono atidarymo koncerto programa išties solidi. Koncerto pradžioje skambės čekų kompozitoriaus Bedřicho Smetanos simfoninė poema „Vltava“. Tai vienas dažniausiai atliekamų kompozitoriaus kūrinių, tapęs jo vizitine kortele. Tačiau turbūt nemažiau svarbi ir šio kūrinio atsiradimo istorija bei potekstė?

– Tiek B. Smetanos „Vltava“, tiek J. Brahmso Simfonija Nr. 1 c-moll, yra kūriniai iš pasaulio klasikinės muzikos lobyno. Pasirinkau šiuos kūrinius neatsitiktinai, kiekvienas jų turi savo istoriją ir priežastį, dėl ko, mano manymu, orkestrui svarbu juos atlikti. Nepaprastai džiaugiuosi, kad turime galimybę keliskart per sezoną griežti simfoninę muziką. Tai suteikia orkestrui pasitikėjimo ir galimybių įgyvendinti profesinius iššūkius. Nesirinkčiau tokių sudėtingų kūrinių, jei manyčiau, jog orkestras nepajėgus jų atlikti. Anaiptol.

Neatsitiktinai pasirinkau B. Smetanos „Vltavą“: tai giliai patriotinis kūrinys ir, mano galva, itin aktualus šių dienų mūsų šalies visuomenės savimonės kontekste. Manau, kad šiandien, Europoje vykstančio karo fone, šiame kūrinyje galima rasti ne vieną aktualią nūdienos paralelę. Dvi upės, ištekančios iš dviejų skirtingų šalių, susijungia į vieną upę Vltavą ir apjuosia Prahos miestą. Sakoma, kad tai žymiausia upės kelionė, užrašyta muzikos kalba, o kūrinyje užkoduota potekstė tiesiogiai apeliuoja į tautos patriotizmo ir apsisprendimo aspektus.

– Johanneso Brahmso Simfonija Nr. 1 c-moll žavi klausytojus nepaprasto grožio muzika. Kokių spalvų klausytojai ras šiame kūrinyje?

– Visų pirma mūsų orkestrui tai – ilgai lauktas kūrinys. KVMT garbės dirigentas Stasys Domarkas pastaruosius kelerius metus mane skatino imtis šio kompozitoriaus partitūrų ir galiausiai tai įvyko. Esu labai laimingas, kad ėmėmės šio kūrinio, kad orkestro muzikantai gaus progą atskleisti savo meistriškumą.

Paties kūrinio atsiradimo ir gyvavimo istorija taip pat gan sudėtinga. J. Brahmsas jį kūrė ilgai, jam trūko pasitikėjimo savo kūryba, jis manė, kad kūrinyje pernelyg juntama L. van Beethoveno kūrybos įtaka. Kuomet kūrinys jau buvo parašytas, kompozitorius jį ilgai laikė stalčiuje ir neleido viešai atlikti. Jo kūrybiniai dvejojimai juntami ir Simfonijos c-moll muzikoje: kūrinyje daug techniškai sudėtingų dalių, ypač sodrios medinių pučiamųjų partijos. Nelaikyčiau šio kūrinio atlikimo iššūkiu orkestrui, atvirkščiai – džiaugiuosi, kad tokio monumentalaus kūrinio atlikimas suteikia profesinį pasitenkinimą ir atskleidžia orkestro galimybes ne tik griežti spektakliuose, bet ir koncertuoti tiesiog kaip simfoniniam orkestrui. Tai labai svarbu ir brangu.

Tad šįkart sezono atidarymo koncerto programoje – du nepaprasto grožio kūriniai. Pasikartosiu: juos abu orekstras atliks pirmą sykį. Tai geriausia dovana Tarptautinės muzikos dienos proga ir klausytojams, ir pačiam orkestrui. Tiesa, bus ir viena staigmena, ją klausytojai išgirs jau koncerte.

– Koncertas vyks turtingoje savo istorija Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Koncertų salėje. Kaip Jūs jaučiatės šioje jaukioje, puikiais vitražais apjuostoje, scenoje?

– Galime džiaugtis, kad Klaipėdoje turime tokią sceną ir tokią salę. Tai yra puiki vieta skambėti orkestro, choro ar vargonų muzikai ir ne tik. Man ir orkestrui visada didelis malonumas griežti šioje salėje ir galiu patikinti, kad salė ir joje tvyranti aura padeda visiems, kas čia muzikuoja – ar tai būtų orkestras, ar solistas, ar vokalistas – čia atliekama muzika visada skamba puikiai. Labai tikiuosi, kad tęsime koncertus šioje salėje ir ši tradicija išliks ir ateityje. Dėliodamas spalio 1-osios programą visų pirma ir turėjau omenyje šios erdvės teikiamus privalumus. Kviečiu visus pasitikti 37-ąjį teatro sezoną ir paminėti Tarptautinę muzikos dieną puikioje salėje skambant nepaprasto grožio muzikai.

Kalbino Žaneta Skersytė