Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2020.11.26

Lenkų menininkė M. Kander: „Fausto“ scenografija gimė iš neįmanomo skaidrumo

Choreografas Robertas Bondara ir scenografė, kostiumų dailininkė Martyna - Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre sukūrę šokio spektaklį „Faustas“ - ne pirmus metus sėkmingai veikiantis kūrybinis tandemas. Šiemet M. Kander Lenkijoje jau trečius metus iš eilės pelnė apdovanojimą už geriausią scenografiją, ir tai buvo R. Bondaros spektakliams kurti darbai.

Laukdami šokio spektaklio „Faustas“ pristatymo kalbiname M.Kander.

Ar tai jūsų pirmas spektaklis Lietuvoje?

Taip, ir aš labai dėkinga už suteiktą galimybę kurti scenografiją ir kostiumus šokio spektakliui „Faustas“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ir per šį darbą pažinti jūsų šalį.

Esate kūrusi scenografiją tokioms garsioms literatūros klasikos istorijoms, kaip „Romeo ir Džuljeta“, „Meistras ir Margarita“. Klasika jūsų mėgstamiausia tema?

Dirbti kuriant klasikinius spektaklius – iššūkis ir malonumas viename. Malonumas, nes prisilieti prie visų laikų garsiausių kūrinių su didžiais, nuostabiais personažais. Iššūkiai kyla, kai bandai sukurti kažką naujo tose istorijose, kurios statytos ir rodytos nesuskaičiuojamą daugybę kartų. Kaip ir „Faustas“, pristatytas Klaipėdoje. Mes, kūrėjai, turime pradėti nuo klausimo sau: kokią inovatyvią idėją norime pristatyti mitu, kuris gyvuoja jau 500 metų? Kaip scenografė, aš nekuriu naujos istorijos ar naujos dramaturgijos. Labiau stengiuosi atrasti metaforas, atitinkančias mūsų laikus, kurios erdvę užpildytų įdomiu dizainu. Manau, pačias geriausias naujas pjeses galima pastatyti be jokio rekvizito ir scenografijos.

Nuo ko prasideda jūsų veikla?

Mano darbas prasideda nuo istorijos skaitymo ir, kaip ir šiuo atveju, nuo muzikos klausymo. Tada įdėmiai įsiklausau į režisieriaus ar choreografo pamąstymus, idėjas būsimam spektakliui. Kartais mes apie tai diskutuojame dar prieš prasidedant darbams teatre ir spektaklio idėjas iškeliame kartu. Ką savo darbe labiausiai vertinu – tai faktą, kad čia niekada niekas nevyksta įprastu, žinomu būdu. Kiekvienas spektaklis tarsi nauja kelionė, net jei dirbi su ta pačia komanda. Tai niekada nenusibosta!

Kas supa šokėjus spektaklyje „Faustas“?

Erdvė atspindi Fausto vidinę būseną. Pagrindinis mūsų meninės vizijos tikslas – atskleisti vidinį Fausto portretą. Sutinkame jį kaip seną vyrą, uždarytą saugioje erdvėje: tai skaidrus, tuščias akmeninis prieglobstis. Atrodo, ši erdvė yra amžina, nesunaikinama, tačiau ji keičiasi spektaklio metu, kai Faustas keliauja per savo gyvenimo prisiminimus. Visi daiktai joje nuolat juda: sienos sukasi, dingsta, atsidaro ir vėl užsidaro. Niekas nelieka vietoje. Paskutinėje scenoje akmuo tampa tarsi permatomas. Norėjau perteikti amžiną kovą tarp gėrio ir blogio, tarp šviesos ir tamsos. Šviesa patenka į akmeninę olą ir laimi. Visada yra viltis.

Ką dar ypatingo pateikiate scenografijoje ir kostiumuose?

Kostiumai labai paprasti, kaip visada R. Bondaros spektakliuose. Jo estetika yra specifinė ir aš žinau, kokią vizualinę kalbą ir spalvas mes galime rodyti scenoje. Jo istorijos visada universalios. Jūs tai matote kostiumuose: pagal jų stilių, sukirpimą tikrai negalėsite pasakyti, kurioje šalyje ir kuriais metais spektaklis pastatytas. Viskas modernu, šiuolaikiška ir be detalių.

Ne pirmą kartą dirbate su choreografu R. Bondara. Kas svarbiausia jums kuriant kartu?

Robertas yra itin atviras. Jis visada suteikia laisvės ir leidžia eksperimentuoti su erdve pirmuose kūrybos etapuose. Vėliau mes kartu kuriame labai tikslų scenarijų visoms scenoms. Nekantravau pamatyti, kaip scenoje atrodys mūsų bendrai sudėliota vizija. Ir tai įvyko. Norėdami išgauti neįmanomo skaidrumo efektą, naudojome specialų ploną akmenį. Tikiuosi, ši detalė patraukė jūsų dėmesį!

Scenografiją studijavote ir gimtojoje Lenkijoje, ir užsienyje. Kaip žinios padeda jūsų darbui?

Baigiau Varšuvos dailės akademijos Scenografijos skyrių. Studijų metu vienerius mokslo metus praleidau Italijoje, Venecijos „Accademia di Belle Arti“. Dirbti scenografijos ir kostiumų dailininke pradėjau būdama studentė. Mes turėjome galimybę bendradarbiauti su Valstybinės teatro akademijos studentais, o vėliau kartu galėjome pradėti savo profesinę karjerą. Be studijų nebūčiau sužinojusi, kad teatras yra mano pasaulis. Norėjau studijuoti grafinį dizainą, o scenos dizaino studijas pasirinkau atsitiktinai. Labiausiai sėkmingas atsitiktinumas mano gyvenime! Sutikau nuostabiausius profesorius ir nuo pat pirmos savaitės žinojau, kad tai geriausias sprendimas, kurį galėjau priimti. Praėjus dvejiems studijų metams pradėjau dirbti su profesore Dorota Kołodynska kaip kostiumų dizaino laboratorijos padėjėja. Ten išmokau labai daug ir netrukus galėjau pradėti vesti savo klases. Dėstau jau 6 metus ir man tai labai patinka. Pati daug ko išmokstu iš mūsų studentų.

Kas jus įkvepia kurti?

Pagrindinis mano įkvėpimas yra nebeegzistuojantis pasaulis. Man patinka Viktorijos ir Elžbietos epochų mada. Drabužių istorija visada kėlė susižavėjimą, nors patinka ir šiuolaikiniai audiniai, ir aukštosios mados kūrėjai. Man patinka jungti sena ir nauja, istorinei madai suteikti šiuolaikišką kryptį. Stengiuosi apsilankyti Venecijos bienalėje, išvysti šiuolaikinio meno ir architektūros instaliacijas. Man patinka belgų tapytojo Michaëlio Borremanso darbai. Ir tikiu, kad įkvėpimo galima pasisemti net kasdienėse smulkmenose, svarbiausia išmokti jas pastebėti.

Ar turite ypatingų vietų ar ritualų, padedančių atgauti jėgas po sunkaus kūrybinio darbo?

Ritualai... Jei nuoširdžiai, po kiekvieno baigto spektaklio turiu išvalyti savo studiją, surūšiuoti ir paslėpti visas detales. Tai tapo kone ritualu. Tik po jo galiu imtis naujų projektų. Man taip pat patinka keliauti – kartais toli, kartais tik valandai. Taip atgaunu energiją ir tuo pačiu metu renku įkvėpimus savo darbui.

Girdėjome, kad Lenkijoje laimėjote apdovanojimą už geriausią scenografiją. Ar turite daugiau panašių apdovanojimų?

Esu kuklus žmogus ir, kalbėdama apie apdovanojimus, visada jaučiuosi pasipūtėle. Bet nuostabus jausmas, kai turi įrodymų, kad kažkas vertina tavo sunkų darbą. Su drauge ir bendradarbe Julija Skrzynecka Ščecino pilies operos teatre sukūriau scenografiją ir kostiumus dviejų vienaveiksmių baletų spektakliui, kurio choreografai – Robertas Bondara ir Paolo Mangiola. Vertinimo komisijai patiko mūsų darbas, ir jie trečius metus iš eilės skyrė mums apdovanojimą už geriausią scenografiją. Ankstesni apdovanojimai taip pat gauti už darbus R. Bondaros spektakliuose. Kaip jau sakiau anksčiau – jis sukuria erdvę scenos dizaino eksperimentams ir, kaip matome, tai veikia!

 

Žaneta Skersytė

Šviežiausios naujienos
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjų apdovanojimai „Pagauk bangą“

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjų apdovanojimai „Pagauk bangą“

Muzikinio teatro istorinę praeitį ir ambicingą ateitį apjungs Vytauto Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros 

Muzikinio teatro istorinę praeitį ir ambicingą ateitį apjungs Vytauto Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros 

Žmonės su klausos negalia Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jausis patogiai

Žmonės su klausos negalia Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jausis patogiai

Istorijos dramas išgyvenęs sietynas atgims naujame Muzikinio teatro pastate

Istorijos dramas išgyvenęs sietynas atgims naujame Muzikinio teatro pastate

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.