Naujienos
Paskutiniame „Romansų vakare“ triumfuos romantika
Žvejų rūmų salę Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistų atliekami romansai užlies viena diena anksčiau: koncertas perkeliamas iš lapkričio 7 d. 17 val. į lapkričio 6 d. 18 val. Pajūrio romantikai nekantrauja publiką pakviesti į paskutinį „Romansų vakarą“, kurio nevalia praleisti.
Širdį veriančiais gitarų akordais rusų romansams akompanuos Artūras Kozlovskis ir Kęstutis Nevulis. A. Kozlovskiui patikėtas ir garbingas Herojaus vaidmuo, o jo Mylimosiomis taps Valerija Balsytė ir Loreta Ramelienė. Stoties tarnautoją įkūnys Jadvyga Grikšienė, vienos iš Mylimųjų draugę – Aurelija Dovydaitienė, kuri yra ir šios koncertinės programos muzikos vadovė. Garsiausius rusų romansus į painių meilės vingių siužetą supynė režisierė Eglė Miškinytė.
Romansai: artimesnis ryšys su publika
„Romansų vakaras“ – tai sielos muzika, paliečianti jautriausias kiekvieno žmogaus sielos stygas, – sako A. Dovydaitienė. – Kai nesimiega naktį ir nežinai, kas su tavimi darosi, kai rytą žiūri į lėkštę, bet nesinori valgyti, kai sutinki seną pažįstamą, bet neturi ką jam pasakyti... Taip gimsta romansai: tai ne tik muzika, bet ir nuotaika.“
Romansai – senas A. Kozlovskio kūrybos „arkliukas“. Vaikystėje įsiminusiais savo mamos dainuotais romansais artistas rimčiau susidomėjo prieš trisdešimt penkerius metus. Aktyviai koncertuoti pradėjo prieš du dešimtmečius, ir iki šiol kaip romansų atlikėjas nepraranda populiarumo. Prodiuseriams leidus, būtent romansus A. Kozlovskis rinkosi ir dalyvaudamas LRT TV projekte „Triumfo arka“. Dainininkas puoselėja miesto romanso žanrą: pritardamas sau gitara, dainuoja rusų romansus apie meilę, bet tik tuos, kurie pačiam suvirpina širdį. Atlieka juos originalo kalba, nes taip tiksliau perteikiama kūrinio dvasia. „Patinka dainuoti, kai publika šalia ir supranta, apie ką dainuojama. Tuomet užsimezga artimas ryšys“, – atvirauja atlikėjas.
Kuo ypatingi romansų atlikėjai
V. Balsytė Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirba nuo pat jo įkūrimo 1987 m. Ji sukūrė daugiau kaip 30 vaidmenų operose, operetėse, miuzikluose, atliko vokalinių simfoninių kūrinių solo partijas, dainavo kaip kamerinė dainininkė, koncertavo Europos šalyse. 2003 m. ir 2004 m. dainavo Čikagos lietuvių operoje. Pirmoji atliko kai kuriuos Alvido Remesos, Remigijaus Šileikos ir kitų kompozitorių kūrinius. J. Grikšienė teatre sukūrė daugiau kaip 40 vaidmenų, gastroliavo Vakarų Europos valstybėse.
Pirmasis K. Nevulio vaidmuo Muzikinio teatro scenoje – Markizas Giuseppe‘s Verdi operoje „Traviata“. Tačiau publika šį dainininką pažįsta ne tik kaip teatro solistą, bet ir kaip roko muzikos atlikėją. „Džiaugiuosi, kad yra vertinančių gyvo garso grupes. Viena jų – grupė „ORC“ (Old Rock Castle). Atliekame roką ir seną rokenrolą, grupėje dainuoju ir groju gitara. Taip pat koncertuose atlieku populiarius duetus kartu su soliste Rasa Doniela, o su kolega Artūru Kozlovskiu turime parengę rusiškų romansų programą“, – pasakoja K. Nevulis.
Romansams neatsispyrė garsiausi kūrėjai
Viduramžiais romansais buvo vadinamos buitinės ispanų dainos, tačiau kitose šalyse šio žanro tradicija kildinama iš klajojančių muzikantų (truverų ar trubadūrų) lyrikos. Kaip savarankiškas muzikos žanras romansas išpopuliarėjo XVIII a. pabaigos Italijoje ir Prancūzijoje. Juos rašė Franzas Schubertas, Robertas Schumannas, Fryderykas Chopinas, Ferencas Lisztas, Johannesas Brahmsas.
XIX a. pradžioje romansai ypač išpopuliarėjo Rusijoje, kur jų žavesiui neatsispyrė Michailas Glinka, Aleksandras Dargomyžskis, Modestas Musorgskis, Piotras Čaikovskis, Sergejus Rachmaninovas… Lietuvą romanso tradicija pasiekė XX a. pradžioje. Jai pasidavė visa plejada žymiausių lietuvių kompozitorių: Juozas Naujalis, Česlovas Sasnauskas, Juozas Gruodis, Balys Dvarionas.
Skaidru ir tikra
Romanso magija nuneš klausytojus ten, kur norisi būti mylimam ir pačiam mylėti, kur sunkus išsiskyrimo kartėlis ir neviltis pasimiršta. Nostalgija alsuojančiame romansų pasaulyje gali kaip niekur kitur leisti savo širdžiai tikėtis nepakartojamos akimirkos, kai nebaisu apnuoginti savo pažeidžiamos sielos. Labai sentimentalu, bet skaidru ir tikra.
KVMT inf.
85-ąjį jubiliejų pasitinka pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas Stanislavas Domarkas
„Sapnai ir kaktusai“ skleisis naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“
Žmones su regos negalia po naują Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą vedžios ir moderniausios technologijos
