Naujienos
Šiuolaikinio „Fausto“ klausimas: rodyti ar laukti?
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, kaip ir visas pasaulis, gyvena ir veikia išskirtinėmis sąlygomis. Menininkai į iššūkius žiūri kūrybiškai, tad nuspręsta neatsisakyti pačiame karantino įkarštyje suplanuotos šokio spektaklio „Faustas“ premjeros bei pristatyti ją nauju, neįprastu būdu.
Karantinas įkvėpė pirmam kartui
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė pasakoja, kad vos paskelbus antrąjį karantiną imta galvoti kaip šią situaciją kuo sėkmingiau išnaudoti kūrybinėje veikloje.
„Skatiname kolektyvą stengtis veikti maksimaliai, ieškant naujų būdų savo veiklai. Taip gimė idėja neatsisakyti šokio spektaklio „Faustas“ (pagal J. W. Goethe) premjeros. Nusprendėme ieškoti naujų formų ir leisti premjerai užgimti, laikantis aukščiausių saugumo reikalavimų. „Fausto“ premjera bus išskirtinė tuo, kad vyks be žiūrovų. Tai bus televizinė premjera. Tokio formato premjeros Lietuvoje dar nėra buvę. Projektuojame ir dėliojame jos planus su daugybe nežinomųjų, stengdamiesi pridėti maksimaliai daug optimizmo“,- sako L.Vilimienė.
„Faustas“ apjungs jaunystę ir patirtį
Chrestomatinė daktaro Fausto istorija pasakojama šokio kalba apjungs visą rekordiškai padidėjusią ir neseniai dėl renginio „Dėmesio! Baletas“ publikos bei kritikų liaupsių sulaukusią Muzikinio teatro baleto trupę. Legendinį alchemiką ir mokslininką Faustą jaunystėje įkūnys tik ką šokio spektaklyje „Altorių šešėly“ debiutavęs Roman Semenenko, senąjį Faustą – ten pat matytas Arshak Gyozalyan, mokslininką prarasti sielą sugundžiusiu Mefistofeliu – Danylo Butenko, gyvenimo paslapčių nesiekiančiu sužinoti ir dėl to nesikankinančiu Vagneriu – ilgametis baleto solistas, pedagogas Ričardas Jankevičius. Faustui svarbias moteris įkūnys Alvina Krout (Jeleną) ir Oleksandra Borodina (Margaritą). Margaritos broliu spektaklyje taps Mykhailo Mordasov, sužibėjęs kaip praėjusių metų šokio spektaklio „Spragtukas“ pagrindinis herojus, o Margaritos motiną - daug gražių vaidmenų Muzikiniame teatre sukūrusi Kristina Gudelytė. Jelenos sūnumi scenoje debiutuos jaunasis Povilas Kažukauskas. Kunigo vaidmenyje scenoje išvysime legendinį Muzikinio teatro solistą Šarūną Juškevičių, o barmenu taps solistė Živilė Subačiūtė.
Gauti sielą bet kokiais būdais
Vokiečių literatūros klasiko kūrinys sužadina daug apmąstymų apie vidinius žmogaus konfliktus: proto ir jausmų įtampas, pažinimo troškulį ir asmenybės ribotumą; apie faustiškąjį žmogų, kuris po kiekvieno noro išsipildymo atranda vis naujų troškimų ir todėl negali rasti ramybės ir pastovumo. Šokio spektaklis išryškins Fausto ir Margaritos tragediją, jų meilės dramatizmą, aistrą, viliones ir išgyvenimus. Vienas pagrindinių herojų – Mefistofelis sieks sugundyti Faustą ir bet kokiais būdais gauti jo sielą.
Spektaklio moralas: nerimstantys, nuolat gyvenimo prasmės ir laimės ieškantys žmonės, vardan gebėjimo regėti ateitį pasiryžta aukoti svarbius dalykus. Klaipėdoje „Faustą" statantis lenkų choreografas Robertas Bondara apie šią dilemą savo pastatyme sako: „Nors savo vaizduotėje buvau susikūręs veikėjus, stengiuosi atsižvelgti ir į jūsų baleto trupės solistus, įžiūrėti juose kažką dar geresnio, nei vaizduotėje sufantazavau. Ilgai galvojau, dėliojau, rinkausi. Beje, rinkausi ne tik šokėjus kaip asmenybes, bet ir santykius trupėje: juk nesumeluoti jausmai – geriau“,- pasakodamas apie pagrindinių partijų atlikėjų atranką sakė R. Bondara.
Antras pastatymas Lietuvoje
Tai antrasis R. Bondaros statomas spektaklis Lietuvoje: 2013 m. gegužę Vilniuje jis pristatė Giedriaus Kuprevičiaus baletą „Čiurlionis“. Kaip choreografas R. Bondara pirmuosius laurus pelnė 2008 m. Bronislavos Nižinskos choreografijos konkurse Lenkijoje: jame pelnė II vietą (pirmoji nebuvo skirta) bei specialųjį Witoldo Lutosławskio draugijos prizą už „Andante con moto“ duetą. Tais pačiais jis metais pradėjo bendradarbiauti su Aleksandros Dziurosz įkurtu Varšuvos šokio teatru, o 2009 m. tapo vienu iš neformaliai kultūros sklaidai skirto susivienijimo „Strefa Otwarta“ („Atvira zona“) įkūrėjų. 2009 m. sukūręs baletą „When You End and I Begin...“ pagal Pawelo Szymańskio muziką dalyvavo pirmosiose Lenkijos nacionalinio baleto choreografinėse dirbtuvėse. Šis baletas vėliau buvo įtrauktas į kamerinį Lenkijos nacionalinio baleto repertuarą. 2010 m. antrųjų choreografinių dirbtuvių Varšuvoje metu atkreipė į save dėmesį miniatiūra „The Garden’s Gates“, o 2011 m. Bydgoščiaus „Opera Nova“ teatre pastatė autorinį baleto spektaklį „Pavergtas protas“ pagal Czeslawo Miloszo knygą su Philipo Glasso ir Wojciecho Kilaro muzika.
Premjera apjungs būrį talentų
Šokio spektaklyje „Faustas" skambės ir gyvas orkestras, ir fonograma. Labiausiai kūrėjų sumanymą atitiko trys skirtingų kraštų bei epochų kompozitoriai: Wolfgangas Amadeus Mozartas, Fryderykas Chopinas ir Arvo Pärtas. Jų sukurtą muziką atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras.
Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas - Modestas Barkauskas, 2017 m. laimėjęs III vietą prestižiniame 10-ajame tarptautiniame Grzegorzo Fitelbergo dirigentų konkurse Lenkijoje. Šiuo metu M. Barkauskas yra Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas. 2019 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirigentas parengė Eduardo Balsio šokio spektaklį „Eglė žalčių karalienė“, apdovanotą „Padėkos kauke“.
Scenografė ir kostiumų dailininkė Martyna Kander (Lenkija) – Lenkijoje gerai žinoma jaunosios kartos kūrėja, kurianti scenografiją ir kostiumus operos ir baleto spektakliams bei pelniusi ne vieną apdovanojimą už darbus teatro meno srityje. M. Kander ir R. Bondara – ne pirmus metus sėkmingai veikiantis kūrybinis tandemas. Šiemet M. Kander Lenkijoje jau trečius metus iš eilės pelnė apdovanojimą už geriausią scenografiją, ir tai buvo R. Bondaros spektakliams kurti darbai.
Specialiai šiam spektakliui iš Lenkijos atvyksta ir dar dvi žinomos menininkės: vaizdo projekcijų dailininkė Jagoda Chalcińska ir šviesų dailininkė Karolina Gębska.
KVMT inf.
85-ąjį jubiliejų pasitinka pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas Stanislavas Domarkas
„Sapnai ir kaktusai“ skleisis naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“
Žmones su regos negalia po naują Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą vedžios ir moderniausios technologijos
