Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2021.07.16

Tadas Girininkas: sėkmę atnešė R. Wagneris ir jo amžininkai

Liepos 29 ir 31 d. bei rugpjūčio 1 ir 4 d. dainuoti Dalando partijos Richardo Wagnerio operoje „Skrajojantis olandas“ į Klaipėdos festivalį atvyksta operos solistas Tadas Girininkas, šiemet Tarptautinės teatro dienos proga apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ kaip geriausias metų solistas.

 

Garbingą apdovanojimą T.Girininkas pelnė būtent už Dalando vaidmenį R. Wagnerio operoje „Skrajojantis olandas“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ir Henriko vaidmenį Gaetano Donizečio operoje „Ana Bolena“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Anot T. Girininko, dainavimas jam yra viskas. Ir to į profesijos rėmus neįsprausi. „Tai ir meilė, ir jaudulys. Ir be to negali. Kad antrą kartą gavau „Auksinį scenos kryžių“ „kaltas“ R. Wagneris. Dar G. Donizetis ir G. Verdi. Visi jie kone vieno laikmečio kūrėjai. Bet ne įvertinimas svarbiausias. Tai didelio darbo ir meilės mano atliktiems vaidmenims pasekmė. Esu laimingas, kad mane pastebėjo, įvertino, bet ne tai mano gyvenimo tikslas. Aš mėgaujuosi tuo, ką darau“,- pripažįsta solistas.

Kilęs iš pajūrio

Šiauliuose gimęs, nuo pat ankstyvos vaikystės Palangoje augęs Tadas Girininkas visada su malonumu grįžta į pajūrį, nes čia gyvena jo mama, mokslo draugai. Klaipėda jam kelia pačius gražiausius prisiminimus, nes T. Girininkas - Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos auklėtinis.

2014 m. T. Girininką pastebėjo ir ėmė globoti operos teatrų prodiuseriai iš Danijos. Netrukus operos bosas debiutavo Švedijos festivalyje, Danijoje dainavo Antonino Dvoržako „Requiem“, pasirodė garsiame Liucernos festivalyje Šveicarijoje, Niurnbergo operos teatre. Dar platesni kūrybos horizontai solistui atsivėrė po pasirodymo Jacques'o Fromentalio Halevy operoje „Žydė“ Vokietijos mieste Konstance... Užsienyje daug dainavęs ir Lietuvą Europoje garsinęs solistas džiaugėsi 2020 m. vasarą galėjęs dainuoti Klaipėdoje.

Grįždamas į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sceną, solistas visada jaučiasi ypatingai, nes būtent čia įvyko jo teatrinis debiutas: baigęs studijas, T. Girininkas atliko Charono partiją Claudio Monteverdi operoje „Orfėjas“. „Buvo 2007-ieji. Didžiulis dainavimo scenoje įspūdis. Pirmasis žingsnis į operos pasaulį... Visa tai buvo Klaipėdoje. Visi solistai mena savo pirmus pasirodymus, nesvarbu, kuriame teatre tai įvyko. Gauti sceninės patirties teatre buvo kiekvieno studento svajonė. Su metais tos patirties prisirinko nemažai, sukurta jau daug vaidmenų. Kai laisviau jautiesi scenoje, ir vokalinė branda jaučiama“, – sako T. Girininkas.

Solistas sako, kad dainuoti pajūryje su niekuo nesulyginama. „Ilgesys jūrai buvo ir bus. Palangoje lankiau darželį. Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje mokiausi ir gyvenau bendrabutyje nuo antros klasės. Čia ir baigiau vidurinę mokyklą. Tokios meno mokyklos šalyje tik kelios. Man nusišypsojo laimė, kad mokiausi E. Balsio menų gimnazijoje. Vėliau kur tik mokiausi, man viskas ėjosi lengviau nei baigusiems kitas ugdymo įstaigas. Tarkim, studijuodamas muzikos akademijoje galėjau nelankyti solfedžio paskaitos, nes viską mokėjau labai gerai. Dėstytoja sakė, kad aš atėjau paruoštas labai stiprios pedagogės. Jie mane paruošė muzikiniam gyvenimui ne šimtu, o tūkstančiu procentų gerai. Dainuodamas Klaipėdoje visada tikiuosi išvysti žmones, su kuriais kartu mokėmės ar tiesiog bendravome. Ypač jaudinuosi laukdamas savo pedagogų, kuriems noriu įrodyti, kad jų pastangos atsipirko“, – juokiasi T. Girininkas.

Solistas pasakoja, jog gyvenimas bendrabutyje nuo antros klasės bei galimybė važiuoti namo, į Palangą, tik savaitgaliais, jį nuo mažens paruošė savarankiškam gyvenimui. „Būdamas mažas ilgėjausi namų, bet noras važiuoti į E. Balsio menų gimnaziją buvo didesnis. Jutau didžiulę trauką muzikai. Vis dar prisimenu, kaip kartais bendrabučio vaikams išsivažinėjus namo, būdavo nejauku miegoti ūžiant galingiems pajūrio vėjams. Dabar galiu net pajuokauti, jog tai tarsi „Skrajojančio olando“ inscenizacija realybėje“,- lygina T. Girininkas.

Įdomu, ar solistui svarbu dirbti vienoje trupėje, ar, kaip tam Olandui, geriau klajoti iš vieno teatro į kitą ieškant savo vienintelio, nepakartojamo vaidmens?.. „Negalėčiau atsakyti kategoriškai. Esu išbandęs abu variantus – dirbau trupėse ir dainavau kaip kviestinis solistas. Pasirinkau laisvai samdomo solisto kelią... Kai yra viena trupė, vienas teatras, mažiau galimybių išvykti dainuoti svetur. O aš galiu keliauti po daug šalių bei daug teatrų, ir, manau, tai padeda sparčiau tobulėti profesinėje veikloje. Susitinki su aukščiausio lygio profesionalais ir iš jų mokaisi, semiesi profesinės patirties. Yra ko pasimokyti ir iš mūsų šalies solistų. Kiekviena patirtis svarbi: tiek ta, kurią atsiveži iš užsienio, tiek ta, kurią gauni čia“, – tvirtina garsus solistas.

Ne pirmi apdovanojimai

Kiek solistui svarbi operos režisūra? Ar jis mėgsta kūrybinius eksperimentus?  „Opera – tai muzika, išreikšta drama. Tad pirmiau kompozitorius, o paskui režisūra... Dalando partiją 2020 m. vasarą dainavau pirmą kartą. Ji tapo antruoju ir labai sėkmingu mano susitikimu su R. Wagnerio kūryba. Tai vienas iš sudėtingiausių kompozitorių, kurio muzikai atlikti prireikia daug kruopštumo ir nuoseklaus darbo. Nors „Skrajojantis olandas“ – viena iš ankstyvųjų kompozitoriaus operų, ne tokia sudėtinga kaip „Tristanas ir Izolda“ ar „Nibelungo žiedas“, džiaugiuosi, kad jau turiu patirties, leidžiančios drąsiai imtis R. Wagnerio kūrinių“, – sako T. Girininkas.

Paklaustas apie mylimus vaidmenis, kompozitorius bei atlikėjus, T. Girininkas akcentuoja, kad jam didžiausias pavyzdys ir geriausias mokytojas buvo ir tebėra profesorius Vladimiras Prudnikovas. Nors įkvėpimo jis semiasi ir iš kitų anksčiau dainavusių ar tebedainuojančių operos geriausiųjų: Jevgenijaus Nesterenko, Nikolajaus Geurovo, Samuelio Ramey, – ir nebūtinai tų, kurie atlieka boso partijas – solistą žavi garsusis tenoras Lučianas Pavarotis, baritonas Nikolas Herlea.

„Komentarų po straipsniais neskaitau. Labai džiaugiuosi sulaukęs publikos šūksnių ir plojimų, o dar labiau koncerte ar spektaklyje sulaukęs savo mokytojų, dėstytojų, ypač V. Prudnikovo. Jis pasveikina ir duoda tobulėti padedančios kritikos. Iš to mokausi ir stengiuosi nekartoti. Tačiau didžiausias kritikas sau – esu aš“,- tikina solistas.

„Man artimiausios Džiuzepės Verdžio operos, jo muzika. Taip pat patinka Džakomo Pučinio kūryba. Kiek mažiau teko susidurti su rusų kompozitorių operomis, daugiau – su kamerinio žanro kūriniais, nors dainavau Piotro Čaikovskio „Eugenijuje Onegine“, Nikolajaus Rimskio-Korsakovo „Caro sužadėtinėje“. Dainavau – ir dabar su malonumu dainuoju – rusų kompozitorių romansus, tačiau dar daug liko neišdainuotos rusų kompozitorių muzikos“, – pasakojo T. Girininkas.

Kokį vaidmenį norėtų atlikti, kokią partiją sudainuoti? „Yra ne vienas ir ne du vaidmenys, kuriuos norėčiau atlikti. Bet, kaip sakoma, svajok tyliai, kad svajonė išsipildytų. Tad jų neįvardinsiu“, - sako sėkmės lydimas solistas.

 

Girininkas Tadas

1982 04 14

Šiauliai, lietuvių dainininkas (bosas)

Išsilavinimas ir veikla

2009 magistro laipsniu baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (V. Prudnikovo klasę). Nuo 2009 Kauno muzikinio teatro solistas. Dainavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Klaipėdos muzikinio teatro, Bohemiečių (nuo 2012 Vilniaus miesto opera) spektakliuose, festivaliuose. Atliko stambios formos vokalinių simfoninių kūrinių solo partijas.

Lent. Vaidmenys

Vaidmenys: Frank’Einstainas (A. Žigaitytės „Frank’Einstainas – XXI amžius“), Eskamiljas (G. Bizet „Karmen“, Sparafučilė (G. Verdi „Rigoletas“), Atila (G. Verdi „Atila“), de Silva (G. Verdi „Ernanis“), Heinrichas der Vogleris (R. Wagnerio „Lohengrinas“), Dalandas (R. Wagnerio „Skrajojantis olandas“), Maliuta Skuratovas (N. Rimskio‑Korsakovo „Caro sužadėtinė“), Henrikas (G. Donizetti „Ana Bolena“)

Apdovanojimai

2007 m. S. Baro dainininkų konkurso II premija

Auksinis scenos kryžius

2014 m. už de Silvos, Heinricho der Voglerio vaidmenis

2021 m. už Dalando ir Henriko vaidmenis

Šviežiausios naujienos
Publikai atsivėrė nauji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmai

Publikai atsivėrė nauji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmai

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: skambės geriau nei tikėtasi!

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: skambės geriau nei tikėtasi!

85-ąjį jubiliejų pasitinka pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas Stanislavas Domarkas

85-ąjį jubiliejų pasitinka pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas Stanislavas Domarkas

„Sapnai ir kaktusai“ skleisis naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“

„Sapnai ir kaktusai“ skleisis naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.