Dėl paskelbto karantino teatro spektakliai yra perkeliami į kitas datas. Išsamią informaciją rasite naujienų rubrikoje.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2020.12.21

Robertas Bondara: „Visada einu savu keliu“

Žinomas lenkų choreografas, Poznanės didžiojo teatro baleto meno vadovas Robertas Bondara Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre sukūrė netikėtą, šokėjų jausmais paremtą šokio spektaklį „Faustas“. Pasaulinę šokio spektaklio premjerą per LRT PLIUS kanalą išvysite  gruodžio 25 dieną 18.50 valandą. 

 

Kas turi nutikti buvusiam baleto šokėjui, kad jis apsispręstų kurti savo choreografiją? Koks Jūsų kelias link šio pasirinkimo?

Daug metų šokau Lenkijos nacionaliniame balete, tačiau prieš porą metų šokėjo karjerą baigiau. Iki tol ilgokai derinau šokį ir choreografo darbą. Nuo 2018 m. esu Poznanės didžiojo teatro baleto meno vadovas ir dirbu  kaip laisvai samdomas choreografas.

Baigti šokėjo karjerą – sunkus apsisprendimas?

Jis nebuvo staigus. Choreografo karjerą pradėjau būdamas 26-erių. Taigi ilgus metus bandžiau abu užsiėmimus derinti ir man sekėsi. Beje, už įkvėpimą esu dėkingas Krzysztofui Pastorui, Lenkijos nacionalinio baleto meno vadovui ir buvusiam LNOBT baleto meno vadovui. Jo rengiamų choreografinių dirbtuvių dėka iš baleto šokėjo išaugau į choreografus. Vėliau Vilniuje, kur tuo metu dirbo ir K. Pastoras, 2013 m. stačiau Giedriaus Kuprevičiaus baletą „Čiurlionis". Gaila, bet pamažu laiko pačiam šokti vis ėmė stigti. Kol nebeliko visai.

Sunkiau šokti pačiam ar kitam padėti atrasti šokį?

Nebūtinai šokėjams rodau, kaip reikia šokti, bet visko būna... Dažniau tik pasakoju. Savo choreografijoje, kaip ir čia, Klaipėdoje, naudoju įvairių šokio technikų ir įrankių. Daugelis jūsų trupės šokėjų turi klasikinio baleto pasiruošimą, yra įsisavinę daug fundamentalių šokio technikų. Bet aš stengiuosi įjungti šokėjų vaizduotę. Ir man tai labai svarbu.

Dirbote su daugeliu įžymių choreografų. Ar autoritetai buvo svarbūs ieškant savosios choreografinės kalbos?

Aš bandau rasti savo kelią, o ne sekti kitais, net kai tai būna sudėtinga. Kurdamas „Faustą“ irgi stengiuosi išvengti tapatinimo su kitais kūrėjais. Kita vertus, gyvename pasaulyje, kuris tarsi didelis kaimas. Sunku rasti ir išlaikyti kažką, ką darytum tik tu. Jei kažkas sukurta, tai žinoma visiems ir naudojama visų. Sunku atitrūkti nuo to, kas vyksta visose Europos baleto scenose.

Iš kur semiatės idėjų savo kūrybiniams ieškojimams? Skaitymas, medžiagos nagrinėjimas, savitas pajautimas?

Naujo spektaklio choreografijos kūrimas – kompleksinis procesas. Dramos teatre viskas perteikiama  žodžiu, o šokio spektakliuose bandai kūrinį nulipdyti choreografijos kalba. Čia labai svarbi dramaturgija, muzika, scenografija, kostiumai, šviesos, vaizdo projekcijos. Ir, aišku, prieš pradėdamas kurti šokio spektaklį turi investuoti daug savo laiko ne tik į kūrinio nagrinėjimą, bet ir stengdamasis suprasti to laikmečio žmonių lūkesčius, kultūros artefaktus. Dabar jau galiu konstatuoti, kad, pavyzdžiui, „Faustą“ pažinau iš visų įmanomų kūrinio pusių, sau pateikdamas daug klausimų ir ieškodamas į juos atsakymų. Mąsčiau, ką noriu šiuo kūriniu pasakyti žiūrovams, ar jis bus aktualus mūsų amžininkams...

Ar, pristatydamas publikai gerai publikai žinomą kūrinį, stengiatės išlaikyti jo dramaturginę liniją? O gal  tikėtis radikaliai kitokios įvykių tėkmės?

Tikėtis to, kas buvo – tai ne apie mane. (juokiasi). Visada tik savas kelias. Turiu savitą požiūrį į pasaulį. Ir tai, ką sukūrėme čia, Klaipėdoje, nėra klasikinis baletas, pasakojantis „Fausto“ istoriją. Interpretuoju ją savaip, daugiau dėmesio teikiu dalykams, kurie svarbūs dabar gyvenantiems žmonėms. Publikai pažersiu galimybių viską suprasti savaip. Mano spektaklis ne tik apie Faustą, kuris sudaro sandėrį su Velniu. Jame viskas Fausto gyvenime jau įvykę, mes tik stebime, kaip tai atrodė. Ir matome ne tik tamsiąją Fausto gyvenimo pusę. Spektaklio tema amžina ir nekintanti: mokslo pažinimo siekiantis Faustas sudaro sutartį su Mefistofeliu, mainais pažadėdamas jam savo sielą. Fausto siužetinė kelionė vyksta ne realybėje, o jo galvoje, mintyse. Čia jis naujai atranda savo gyvenimo prasmę. Matome seną, sergantį, pavargusį Faustą ir Faustą jaunystėje; taip pat Mefistofelį – nelabai baisų, nes visi savyje turime jo prado; dvi moteris – Eleną ir Margaritą. Yra ir mažas berniukas, vaizduojantis Fausto sūnų.

Ar pirmą kartą gvildenote „Fausto“ temą?

„Faustą“ statyti pasiūlė Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Ir man ši mintis labai patiko. Labai norėjosi atvažiuoti ir sukurti kažką Klaipėdoje. Nieko nelaukdamas pradėjau studijuoti medžiagą ir džiaugiausi atradęs, kad man tai tikrai tinka ir galiu ją įdomiai papasakoti šokio kalba.

Ar tenka gauti pasiūlymų, kurie jums netinka ir kurių atsisakote?

Keletą kartų mano gyvenime taip buvo. Turėjau pasiūlymų statyti kažką... Tačiau, kaip kūrėjas, aš turiu būti užtikrintas savimi, kad galiu siūlomą istoriją perteikti nuoširdžiai, su meile, iš visos širdies. Jei to nejaučiu, tai žinau, kad tai gali sukurti kažkas kitas, o aš tuo metu irgi galiu kurti kažką sau patinkančio. Taigi turiu mėgti tai, ką darau.

Kokie autoriai ir kūriniai tapo partitūros pagrindu?

„Fauste“ simboliškai susitinka trys skirtingų kraštų bei epochų kompozitoriai: Wolfgangas Amadeus Mozartas, Fryderykas Chopinas ir Arvo Pärtas. Stengiausi rasti muziką, kuri atitiktų spektaklio idėją ir dvasią. Šių kūrėjų muzika, mano manymu, idealiai tinka. Ypač tai juntama spektaklio įžangoje ir finale. Sukurti muzikinę kompoziciją spektakliui sudėtinga užduotis, tad ją dėliodamas konsultavausi su pastatymo muzikos vadovu ir dirigentu Modestu Barkausku.

Kaip apibūdintumėte savo sukurtos choreografijos stilių?

Sunku nusakyti spektaklio stilių. Dirbdamas naudojau visą šokio technikų diapazoną: nuo klasikinių iki šiuolaikinių. Čia svarbūs ir šokėjai. Klaipėdoje sukurta kažkas labai naujo, kažkas nuo ištakų. Čia yra visos galimybės naujovėms. Jūsų baleto trupė turi daug potencialo ir noro kurti. Manau, šokėjų atskleisti veikėjų charakteriai jus sujaudins ir maloniai nustebins savo išbaigtumu.

Su Jumis į Klaipėdą atvyko dirbti visa komanda: šviesų dailininkė, scenografė. Kiek jums svarbūs "patikrinti" bendraminčiai? Papasakokite apie "Fausto"  autorius – mūsų teatro svečius.

Kartu su manimi „Faustą“ Klaipėdoje kūrė profesionalai idealiai tinkantys spektaklio užmojams įgyvendinti. Choreografija, kaip minėjau, nėra vienintelis svarbus dalykas spektaklyje. Žmonėms geriau suprasti istoriją padėjo scenografė ir kostiumų dailininkė Martyna Kander, neseniai už kitą mūsų drauge sukurtą spektaklį pelniusi geriausios Lenkijos scenografės apdovanojimą – jau ne pirmą savo karjeroje.  Pirmą kartą kartu dirbau su vaizdo projekcijų dailininke Jagoda Chalcińska. Lenkijoje gerai žinoma šviesų dailininkė Karolina Gębska rūpinosi ypatingu apšvietimu, ir tai, mano manymu, labai svarbu.

Bandysiu provokuoti sakydama, kad šokio spektaklyje svarbiausias šokis...

Į sceną išleisti vien šokį būtų tas pat, kaip šokėjams išeiti į sceną tik apsiavus batus (juokiasi). Ir kiti spektaklio elementai labai svarbūs. Tik jų dėka spektaklis tampa tobulu, išbaigtu. Ši visuma neša žiūrovams žinią, sukuria spektaklio estetinį vaizdą. Kadangi žinau, ką noriu žiūrovams pasakyti, žinau, ir kokių priemonių tam prireiks.

Ar siekiant geresnio ryšio su publika būtina domėtis šalies, kurioje statote spektaklį, specifika?

Žinoma, domiuosi tautos, kuriai kuriu, ypatumais. Dirbti Lietuvoje lengviau, nes manau, kad mūsų tautos panašios. Lietuva ir Lenkija – kaimynės, turinčios daug istorijos panašumų ir bendrumų. Ir žmonės čia labai mieli. Tai pajutau Vilniuje statydamas „Čiurlionį“, dabar jaučiu ir Klaipėdoje. Ir net jei nekalbu lietuvių kalba, ji man tampa vis artimesnė. Klaipėdoje nesijaučiu svečias, labiau savas. Be to, statydamas „Čiurlionį“ domėjausi jūsų šalimi ir tauta, tad jaučiuosi jau nemažai žinantis.

Kaip vertinate Muzikinio teatro baleto trupę?

Jūsų teatro baleto trupė sparčiai auganti ir tobulėjanti. Ir netrukus dar sustiprės. Tam ji turi visas galimybes. Čia daug charakteringų šokėjų. Kūrėjams tikras nuotykis ir iššūkis dirbti su jais, o šokėjams – galimybė tobulėti šokyje. Jūsų šokėjai iš visos širdies trokšta šokti, savo gyvenimą jie paskyrė šokio menui. Kas gali būti geriau ir gražiau?

Žaneta Skersytė

 

Šviežiausios naujienos
Balerina Aleksandra Karečkienė: spektakliai išlieka širdyje 

Balerina Aleksandra Karečkienė: spektakliai išlieka širdyje 

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia dalyvauti operos solistų perklausoje G. Donizzeti operos „Pulko duktė“ vaidmenims gauti

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia dalyvauti operos solistų perklausoje G. Donizzeti operos „Pulko duktė“ vaidmenims gauti

Akcija „Laiškai Džuljetai“:  romantikams - ranka rašyti meilės laiškai

Akcija „Laiškai Džuljetai“: romantikams - ranka rašyti meilės laiškai

Muzikinio teatro darbuotojai: laisvę sujunkime su idėja ir pirmyn!

Muzikinio teatro darbuotojai: laisvę sujunkime su idėja ir pirmyn!

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Vartotojo Taisyklės
Teatralizuotas Eduardo Balsio dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“ papildo unikalių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro renginių ciklą – minint kompozitoriaus Eduardo Balsio šimtmetį, įvairiomis, žiūrovui patraukliomis formomis, svarbiausi kompozitoriaus kūriniai pristatomi netikėčiausiose Klaipėdos ir viso regiono erdvėse, autentiškoje aplinkoje, išugdžiusioje kompozitoriaus kūrybiškumą ir inspiravusioje jo kūrybines idėjas. Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ dalyvių ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistų bendras koncertas. Visi menininkų rezidencijos dalyviai Klaipėdos gyventojams pristatys teatralizuotą Eduardo Balsio dainų koncerto „Aš – senas jūrininkas“ premjerą. Ši programa bus įtraukta į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2019-2020 m. sezono repertuarą ir rodoma Klaipėdos bei pajūrio regiono kultūrinėse erdvėse. Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ projektas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rengiamas kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių operos edukacijos programa NORDOPERA. Jaunųjų menininkų rezidencijos projektu Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kūrybinių partnerysčių principu ir siekia suburti tarptautinę moksleivių, studentų bei absolventų menininkų komandą, kuri, bendradarbiaudama su teatro profesionalais, įgautų sėkmingai teatrinei praktikai reikalingų platesnių kompetencijų. Teatralizuotas Eduardo Balsio dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“ papildo unikalių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro renginių ciklą – minint kompozitoriaus Eduardo Balsio šimtmetį, įvairiomis, žiūrovui patraukliomis formomis, svarbiausi kompozitoriaus kūriniai pristatomi netikėčiausiose Klaipėdos ir viso regiono erdvėse, autentiškoje aplinkoje, išugdžiusioje kompozitoriaus kūrybiškumą ir inspiravusioje jo kūrybines idėjas. Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ dalyvių ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistų bendras koncertas. Visi menininkų rezidencijos dalyviai Klaipėdos gyventojams pristatys teatralizuotą Eduardo Balsio dainų koncerto „Aš – senas jūrininkas“ premjerą. Ši programa bus įtraukta į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2019-2020 m. sezono repertuarą ir rodoma Klaipėdos bei pajūrio regiono kultūrinėse erdvėse. Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ projektas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rengiamas kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių operos edukacijos programa NORDOPERA. Jaunųjų menininkų rezidencijos projektu Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kūrybinių partnerysčių principu ir siekia suburti tarptautinę moksleivių, studentų bei absolventų menininkų komandą, kuri, bendradarbiaudama su teatro profesionalais, įgautų sėkmingai teatrinei praktikai reikalingų platesnių kompetencijų.
Privatumo Politika
Apie Slapukus (Angl. Cookies)
Mūsų internetinė svetainė www.klaipedosmuzikinis.lt/ naudoja slapukus (Angl. Cookies). Naršydami mūsų svetainėje, Jūs sutinkate su Klaipėdos Valstybinis Muzikinis Teatras privatumo ir slapukų naudojimo politika. Slapukai (Angl. Cookies) yra duomenys siunčiami iš serverio, kuriame talpinama svetainė, į Jūsų naudojamą naršyklę, kurioje Slapukai vėliau yra saugomi. Toliau informacija iš naršyklės vėl yra siunčiama atgal į serverį, kiekvieną kartą, kai Jūsų naršyklė paprašo informacijos apie atidaromą puslapį. Taip keičiantis duomenimis, mes gauname informaciją apie Jūsų elgseną svetainėje. Yra dvi pagrindinės slapukų rūšys: sesijos slapukai ir nuolatiniai slapukai. Sesijos slapukai yra ištrinami iš Jūsų kompiuterio kai Jūs uždarote savo naršyklės langą. Nuolatiniai slapukai yra saugomi kompiuteryje, kol Jūs jų neištrinate arba nesibaigia jų galiojimo ir saugojimo terminas.
Slapukai mūsų svetainėje
www.klaipedosmuzikinis.lt/ naudoja šiuos slapukus svetainėje: *_ga - Google Analytics, galioja 2 metus, Sukurtas saugoti unikalų Kliento ID, kuris vėliau naudojamas Google Analytics serveriais tam, kad apskaičiuoti vartotojo, sesijos ir kampanijos duomenis. *_gat - Google Analytics, galioja 10 min, Naudojamas sumažinti užklausų greitį - apriboti duomenų rinkimą didelio srauto tinklapiuose. *__gid, galioja kol yra įjungta naršyklė, Šis slapukas naudojamas siekiant atpažinti Asmenį. *XSRF-TOKEN- Slapukas skirti sesijoms identifikuoti, galioja 2 valandas, unikalus atsitiktinių simbolių identifikatorius. *1P_JAR - „Google“ reklamos slapukas, kuris naudojamas naudotojų sekimo ir reklamos pritaikymo tikslais, galioja 1 dieną; *CONSENT - Google Analytics slapukas, skirtas sesijos įgalinimui, galioja 2 metus;
Google slapukai
Svetainėje www.klaipedosmuzikinis.lt/ mes naudojame Google Analytics, kurio pagalba analizuojame Jūsų paliktus slapukus rinkodaros tikslais. Google Analytics generuoja statistinius duomenis ir kitą informaciją apie lankytojų veiklą svetainėje. Tam yra naudojami Jūsų palikti Slapukai, kurie yra saugomis Jūsų kompiuteryje ar kitame išmaniajame įrenginyje priklausomai nuo to, kuo naudojotės naršydami mūsų svetainėje. Visa gauta informacija yra panaudojama generuoti ataskaitoms, kurios yra sugeneruojamos Google Analytics ir pateikiamos mūsų Google Analytics paskyroje. Google šią informaciją saugo pas save. Jei norite susimažinti su Google Privatumo politika, tai galite padaryti atsidarę šią nuorodą: https://policies.google.com/privacy.
Slapuku pašalinimas ir atsisakymas
Jūs turite pilną teisę pašalinti savo naršymo slapukus iš naršyklės. Jums reikia nueiti į savo naršyklės privatumo nustatymus ir juos pašalinti. Dauguma naršyklių suteikia tokią galimybę, tačiau Jei Jūsų naršyklė tokios teisės nesuteikia, susisiekite su mumis nurodytais kontaktais ir mes pašalinsime mūsų turimą informaciją apie Jus. Daugiau informacijos, apie mūsų Slapukų politiką ir kaupiamą informaciją apie Jus, mes galime suteikti susisiekus nurodytai kontaktais.
Terminai ir sąlygos
Teatralizuotas Eduardo Balsio dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“ papildo unikalių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro renginių ciklą – minint kompozitoriaus Eduardo Balsio šimtmetį, įvairiomis, žiūrovui patraukliomis formomis, svarbiausi kompozitoriaus kūriniai pristatomi netikėčiausiose Klaipėdos ir viso regiono erdvėse, autentiškoje aplinkoje, išugdžiusioje kompozitoriaus kūrybiškumą ir inspiravusioje jo kūrybines idėjas. Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ dalyvių ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistų bendras koncertas. Visi menininkų rezidencijos dalyviai Klaipėdos gyventojams pristatys teatralizuotą Eduardo Balsio dainų koncerto „Aš – senas jūrininkas“ premjerą. Ši programa bus įtraukta į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2019-2020 m. sezono repertuarą ir rodoma Klaipėdos bei pajūrio regiono kultūrinėse erdvėse. Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ projektas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rengiamas kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių operos edukacijos programa NORDOPERA. Jaunųjų menininkų rezidencijos projektu Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kūrybinių partnerysčių principu ir siekia suburti tarptautinę moksleivių, studentų bei absolventų menininkų komandą, kuri, bendradarbiaudama su teatro profesionalais, įgautų sėkmingai teatrinei praktikai reikalingų platesnių kompetencijų. Teatralizuotas Eduardo Balsio dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“ papildo unikalių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro renginių ciklą – minint kompozitoriaus Eduardo Balsio šimtmetį, įvairiomis, žiūrovui patraukliomis formomis, svarbiausi kompozitoriaus kūriniai pristatomi netikėčiausiose Klaipėdos ir viso regiono erdvėse, autentiškoje aplinkoje, išugdžiusioje kompozitoriaus kūrybiškumą ir inspiravusioje jo kūrybines idėjas. Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ dalyvių ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistų bendras koncertas. Visi menininkų rezidencijos dalyviai Klaipėdos gyventojams pristatys teatralizuotą Eduardo Balsio dainų koncerto „Aš – senas jūrininkas“ premjerą. Ši programa bus įtraukta į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2019-2020 m. sezono repertuarą ir rodoma Klaipėdos bei pajūrio regiono kultūrinėse erdvėse. Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ projektas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rengiamas kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių operos edukacijos programa NORDOPERA. Jaunųjų menininkų rezidencijos projektu Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kūrybinių partnerysčių principu ir siekia suburti tarptautinę moksleivių, studentų bei absolventų menininkų komandą, kuri, bendradarbiaudama su teatro profesionalais, įgautų sėkmingai teatrinei praktikai reikalingų platesnių kompetencijų.
Abonementas

Repertuaras

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-09-25

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-10-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-11-04

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2020-12-06

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-02-26

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-03-10

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-20

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-21

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-04-09

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-04-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Operetė

    Data: 2021-04-21

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-04-24

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-04-29

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-05-08

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-05-12

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Operetė

    Data: 2021-05-14

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-05-15

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-05-16

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.