Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2023.03.20

 „Sapnai ir kaktusai“: premjera Klaipėdoje gėrėjosi ir pasaulyje žinomi šiuolaikinio šokio kūrėjai

Tik likus pusantros valandos iki premjeros Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre Palangoje nusileido lėktuvas pirmą kartą į Lietuvą atskraidinęs baleto pasaulio įžymybę, choreografą Alexanderį Ekmaną. Kūrėjas nusprendė kartu su publika ir kolega choreografu Robertu Bondara pasimėgauti pirmą kartą Baltijos šalyse pastatytu savo kūriniu „Cacti“ (Kaktusai).

Savaitgalį Žvejų rūmuose publikos laukė šokio spektaklis „Sapnai ir kaktusai”, kur greta Alexanderio Ekmano (Švedija) „Cacti“ (Kaktusai) buvo pristatytos ir Roberto Bondaros (Lenkija) choreografinės kompozicijos „Žagsulys“ (Hiccup) bei „8m68“.  Trečioji premjera publika Žvejų rūmuose rodoma kovo 31 dieną, tad nemačiusieji dar turi vilties išvysti išskirtinį reginį vardan kurio į Klaipėdą rinkosi ne šalies šokio gerbėjai, žinomi žmonės, bet ir atvykusieji iš užsienio.

 

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, gebantis paversti tikrove atrodytų sunkiausiai įgyvendinamas vizijas, kurios daugumai atrodytų per sudėtingos, vėjuotame šalies pajūryje „išaugino“ visose pasaulio scenose laukiamus „Cacti“ (Kaktusai). Pasaulinio garso choreografo Alexanderio Ekmano „Cacti“ (Kaktusai) tarsi pripažinimas ir įvertinimas ne tik jaunai ir ambicingai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupei, bet visam kolektyvui gebančiam pristatyti pasaulinio garso kūrinius net neturint savo „namų“. „Cacti“ (Kaktusai) premjeros vien šiuo metu ruošiamos net penkiose šalyse, o Klaipėdos publika buvo pamaloninta greičiau nei vokiečių, kur choreografinė kompozicija pristatoma tik kovo 27 dieną. Klaipėda gali didžiuotis ir tuo, kad tai pirmas A. Ekmano kūrinys sukurtas Baltijos šalyse! 

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė akcentuoja, kad „Sapnai ir kaktusai“ premjera tarsi Muzikinio teatro penkerių metų veiklos viršukalnė: „Jei Klaipėdoje savo kūrinius pristato pasaulyje žinomi jaunosios kartos choreografų atstovai – A.Ekmanas ir R.Bondara, tai parodo, kad svajoti būtina drąsiai ir tuomet viskas pavyksta.“

Choreografas A. Ekmanas negalėjo prisiminti kokiomis aplinkybėmis įvyko lemtingas sprendimas – statyti „Cacti“ (Kaktusai) Klaipėdoje. „Nebesvarbu. Svarbiausia, kad publikai tai patiktų, kad kuo daugiau gerų jausmų iš to ką šoka patirtų baleto artistai. Kad jie šoktų iš visos širdies ir parodytų visą savo savitumą! Kaip man pasakojo ne vieną savaitę Klaipėdoje dirbusi asistentė-statytoja Ana Maria Lucaciu baleto artistai čia puikūs bei nuoširdžiai gilinosi į „Cacti“ (Kaktusai), tad labai noriu išvysti rezultatą“,- belaukiant premjeros, susitikime su publika ir žurnalistais akcentavo A. Ekmanas.

Daugiau nei dešimt metų pasaulio scenose karaliaujantys „Cacti“ (Kaktusai) pastatyti daugiau nei dvidešimtyje šokio trupių. Kai kur net po kelis kartus, o po kurio laiko publikos prašymu spektaklis kuriamas vėl.

Begalinio pozityvumo bei pačių geriausių minčių apie Klaipėdos muzikinio teatro baleto trupę kupinas ir žinomas lenkų choreografas, Stanislovo Moniuškos didžiojo teatro Poznanėje baleto meno vadovas Robertas Bondara. „Profesionali baleto trupė ir kurti trokštantys baleto artistai“,- taip ne pirmo atvykimo į pajūrį priežastį įvardina R.Bondara už choreografiją 2020 m. KVMT sukurtam šokio spektakliui „Faustas“ nominuotas „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimui.  

Šokio spektaklio „Sapnai ir kaktusai“ žiūrovai gėrėjosi dviem R. Bondaros sukurtomis choreografinėmis kompozicijomis. „Choreografinė kompozicija „8m68“ pasakoja apie mūsų egzistenciją, o „Žagsulys“ (Hiccup) – tarsi nėrimas į mūsų vidinio pasaulio slėpinius su daugybe skirtingų pasirinkimų galimybių“,- sako R. Bondara, publikai visada nuoširdžiai linkintis susikurti savitą vaizdo scenoje supratimą. 

Susidomėjote? „Sapnai ir kaktusai“ Klaipėdos Žvejų rūmuose jūsų lauks kovo 31 dieną 18.30 valandą!    

 

 

Šviežiausios naujienos
„A la luna“: mėnulio šviesoje – geriausi Sarah’os Brightman hitai ir populiarioji klasika

„A la luna“: mėnulio šviesoje – geriausi Sarah’os Brightman hitai ir populiarioji klasika

Dirigentas Martynas Staškus: visų mėnulio, kaip ir „A la luna“, paslapčių atskleisti neįmanoma

Dirigentas Martynas Staškus: visų mėnulio, kaip ir „A la luna“, paslapčių atskleisti neįmanoma

Garbės iššūkis įveiktas: Klaipėdoje iškilo ateities teatras!

Garbės iššūkis įveiktas: Klaipėdoje iškilo ateities teatras!

Dalius Abaris: „Labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti...“

Dalius Abaris: „Labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti...“

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Opera

    Data: 2024-12-05

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.