Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2024.06.01

Stanislavo Domarko 85-metų sukakčiai skirtas koncertas „Vivat, Maestro!“: visais labai džiaugiuosi!

 

Koncertas „Vivat, Maestro!“, gegužės 30-osios vakarą nuskambėjęs Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, apdainavo šio teatro garbės dirigento Stanislavo Domarko gyvenimą! Koncertas surengtas pagerbti ilgametį Kauno ir Klaipėdos valstybinių muzikinių teatrų vadovą ir vyriausiąjį dirigentą, pirmąjį Klaipėdos VMT garbės dirigentą, Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro įkūrėją, tarptautinių festivalių sumanytoją ir meno vadovą 85-ojo jubiliejaus proga. Koncerte buvo pristatyta tai, kas Maestro širdžiai mieliausia –  lietuviška muzika bei vienietiškos operetės ir valsų karaliumi vadinamo Johanno Strausso jaunesniojo kūryba.

 

Savo sveikinimus ir padėką S. Domarkui skyrė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus bei gausus Maestro kūrybos bendražygių ir gerbėjų būrys. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės padėką perdavė pavaduotoja menui Audronė Juozauskaitė.

 

S. Domarko muzikinis talentas spinduliuoja jėga, kuri taip žavi publiką, o asmenybės šviesa traukia ir telkia kūrėjus bei atlikėjus.  „85-ojo jubiliejaus proga – dėkojame už didžius nuopelnus puoselėjant nacionalinę kūrybą ir populiarinant operetės meną Lietuvos muzikiniuose teatruose, už neblėstančią kūrybinę energiją, jau trisdešimt metų ryškiai spindinčią Klaipėdos krašto muzikinėje padangėje, auginančią naujus talentus ir įkvepiančią siekti meninių aukštumų. Nuoširdžiai sveikiname!“, – linkėjo L. Vilimienė.

Muzikinio teatro garbės dirigentui S. Domarkui įteikta skulptoriaus Vytauto Karčiausko skulptūrinė miniatiūra, sukurta iš senojo teatro laiptų granito, metalo ir gintaro. Gintaro lašelis slepiasi po iškilusia penklinės banga, kuri pavaizduota ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro logotipe. Lai ši banga siekia aukščiausias keteras, garsina muzikinį teatrą, Klaipėdą ir mūsų šalį!

 

Beveik šešis dešimtmečius besitęsianti maestro Stanislavo Domarko kūrybinė veikla – ištisa epocha Lietuvos muzikinio teatro istorijoje, o jo nuopelnai puoselėjant Lietuvos nacionalinę kūrybą ir populiarinant operetės bei miuziklo žanrus Lietuvos muzikiniuose teatruose dideli ir neginčytini. S. Domarkas buvo ilgametis Klaipėdos muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas (1993–1998), vadovas (1995–2004) ir meno vadovas (2005–2009), taip pat – Kauno muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas (1967–1989) ir direktorius (1980–1985). 1993 m. įkūrė Mažosios Lietuvos simfoninį orkestrą, 1998–2005 m. vadovavo festivaliui „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. S.Domarkas į sceną atvedė arba naujam gyvenimui prikėlė ne vieną lietuvių kompozitorių operą ar pasaulinės klasikos šedevrą. Sykiu maestro kūrybinį kelią nuolat žymėjo ir operečių, miuziklų, muzikinių komedijų, tarp jų ir užgimstančios lietuviškos muzikinės komedijos – pastatymai. Vienas pirmųjų tokių spektaklių – 1969 m. Kaune su režisiere Vlada Mikštaitė pastatyta Benjamino Gorbulskio operetė „Don Žuanas, arba meilės geometrija“, Vėliau jis glaudžiai bendradarbiavo kompozitoriumi Algimantu Bražinsku ir rašytoju Antanu Drilinga, kuriant teatro užsakytą naują lietuvišką miuziklą „Pagramančio šnekučiai“. S. Domarkas pats ėmėsi naujo kūrinio partitūros instrumentuotės.

1975 m. parašytas miuziklas „Pagramančio šnekučiai“ po metų pastatytas Kauno VMT.  „Pagramančio šnekučiai“ Kauno teatre tapo tikru hitu, o 1999-ųjų naujametį vakarą naujo miuziklo pastatymo „Šnekučiai“ premjera pradžiugino ir Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre susirinkusią publiką.

 

Pirmoje koncerto „Vivat, Maestro!“ dalyje skambėjo ištraukos iš šio miuziklo, atliekamos S. Domarko diriguojamo KVMT simfoninio orkestro, choro ir šiandien teatre dainuojančių solistų. Meisterio Deveikos ariją atliko Mindaugas Rojus, meisterienės Deveikienės – Ernesta Stankutė, jų sūnaus Andriaus kupletus – Tadas Jakas, dvi Marcelės arijas dainavo Beata Ignatavičiūtė. Ansambliuose prie jų prisijungė Emilia Janina Kozłowska, Rosana Štemanetian, Oksana Auškalnytė, Giedrius Gečys, Farshadas Abbasabadi ir Vilius Trakys. Beje, maestro S. Domarkas prieš vieną arijų papasakojo šio miuziklo kūrimo įdomiausius momentus.

 

Kone visa antroji koncerto dalis buvo skirta Johanno Strausso jaunesniojo (1825–1899) populiariausiems kūriniams. Ją pradėjo ištraukos iš operetės „Čigonų baronas“. Ši operetė S. Domarko buvo pastatyta 1976 m. Kauno VMT, bendradarbiaujant su vokiečių menininkais iš Nordhauzeno teatro. Scenoje Barinkajaus kupletus atliko Vladimiro Prudnikovo auklėtinis, KVMT solistas Giedrius Gečys. Jo mylimosios Safi ariją atliko ir meilės duete „Kas tuokė mus?“ iš operetės II veiksmo prisijungė solistė Rasa Ulteravičiūtė-Kazlauskienė. Jiems pritarė vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio diriguojamas KVMT simfoninis orkestras ir choras (vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas). Programą papuošė J. Strausso „Kaizerio valsas“.

 

Programą pratęsė T. Ambrozaičio diriguojamos ištraukos iš operetės „Šikšnosparnis“. Jo libretą į lietuvių kalbą išvertė tas pats Antanas Drilinga, kurio eiles koncerto metu skaitė koncerto vedėja Dalia Kužmarskytė. Kaune šią operetę pastatęs dar 1973 m. su režisiere Aldona Ragauskaite, Klaipėdoje S. Domarkas prie jos grįžo tik 2006 metais, tęsdamas sėkmingą bendradarbiavimą su tuometiniu KVMT režisieriumi Ramūnu Kaubriu, režisavusiu ir A. Bražinsko miuziklo „Šnekučiai“ pastatymą Klaipėdoje 1999 metais. Skambėjo du „Šikšnosparnio“ ansambliai: Rozalindos (Judita Butkytė), Adelės (Rasa Ulteravičiūtė-Kazlauskienė) ir Aizenštaino (Giedrius Gečys) tercetas „Aštuonios ilgos dienos“ iš I veiksmo ir finalinis choras „Du-i-du“.

 

Koncerto klausytojai taip pat išgirdo KVMT simfoninio orkestro atliekamą bene žinomiausią J. Strausso valsą „Žydrasis Dunojus“, taip pat KVMT solistų Beatos Ignatavičiūtės ir Mindaugo Rojaus atliekamą grafo bei grafienės Cėdlau duetą iš operetės „Vienos kraujas“ .

Ant dirigento pakylos sugrįžęs maestro savo jubiliejinį koncertą užbaigė diriguodamas kibirkščiuojantį „Radeckio maršą“.

 

Koncerto režisierė Rūta Bunikytė taip talentingai sudėliojo vakaro scenarijų, kad netrūko ne tik muzikos, sveikinimų, bet ir S. Domarko pasisakymų, o kiekvienas žiūrovas pasijautė lyg atvykęs į svečius pas maestro. Koncertą vedė Dalia Kužmarskytė ir Kęstutis Nevulis.

Maestro S. Domarkas džiaugėsi, kad savo jubiliejų pasitiko jau naujuose teatro rūmuose. „Jei tik yra galimybė ir graži proga – būtina surengti koncertą. Džiaugiuosi, kad publika galėjo pasigrožėti ne tik gražia muzika, solistų ir choro balsais, nuostabiai grojančiu orkestru, bet pamatyti naujus teatro rūmus. Nuoširdžiai dėkoju visiems KVMT darbuotojams, kurių kiekvienas savo nuoširdžiu darbu prisidėjo, kad šis koncertas įvyktų. Visais labai didžiuojuosi!“, – akcentavo S. Domarkas.

 

Lauksime naujų jubiliejų!

 

KVMT inf.
Dainiaus Kažukausko nuotr.

Šviežiausios naujienos
„A la luna“: mėnulio šviesoje – geriausi Sarah’os Brightman hitai ir populiarioji klasika

„A la luna“: mėnulio šviesoje – geriausi Sarah’os Brightman hitai ir populiarioji klasika

Dirigentas Martynas Staškus: visų mėnulio, kaip ir „A la luna“, paslapčių atskleisti neįmanoma

Dirigentas Martynas Staškus: visų mėnulio, kaip ir „A la luna“, paslapčių atskleisti neįmanoma

Garbės iššūkis įveiktas: Klaipėdoje iškilo ateities teatras!

Garbės iššūkis įveiktas: Klaipėdoje iškilo ateities teatras!

Dalius Abaris: „Labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti...“

Dalius Abaris: „Labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti...“

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Opera

    Data: 2024-12-05

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.