Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2021.09.30

LMTA Klaipėdos fakulteto jubiliejus: sveikinimus apvainikuos vargonų muzika

Koncerte, skirtame Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Klaipėdos fakulteto 50-mečiui, suskambės branda mažai nuo šio jubiliejaus atsiliekantys koncertų salės vargonai. Sukakties proga  1975 m. iš Čekijos  atgabentais koncertiniais vargonais gros viena labiausiai patyrusių Lietuvos vargonininkių – Renata Marcinkutė-Lesieur.

Spalio 1-ąją 18.30 val. garbingai sukakčiai skirtą koncertą dovanos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio. Koncerto programoje skambės Johanno Sebastiano Bacho Tokata ir fuga d-moll vargonams, Georgo Friedricho Händelio Koncertas vargonams ir styginių orkestrui F-dur, op. 4 Nr. 5, bei Camille‘io Saint-Saënso Simfonija Nr. 3, c-moll, op. 78 („Vargonų simfonija“). 

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ir LMTA Klaipėdos fakultetas – dvi glaudžiai susijusios uostamiesčio švietimo ir kultūros įstaigos, nes viena ugdo, o kita leidžia skleistis šios aukštosios mokyklos absolventų kūrybinėms ambicijoms.

Salė turinti vargonus

LMTA Klaipėdos fakultetas – ryškus Vakarų Lietuvos scenos meno studijų švyturys. 1971 m. Klaipėdoje pradėjo veikti Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakultetas. 1975-aisiais jis tapo anuometinės Lietuvos valstybinės konservatorijos dalimi ir vietoje vieno buvo įkurti du (kultūros ir pedagogikos) fakultetai, kuriuose buvo rengiami muzikos pedagogai, choreografai ir mėgėjų teatro režisieriai. Anuometinio fakultetų prorektoriaus Vytauto Jakelaičio iniciatyva buvo rekonstruota koncertų salė ir pradėta ieškoti galimybių joje pastatyti naujus koncertinius vargonus. Talkinant Prof. Leopoldui Digriui, čia buvo įrengti dviejų manualų, trisdešimties registrų čekų firmos „Rieger-Kloss“ vargonai, skirti atlikti kuo įvairesnį koncertinį repertuarą.

1975 m. gruodžio 27 dieną įvyko iškilmingas vargonų inauguracijos koncertas, kuriame, dalyvaujant gamintojų atstovams, pasirodė prof. L. Digrys ir prof. Sauliaus Sondeckio vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras. Iki pat 1991-ųjų tai buvo vieninteliai XX a. antroje pusėje įrengti vargonai Klaipėdoje, tapę reikšmingu miesto muzikinės kultūros židiniu. 1995–2018 m. fakultetai veikė kaip Klaipėdos universiteto padalinys, tapęs KU Menų akademija. 2018 m. šis padalinys vėl įsiliejo į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos sudėtį.

Kviečia įvertinti vargonų skambesį

„Prorektorius V.Jakelaitis buvo labai puikus žmogus, daug padėjęs vargonų kultūros populiarinimui. Jo dėka buvo gautas leidimas ir finansavimas LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salėje pastatyti vargonus. Rekonstruojant salę, buvo išgriauta truputis sienos dešiniame scenos šone, ir ten tarsi atskirame kambarėlyje įkurdinti vargonų vamzdžiai, kitos dalys. Vietoje trūkstamos sienos dalies padarytas gražus vargonų fasadas matomas publikai. Lietuvai dar esant Sovietų sąjungos dalimi atsigabenti vargonus – buvo sudėtingas uždavinys: pradžioje lėšos buvo pervestos į Maskvą, o tada nupirkti „Rieger-Kloss“ vargonai iš Čekijos. Rinktis mums niekas neleido. Tokia buvo ano meto situacija. Kaip skamba fakultetų vargonai nežinau, nes aš  jais tik grojau, o grojant esi labai arti vargonų. Man atrodo, kad puikiai. Kaip girdisi salėje – kviečiu įvertinti klausytojus“,- siūlo profesorius L.Digrys.

L. Digrys – žymiausias, interpretacijos meistriškumu nepranoktas Lietuvos vargonininkas. Muzikos mokslus baigė pas iškilius specialybės pedagogus G.Ginzburgą (fortepijonas) ir L.Roizmaną (vargonai) pasaulyje ir šiandien garsioje Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje. Grįžęs į Lietuvą, nepaisydamas tuometinio požiūrio į vargonus kaip į bažnytinį instrumentą, Leopoldas Digrys iš karto ėmėsi visapusiškai populiarinti vargonus: intensyviai koncertavo Lietuvoje ir pasaulyje, iniciavo vargonų muzikos festivalius, rūpinosi vargonų statymu pagrindinėse Lietuvos koncertų salėse ir bažnyčiose, steigė vargonų mokymą ir jam vadovavo Lietuvos muzikos mokymo įstaigose. Profesorius pagrįstai laikomas šiuolaikinės koncertinės vargonų muzikos klestėjimo pradininku.

Grojo rečitalius tarptautiniuose festivaliuose

Vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur - Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė fortepijono bei vargonų studijas. Po studijų Lietuvoje stažavo „Mozarteumo“ universitete Zalcburge, prof. Heriberto Metzgerio klasėje. 1989 m. laimėjo antrąją premiją Tarptautiniame vargonininkų konkurse Kijeve; 1991 m. tapo Floro Peeterso meistriškumo kursų (Belgija) bei Tarptautinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureate.

Vargonininkė grojo su violončelininkais Davidu Geringu, Ivanu Monighetti, marimbininke Linda Maxey, kitais žymiais atlikėjais. Ji nuolat kviečiama būti tarptautinių vargonininkų konkursų žiuri nare tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos šalyse; yra grojusi rečitalius tarptautiniuose vargonų muzikos festivaliuose daugelyje Europos šalių, taip pat Meksikoje, JAV. Profesorė nuolat kviečiama groti vargonų inauguracijos renginiuose Lietuvoje ir užsienyje.

Renata Marcinkutė-Lesieur nuolatos kviečiama dėstyti įvairiose Europos muzikos akademijose. Vargonų meistriškumo kursus vedė Zalcburgo universitete „Mozarteum“, Poznanės muzikos akademijoje Lenkijoje, Italijoje Nino Rota konservatorijoje Monopoli, Cagliari P. Luigi di Palestrina konservatorijoje, Švedijoje – Stokholmo muzikos akademijoje.

Didžiausias atlygis - ryšys su klausytojais

Vargonininkė yra daugelio lietuvių autorių kūrinių vargonams pirmoji atlikėja. 2015 m. LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo R. Marcinkutę-Lesieur ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. 2017 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai buvo apdovanota LR Kultūros ministrės garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. 2021 m. už vargonų muzikos sklaidą, nuopelnus Vilniaus miestui Šv. Kristoforo statulėle.

Šiuo metu R. Marcinkutė-Lesieur yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, Religinės muzikos centro, surengiančio per metus virš 60 koncertų, pirmininkė, Kristupo vasaros festivalio Sakralinės muzikos valandų Šv. Kazimiero bažnyčioje meno vadovė, Vilniaus Šv. Kazimiero (jėzuitų) bažnyčios vargonininkė. Daugiau nei dviejų dešimtmečių veiklą Religinės muzikos centre ir vargonavimą Šv.Kazimiero bažnyčioje moteris vadina dvasine atgaiva, o didžiausią atlygį jai teikia ryšys su klausytojais.

 

KVMT inf.

Šviežiausios naujienos
Muzikinio teatro  chore dainuojantis iranietis nori  kuo greičiau išmokti lietuvių kalbos

Muzikinio teatro  chore dainuojantis iranietis nori  kuo greičiau išmokti lietuvių kalbos

„Spragtukų“ manija, apėmusi visą pasaulį

„Spragtukų“ manija, apėmusi visą pasaulį

5 priežastys, kodėl būtina pamatyti klaipėdiečių „Spragtuką“

5 priežastys, kodėl būtina pamatyti klaipėdiečių „Spragtuką“

Muzikinis teatras Kalėdų proga kviečia dovanoti šventę ne vien sau

Muzikinis teatras Kalėdų proga kviečia dovanoti šventę ne vien sau

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-09-25

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-10-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-03-10

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-04-09

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.