Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2024.04.21

Publikai atsivėrė nauji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmai

 

Įspūdingu gala koncertu pasaulio publikai atsivėrė naujieji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmai. Gala koncertas apjungė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrą, chorą, baleto trupę, solistus ir svečius - pasaulyje ir šalyje žinomus solistus bei dirigentus. Pirmasis po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šalyje pastatytas muzikinis teatras kviečia apsilankyti!

 

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė džiaugėsi šį įvykį lydėjusiais prasmingais skaičiais ir datomis: 204 – tiek metų įvairiomis formomis Klaipėdoje gyvuoja muzikinis teatras; 100 – prieš tiek metų, šiomis dienomis,  buvo pasirašyta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos konvencija Paryžiuje; 34 – tiek metų gyvename Nepriklausomoje Lietuvoje.

„Klaipėdoje publikai duris atveria vienintelė, pirmoji Nepriklausomoje Lietuvoje sukurta ir iš pagrindų pastatyta, sceniniam menui skirta erdvė“- džiaugėsi L. Vilimienė. „Siekiame, kad Klaipėdos kultūrą reprezentuojantis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras taptų šalies kultūros vartais į pasaulį. Teatro bendruomenės tvirtybė, visų gero linkinčių, sumanių ir profesionalių žmonių palaikymas, padėjo įveikti visas kliūtis, vienaip ar kitaip trikdžiusias sklandų statybų procesą ir teatro veiklą. Grakštus Teatro pastatas, kurio eksterjere ir interjere atsispindi Baltijos jūros gamtos įkvėptos formos ir faktūros, taps ne tik teatro kolektyvų naujaisiais namais, bet ir palikimu ateities kartoms“.

 

Nuoširdžiai dėkota visiems kūrusiems ir stačiusiems Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą. Tarp jų – generalinis rangovas „Infes“, techninio projekto rengėjai – įmonės „Inžinerinė mintis“ ir „studioGA“, interjero projektą parengė „MAMA architects“, akustiką kūrė „Akustika plius“, statinio statybos techninę priežiūrą vykdė „Statybų inžinerinės paslaugos“, scenos įrangą tiekė „PropointLT“ ir „Scenos techninis servisas“. „Dėkoju šio proceso karžygiams, rangos darbų vadovams Mantui Šalčiui ir Martynui Dargužui. Mano ypatinga padėka šio pastato modernizavimo projekto vadovui, mano pavaduotojui Nagliui Stancikui. Lietuva yra drąsių ir talentingų žmonių tauta. Jų pasiaukojamo darbo ir begalinio tikėjimo tautos šviesia ateitimi dėka gimsta stebuklai.  Šiandien yra ta akimirka, kai prasmės ir džiaugsmo antplūdis užgniaužia kvapą. Viena didelė kelionė baigiasi, tačiau prasideda nauja, dvelkianti Klaipėdai savu begalybės alsavimu, kurianti vertę ir prasmę naujuose namuose“, – akcentavo muzikinio teatro vadovė L. Vilimienė. 

 

Linkėjimai

 

Dr. Jolanta Karpavičienė, prezidento patarėja, susirinkusiems perdavė LR Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimus: „Šiandien džiugi diena ir didelė šventė visam miestui ir Lietuvai – daugiau nei po penkerių metų klajonių Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pagaliau grįžta namo, grįžta į „Jūros“ ir „Marių“ sales,  kuriose šimtai klausytojų jau netrukus pajus telkiančią įvairių spektaklių bei koncertinių programų jėgą. Tai džiugi žinia kiekvienam tikram muzikos ir teatro gerbėjui, kuris negali įsivaizduoti teatrinės kultūros vakarų tradicijos be Klaipėdos muzikinio teatro. Jau daugiau nei du šimtus metų šis fenomenas formuoja mūsų kultūrinę tapatybę ir savitomis spalvomis praturtina kultūrinį gyvenimą visoje Lietuvoje. Nuo pat pirmųjų teatro pastatymų iki mūsų ausyse ir akyse vis dar skrajojančio „Skrajojančio olando“, kiekvieną kartą įsitikiname šio teatro kūrėjų vaizduote, profesionalumu ir savitumu. Žinia apie tai sklinda toli už mūsų šalies ribų. Ir atrodo ne tik gražu ir tikslinga, kad aukščiausio lygio infrastruktūra kuriama ne tik Vilniuje. Kokybiškos, įvairialypės kultūros mums reikia visoje šalyje. Tegu šiandien skambantys plojimai būna mūsų visų padėkos ir pasididžiavimo ženklas!“

 

Kultūros ministras Simonas Kairys dėkojo už didžiulį gausios komandos indėlį. „Būta įvairių iššūkių, bet atsivėrus naujiems teatro rūmams visa tai užsimiršta. Ateinančios kartos džiaugsis šiuo statiniu dar ne vieną šimtą metų ir minės šią įsimintiną datą. Kultūrinis vyksmas šalyje vienas aktyviausių per visą nepriklausomybės laikotarpį, viena po kitos atidaromos vis naujos kultūrinės erdvės. Džiaugiuosi Lietuvos valstybės branda ir kultūrai skiriamu dėmesiu. Net netoli vykstant karui tiesiog būtina dalyvauti kultūriniuose renginiuose ir patirti meną. Kviečiu nepasiduoti ir visada prisiminti, kad Klaipėdoje duris atvėrė naujas teatras, kuriam esate labai reikalingi! Linkiu, kad šis teatras taptų traukos centru ne tik šaliai, bet ir Baltijos jūros regionui“, – linkėjo S. Kairys.

 

Susirinkusius sveikindamas Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus džiaugėsi ne tik moderniu nauju pastatu, kūrybai ypatingas galias suteikiančiais sprendiniais, įspūdingu interjeru ir eksterjeru, bet ir čia dirbančiais žmonėmis. „Linkiu iš šio pastato dar nekartą išsilieti į elingą bei pasaulį stebinti dar ne vienu įspūdingu pastatymu“, – sakė miesto meras A. Vaitkus.

Į gala koncertą susirinko būrys garbių svečių iš Lietuvos nacionalinių ir valstybinių teatrų, koncertinių organizacijų, kultūros įstaigų, verslo, teatro rėmėjai. Uostamiestyje sulaukta ir svečių iš kitų Europos teatrų.

 

Teatro atidarymo gala koncertas

 

Publika mėgavosi įspūdingu teatro atidarymo gala koncertu, apjungusiu KVMT istorinę praeitį ir modernumą, kurį sukūrė režisierius Dalius Abaris, režisieriaus asistentė Karina Novikova, kostiumų stilistė Agnė Kuzmickaitė, grimo dailininkė Aira Braždienė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.

Nuskambėjus specialiai šiam renginiui kompozitoriaus Donato Bielkausko sukurtam prologui, kuriame susipynė statybiniai garsai ir orkestro instrumentų skambesiai, koncerto programą fanfaromis iš Richardo Strausso simfoninės poemos „Taip kalbėjo Zaratustra“ pradėjo vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio diriguojamas KVMT orkestras.

Pirmasis į salę „Jūra“ atplaukė Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ kapitonas – kone trisdešimt metų „Aalto“ muzikiniame teatre Esene (Vokietija) dainuojantis klaipėdietis, bosas Almas Švilpa. Būtent operos „Skrajojantis olandas“ pastatymas senajame elinge muzikinio teatro rengiamą tarptautinį Klaipėdos festivalį išgarsino visame pasaulyje bei atnešė visus įmanomus šalies apdovanojimus.

Pasaulinėse scenose dainuojanti operos solistė Katerina Estrada Tretyakova džiaugėsi galėdama dainuoti teatro, kuriame ir prasidėjo jos karjera, atidarymo iškilmėse. K. Estrada Tretyakova atliko Margaritos (Brangakmenių) ariją iš Charles Gounod operos „Faustas“.

Vienas žymiausių visų laikų Lietuvos bosų Vladimiras Prudnikovas vėl įkūnijo Mažvydą Audronės Žigaitytės operoje „Mažvydas“. V. Prudnikovas šią partiją atliko ir premjeroje 1988 m. balandžio 23 dieną, kai muzikos vadovo ir dirigento Gintaro Rinkevičiaus pastatyta opera tapo pirmuoju spektakliu naujai įkurtame Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.  Istorinis momentas, jog ir šį kartą KVMT orkestrui dirigavo Gintaras Rinkevičius!

Vytautas Juozapaitis, vienas žinomiausių šiuolaikinių Lietuvos baritonų, ne kartą dainavo daugiau nei trisdešimt metų gyvuojančio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymuose. Gala koncerte mėgautasi jo atliekamomis arijomis ir duetu su V. Prudnikovu.

Koncerte skambėjo ištrauka iš pirmojo nacionalinio kūrinio, pastatyto Klaipėdoje šaliai atgavus nepriklausomybę – Giedriaus Kuprevičiaus operos „Prūsai“. Prie dirigento pulto stojo kompozitorius, vyriausiasis chormeisteris, teatre dirbantis daugiau nei trisdešimt metų – Vladimiras Konstantinovas.

Gala koncerto klausytojus sužavėjo ištrauka iš Jerry Bocko miuziklo „Smuikininkas ant stogo“. Publika daugiau nei dvidešimt metų šį spektaklį tituluoja vienu mylimiausių ir neleidžia užleisti pozicijų repertuare. Žemiškais ir dangiškais turtais vaizdingai rūpinosi Tevjė – publikos mylimas solistas Mindaugas Rojus. KVMT orkestrui dirigavo 85-erių metų jubiliejų švenčiantis pirmasis teatro garbės dirigentas Stanislavas Domarkas, kurio iniciatyvos dėka „Smuikininkas ant stogo“ ir užgimė Klaipėdos scenoje.

Publika išvydo ir ištrauką iš publikos pamėgto, daugybę apdovanojimų pelniusio Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“. Šoko KVMT baleto trupės artistai.

Daugiau nei trisdešimt metų KVMT dainuojanti primadona Rita Petrauskaitė – svarbi teatro istorijos dalis. Būtent jos įspūdingo balso dėka kaskart pažįstame vis naujas spektaklių herojes bei leidžiamės į paslaptingą teatro meno pasaulį. Gala koncerte ji atliko Undinės ariją iš Antonino Dvořáko to paties pavadinimo operos.

Jaunieji teatro solistai – Beata Ignatavičiūtė ir Giedrius Gečys – 2023 m. vasarą dainavę istorijų operos  „Klaipėda“ premjeroje, scenoje vėl susitiko kaip šio spektaklio herojai: Mėmelio prefektas Gabrielis Žanas Petisnė ir jo moteris, kuriai Klaipėda – lyg pasaulio užkampis.

Skambėjo ir žymusis choras „O Fortuna“ iš Klaipėdos festivalyje pernai pristatytos Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana“, kurį atliko KVMT simfoninis orkestras, choras ir Kauno valstybinis choras, diriguojami pastatymo muzikos vadovo bei dirigento Roberto Šerveniko.

Baigiamajai užstalės dainai iš Giuseppe Verdi „Traviatos“ scenoje drauge su kviestiniais svečiais pasirodė teatro solistai, choristai ir visi teatro darbuotojai!

 

KVMT INF.

Martyno Aleksos ir Dainiaus Kažukausko nuotraukos

Šviežiausios naujienos
„Pulko duktė“ į sceną sukvies žinomus šalies solistus

„Pulko duktė“ į sceną sukvies žinomus šalies solistus

Iškilmingo baleto gala koncerto žiūrovus užbūrė šiuolaikinio ir klasikinio šokio magija

Iškilmingo baleto gala koncerto žiūrovus užbūrė šiuolaikinio ir klasikinio šokio magija

„Sakmė apie Mėmelburgą“: naujuose teatro rūmuose – romantizuota miesto sukūrimo istorija

„Sakmė apie Mėmelburgą“: naujuose teatro rūmuose – romantizuota miesto sukūrimo istorija

Iškilmingame baleto gala koncerte laukiama garsių svečių iš Europos

Iškilmingame baleto gala koncerte laukiama garsių svečių iš Europos

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.