Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2023.03.08

„Sapnai ir kaktusai“: nerti į šokio pasaulio gelmes kviečia žinomas choreografas Robert Bondara

 

„Profesionali baleto trupė ir kurti trokštantys baleto artistai“, – taip savo atvykimo į Klaipėdą priežastį įvardina savo veiklą kruopščiai planuojantis žinomas lenkų choreografas, Stanislovo Moniuškos didžiojo teatro Poznanėje baleto meno vadovas Robert Bondara.

Kovo 17, 18 ir 31 dienomis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pakvies į išskirtinę dviejų dalių šokio spektaklio „Sapnai ir kaktusai” premjerą, kurioje greta Alexanderio Ekmano (Švedija) „Cacti“ (Kaktusai) bus pristatytos ir R. Bondaros choreografinės kompozicijos „Žagsulys“ (Hiccup) bei „8m68“.

 

Šokio spektaklio „Faustas“ premjerą 2020 m. Klaipėdoje pristatėte galiojant pandemijos ribojimams. Šiuo metu esame paveikti Ukrainoje vykstančio karo. Ar tai įtakoja jūsų kūrybą?

– Išgyvename sunkius laikus... „Faustą“ Klaipėdoje kūriau esant daugybei ribojimų. To meto reikalavimai skelbė, kad reikia stengtis vengti fizinio kontakto. Tuo tarpu baleto artistams kontaktas su kolegomis – būtinybė leidžianti sukurti šokio spektaklį, tad iššūkių tikrai buvo.

Šiuo metu visi susiduriame su kita siaubinga realybe – Ukrainoje vyksta karas. Tai veikia mūsų gyvenimus, mūsų socialines veiklas. Ukrainiečiai – mūsų kaimynai, tad Lenkijoje daugybė pabėgėlių ir mes stengiamės padėti jiems kaip galime. Kiekviena baleto trupė stengiasi kažkuo padėti kolegoms iš Ukrainos. Kita vertus, mano šalyje dar neužmirštas antras pasaulinis karas... Apie jį iš artimųjų yra daug girdėjusi ir jaunoji karta.

Būdamas Klaipėdoje stengiuosi koncentruotis į kūrybinį procesą, nes sukurti naują choreografinę kompoziciją šiuo metu yra svarbiausia. Daug dirbame baleto repeticijų salėje, kad žiūrovams galėtume pristatyti pačios aukščiausios meninės kokybės rezultatą.

 

Kas jums svarbiausia kūrybiniame procese, kai atvykstate į naują miestą, susitinkate su nauja baleto trupe?

– Kiekvienas spektaklis unikalus, kaip ir jo gimimo procesas, tad sudėtinga įvardinti taisykles ar svarbiausius dalykus. Kartais spektaklius kuriu su visa baleto trupe, o kartais – su jos dalimi, kartais skamba orkestro atliekama muzika, o kartais pasirenkamas – muzikos įrašas. Kartais renkuosi aiškų siužetą, o kitą kartą – abstraktų šiuolaikinį šokį, savyje slepiantį daugybę reikšmių.

Mane įkvepia daugybė veiksnių: mūsų socialinis gyvenimas, santykiai su aplinkiniais, psichologija, sociologija, knygos. Išgirstas muzikos kūrinys kartais taip inspiruoja kažką sukurti, kad ta mintis tiesiog užvaldo. Mane domina daugybė dalykų ir tai daro poveikį mano kūrybai. Retai turiu tam laiko, bet kai galiu, važiuoju nardyti. Tai man padeda geriau suprasti mūsų kūno galimybes, kaip mes judame, o dar svarbiau – atveria mūsų vidinio pasaulio slėpinius. Nerdamas po vandeniu turi nusiraminti, o šiame skubančiame pasaulyje būtina pajusti tą buvimą čia ir dabar. Tai padeda ir kurti.

Man labai svarbi mano kūrinių kokybė. Man tai būtinybė ir didžiulė vertybė.

 

Ne pirmą kartą dirbate su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupe. Ką pastebite?

– Ji keičiasi, kaip ir visos baleto trupės. Atvyksta vis naujų baleto artistų. Džiaugiuosi, kad ši baleto trupė auga, daugėja profesionalų, atvyksta užsienio šalių atstovų su kitų baleto mokyklų ar trupių patirtimi, o tada įvyksta natūralūs kūrybiniai mainai. Svarbiausia, kad čia neslūgsta didelis noras kurti, tobulėti, perteikti žiūrovui žinutę kuo įtaigiau. O tai žavi ne tik mane, bet ir kitus atvykstančius choreografus.

 

Papasakokite apie choreografines kompozicijas „Žagsulys“ (Hiccup) bei „8m68“, kurias pristatysite Klaipėdos publikai.

– Choreografinės kompozicijos „8m68“ premjera įvyko 2012 m. gegužės 11 d. Varšuvos Didžiajame teatre. Ji pristatyta kaip Lenkijos nacionalinio baleto projekto „Kreacje 4“ dalis. „Žagsulys“ (Hiccup) – 2015 m. kovo 20 d. Varšuvos Didžiajame teatre, taip pat kaip Lenkijos nacionalinio baleto projekto „Kreacje 7“ dalis. Nuo jų sukūrimo praėjo daug laiko. Tai labai skirtingi kūriniai, šiuo metu jau gyvenantys savarankišką gyvenimą.

Sukurti choreografinę kompoziciją „8m68“ mane įkvėpė santykiai tarp žmonių: kaip mes kuriame savo gyvenimus; kaip mums pavyksta užmegzti santykius su kitais; kaip mūsų santykius veikia bandymai atkartoti tai, ką daro aplinkiniai; kaip mūsų pavyzdys paveikia kitus. Tuo tarpu „Žagsulys“ (Hiccup) – trumpas žvilgsnis į mūsų vidinį pasaulį, poelgius. Kodėl mes elgiamės taip, o ne kitaip, ir kaip tai mus veikia. Gal vidinis balsas pasako, ką daryti, o mes juo vadovaujamės ir bandome rasti geriausią sprendimą kaip gyventi.

Jei choreografinė kompozicija „8m68“ labiau pasakoja apie mūsų egzistenciją, tai „Žagsulys“ (Hiccup) – tarsi nėrimas į mūsų vidinio pasaulio slėpinius su daugybe skirtingų pasirinkimų galimybių.

 

Ar jūsų kūriniai, kaip „Žagsulys“ (Hiccup) bei „8m68“, bėgant laikui keičiasi, nes kinta jūsų požiūris į aplinką?

– Žinoma. Kai kūrinius statau naujai vis kitai trupei - jie užgimsta pasikeitę. Tai įtakoja daugybė veiksnių: nauji baleto artistai, kurie į šokį atsineša savo artistiškumą, profesinę patirtį, turimas vertybes; aš keičiuosi kaip asmenybė ir kaip choreografas. Keičiasi net mano paties supratimas apie anksčiau sukurtus kūrinius. Jis gilėja. Aš randu vis naujus požiūrio taškus, naujus būdus tai išreikšti choreografijoje. Tad šių kūrinių premjeras vadinčiau tarsi antros dalies arba pratęsimo pristatymu. Visgi, sakyčiau, kad kūrinių choreografinis stuburas lieka tas pats, o bėgant laikui vis daugiau dėmesio skiriu detalėms, tokioms kaip šokio atlikimo kokybė, siužeto perteikimas, kad jis taptų dar labiau suprantamas publikai.

„Žagsulys“ (Hiccup) bei „8m68“ publikai suteikia beribes interpretavimo galimybes. Jos abstrakčios, tačiau kiekvienas jose ras kažką savo. Kad jas suprastume nebūtina būti intelektualu. Tikiuosi, kad jums patiks šių choreografijų estetika!

 

Kiek baleto artistų prireiks jūsų kuriamoms choreografinėms kompozicijoms atlikti?

– „Žagsulyje“ (Hiccup) šoks du baleto artistai,  „8m68“ – penki. Jų nedaug, bet tada galiu daugiau dėmesio skirti kiekvienam baleto artistui. Ir man tai labai įdomu. Tikiuosi, kad ir publikai bus įdomu išvysti kūrybinio proceso rezultatą.

 

Esate Stanislovo Moniuškos didžiojo teatro Poznanėje baleto meno vadovas, kaip choreografas kuriate skirtingose pasaulio šalyse, tad nuolat keliaujate. Kaip atgaunate jėgas, kad nepristigtumėte nei energijos, nei įkvėpimo?

– Paskutiniai metai mano profesinėje veikloje buvo labai intensyvūs. Būti Stanislovo Moniuškos didžiojo teatro Poznanėje baleto meno vadovu – didžiulė atsakomybė, o jei dar esi choreografas ir nori keliauti pristatydamas savo kūrinius užsienyje – gyveni tikrai intensyviai. Turiu daug skraidyti, tad labai kruopščiai planuoju savo laiką. Ir, žinoma, stengiuosi surasti laiko savo asmeniniam gyvenimui. Visa tai sudėlioti sudėtinga, tačiau kartais tiesiog trumpam sustoju. Juk viskas, kas mus supa, jaudina ir įkvepia. Visgi rasti naujų kūrybinio įkvėpimo šaltinių nėra lengva, ypač kai publikai turiu šokio kalba perteikti klasikos kūrinį su sudėtinga siužetine linija. Tada procesas būna ilgesnis: nagrinėju kūrinį, tarsi neriu į jo gelmę ir man tai labai įdomu. Kartais mano įkvėpimu tampa idėja, kurią aš ilgai brandinu, auginu savo mintyse ir tik ją subrandinęs pristatau baleto artistams.

 

Gal galite papasakoti apie naujus kūrybinius projektus?

– Sudėtingas klausimas (juokiasi). Viskas mano darbo kalendoriuje. Šiuo metu man svarbiausia – „Sapnai ir kaktusai“ premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Paskui dirbsiu Lenkijoje, kur atkursiu jau statytą spektaklį, vėliau – su studentais Antverpene (Belgija), o naujas sezonas kupinas naujų pastatymų ir premjerų tiek Lenkijoje, tiek Australijoje. Gyvenimas bus labai intensyvus!

 

Kalbino Žaneta Skersytė

Šviežiausios naujienos
Tarptautinis Klaipėdos festivalis grįžta į elingą – tęsti tradiciją ar atsisveikinti?

Tarptautinis Klaipėdos festivalis grįžta į elingą – tęsti tradiciją ar atsisveikinti?

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro prisistatymas „Pernu operos dienose“ taps didžiausiomis gastrolėmis per visą jo gyvavimo istoriją

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro prisistatymas „Pernu operos dienose“ taps didžiausiomis gastrolėmis per visą jo gyvavimo istoriją

Į sceną grįžta vidiniams pokyčiams įkvepianti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „Dona Kichotė“

Į sceną grįžta vidiniams pokyčiams įkvepianti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „Dona Kichotė“

Stanislavo Domarko 85-metų sukakčiai skirtas koncertas „Vivat, Maestro!“: visais labai džiaugiuosi!

Stanislavo Domarko 85-metų sukakčiai skirtas koncertas „Vivat, Maestro!“: visais labai džiaugiuosi!

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2022-10-09

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.