Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2024.06.13

Tarptautinis Klaipėdos festivalis grįžta į elingą – tęsti tradiciją ar atsisveikinti?

 

Rugpjūčio 2–14 dienomis, jau ketvirtą kartą Klaipėdoje, senojoje Paulio Lindenau laivų statykloje vyks tarptautinis Klaipėdos festivalis. Šiemet jis dedikuojamas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui, tad festivalio programoje jungsis menininkų iš įvairių šalių kūryba, kaip ir įvairių žanrų bei laikmečių muzika. Festivalis laukiamas tiek profesionalų, tiek scenos menų gerbėjų visoje Lietuvoje ir užsienyje. Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkis „Dėl kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo 2024 m.“ atskleidė, kad Klaipėdos miestas šiam festivaliui finansavimo neskyrė.

Apie susiklosčiusią situaciją ir būsimo festivalio organizavimą kalbamės su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove, tarptautinio Klaipėdos festivalio meno vadove Laima Vilimiene.

 

Labai apmaudu, kad tarptautinis Klaipėdos festivalis, kaip unikalus kultūros reiškinys itin aukštai vertinamas Lietuvos ir užsienio scenos profesionalų, kritikų ir žiūrovų, šiais metais liko gimtojo miesto kultūros politikos užribyje.

 

Tarptautinis Klaipėdos festivalis – ryškus profesionalaus meno švyturys, kurio žybsniai plačiai pasaulyje išgarsino Klaipėdos vardą.

 

Dar 2020 metais miesto gimtadieniui (kasmet švenčiamam rugpjūčio 1-ąją ), o sykiu ir muzikinio teatro Klaipėdoje 200 metų sukakčiai paminėti Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatė Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ premjerą senajame Klaipėdos elinge su tarp žiūrovų įplaukiančiu tikru „vaiduoklių laivu“. Spektaklio originalumas, aukšta meninė kokybė, išmoningas specifinės vietos ir įrangos pritaikymas publikos bei kritikų buvo įvardytas ne tik ryškiausiu metų teatro reiškiniu Lietuvoje, bet ir vienu įsimintiniausių Wagnerio operos pastatymų per visą jos istoriją. Spektaklis buvo rodomas dar dvejus metus pirmajame ir antrajame Klaipėdos festivaliuose, taip pat Lietuvos nacionalinės televizijos eteryje ir tarptautinėje platformoje „OperaVision“, kur sulaukė entuziastingų gerbėjų reakcijų iš viso pasaulio. „Nuostabus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymas, nuostabus miestas, kuriame susipynė turtinga dviejų valstybių – Lietuvos ir Vokietijos – istorija. Verta aplankyti – juk tai miestas, buvęs net R. Wagnerio radare!“ – žavėjosi Simonas Shiltonas. „Tai buvo pats geriausias šios operos pastatymas. Tas, kas nusprendė šią operą pastatyti lauke, laivų statykloje prie pat vandens, – genijus. Pagarba drąsiems dainininkams, laipiojusiems tais šlapiais pastoliais. Tai buvo puiku!“ – rašė Markas Beckas. Pasak Steveno Tetreault, KVMT „Skrajojančio olando“ pastatymu didžiuotųsi net pats R. Wagneris: „Nežinia, ar tokią įspūdingą scenografiją ir pateikimą būtų sumanęs net pats kompozitorius. Ačiū, kad pasaulio operos gerbėjams pristatote tokius įspūdingus pastatymus“.

 

„Skrajojančio olando“ laivas per festivalio gyvavimo metus į elingo sceną įplaukė net septynis kartus. Tai simbolinis skaičius, nes ir Skrajojančio olando herojus septynerius metus klajojo, kol rado savo sėkmės uostą. „Skrajojančio olando“ sėkmė ir iš viso pasaulio pliūptelėję palankūs atsiliepimai tapo įkvėpimu tęsti darbus. Taip gimė tarptautinis Klaipėdos festivalis!

 

Lietuvoje ir pasaulyje rengiama daug įspūdingų muzikos ir menų festivalių, bet šis išties unikalus. Klaipėdos festivalis turi erdvę, kurią čia kuriantys menininkai pritaiko ir transformuoja priklausomai nuo pastatymo poreikių, o svarbiausia – prisiderina prie architektūrinio-inžinerinio paveldo ir sukuria visiškai neįtikėtiną vaizdą. Dažniausiai festivalių organizatoriai tiesiog gražioje vietoje pastato sceną, vadinamąją „juodą dėžę“ ir joje pristato vieno ar kito sceninio kūrinio koncertinį atlikimą. Tuo tarpu Muzikinio teatro užmojai platesni, neribojantys menininkų kūrybingumo. Jau ne vienerius metus vasarą visam mėnesiui Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kraustosi, atrodytų, į teatro pastatymams nepritaikytą erdvę ir čia kuria ypatingą meninį turinį – stato visaaverčius sceninius pastatymus, derančius su unikalaus elingo, esančio prie marių, aplinka.

 

Kurdami šį festivalį lygiavomės į pasaulyje gerai žinomus ir nebe pirmus metus vaizdingose vietovėse rengiamus aukščiausio meninio lygio operos festivalius, tokius kaip Brėgenco festivalis, vykstantis plūduriuojančioje scenoje ant Bodeno ežero kranto Austrijoje, senovės romėnų amfiteatre vykstantis Veronos arenos festivalis Italijoje, didžiausio Suomijos ežero Saimos saloje stūksinčioje viduramžių pilyje vykstantis Savonlinos operos festivalis. Bet apie festivalį, rengiamą laivų statykloje ant marių kranto iki šiol dar neteko girdėti. Mūsų siekiai buvo labai dideli – ir mums pavyko. Džiaugiuosi, kad galime išlaikyti patiems sau aukštai iškeltą kokybės kartelę.

 

Per šiuos penkerius metus (nuo pirmosios „Skrajojančio olando“ premjeros) buvo daug gražių ir unikalių projektų. 2022 m. įvyko Klaipėdos miesto įkūrimo 770-osioms metinėms skirtos Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ pasaulinė premjera; 2023 m. paminėjome Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį istorijų operos „Klaipėda“, teatro užsakymu sukurtos libreto autoriaus Arvydo Juozaičio ir net keturių klaipėdiečių kompozitorių – Loretos Narvilaitės, Vladimiro Konstantinovo, Donato Bielkausko ir Kristijono Lučinsko – pasauline premjera.

 

Pernykštė videografinio spektaklio „Carmina Burana“ pasaulinė premjera tapo tokiu ypatingu reginiu, kad ją, publikai pageidaujant, kartosime ir šiemet. Specialiai šiam spektakliui statoma nepaprastai didelė – net 11 metrų aukščio ir beveik 100 m ilgio – scena, atvežami rekordinio dydžio LED ekranai!

 

Atviroje Klaipėdos elingo scenoje išvydome ir daugiau reikšmingų, įsimintinų sceninių kūrinių, kviestinių solistų ir kolektyvų pasirodymų. Tarp jų galima paminėti choreografo Edwardo Clugo šokio spektaklių „Stabat Mater“ ir „Šventąjį pavasarį“ premjeras pirmajame Klaipėdos festivalyje 2021 metais. Čia, galynėdamiesi su gamtos stichijomis, savo talentus demonstravo ir naujus sumanymus įgyvendino žymūs Lietuvos ir užsienio menininkai: dirigentai Modestas Pitrėnas, Tomas Ambrozaitis, Martynas Staškus, Robertas Šervenikas, režisieriai Dalius Abaris ir Gytis Padegimas, scenografės Sigita Šimkūnaitė ir Birutė Ukrinaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, vaizdo projekcijų dailininkas Martynas Norvaišas, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, dar nepraleidęs nė vieno festivalio; drauge su teatro kolektyvais ir solistais pasirodė kviestiniai solistai Almas Švilpa, Sandra Janušaitė, Tadas Girininkas, Rafailas Karpis, Tarasas Shtonda (Ukraina), Manuela Uhl (Vokietija), Rihards Mačanovskis (Latvija), Andris Ludvigs (Latvija), Olena Arbuzova ir Valeriia Tulis (Ukraina), Mindaugas Jankauskas, Modestas Sedlevičius ir daugelis kitų.

 

Kalbant apie pripažinimą ir įvertinimus, verta prisiminti, kad 2020 m. pastatytas „Skrajojantis olandas“ tapo geriausiu metų spektakliu Klaipėdoje ir buvo apdovanotas „Padėkos kauke“, o 2021 m. pelnė Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimą „Albatrosas“. Klaipėdos teatrinius apdovanojimus pelnė ir elinge festivalio metu parodytos premjeros „Stabat mater“ ir „Šventasis pavasaris“: „Padėkos kaukės“ metų teatro meno kūrybine komanda tituluota Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės šokėjų komanda. Klaipėdos festivalio scenoje užgimusios istorijų operos „Klaipėda“ režisierius Gytis Padegimas buvo nominuotas 2023 m. „Padėkos kaukei“ už šį spektaklį. Istorijų opera „Klaipėda“ pristatyta ir Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimui „Albatrosas“ bei apdovanota diplomu už jūrinės kultūros ir mentaliteto ugdymą.

 

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, kaip ir Klaipėdos festivalis, yra tris šimtus Europos operos teatrų ir festivalių vienijančios organizacijos „Opera Europa“ narys, tad Klaipėdos festivalis yra žinomas vasaros festivalių kategorijoje pasaulio geografijoje.

 

Ar Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimas turės įtakos šių metų festivalio programos įgyvendinimui? Ir taip, ir ne. Šiais metais festivalį organizuojame, turime išpildyti susitarimus ir įsipareigojimus kūrėjams bei visuomenei. Klaipėdos miesto savivaldybės poziciją žinome. Ar tas požiūris keisis – parodys ateitis.

 

2024 m. Klaipėdos festivalis į elingą žengia su gražia dedikacija – Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui. Norėdami pabrėžti gražią sukaktį, sudarėme labai įvairią festivalio programą: čia susilies įvairių žanrų, Europinę tapatybę pabrėžiantys pastatymai, kurių imasi tarptautinė statytojų komanda. Įdomu tai, kad kiekvienam iš trijų pastatymų bus transformuojama scena. Žiūrovai, atėję į pirmą renginį, neturėtų tikėtis, kad kito spektaklio metu sceną išvys toje pačioje vietoje. Tai reiškia, kad ir į scenoje vykstantį veiksmą kaskart bus galima pažvelgti kitu kampu.

 

Festivalio programą rugpjūčio 2 ir 3 dienomis pradės dviejų vienaveiksmių šokio spektaklių pasaulinės premjeros bendru pavadinimu „Reverb’as“. Spektaklius stato užsienio choreografai – naujasis KVMT baleto trupės meno vadovas Gajus Žmavcas (Slovėnija, Lietuva) ir žymus britų šiuolaikinio baleto kūrėjas Douglasas Lee (Jungtinė Karalystė, Vokietija). G. Žmavcas pats kuria ir spektaklio kostiumus, muziką, scenografiją. Kitą vienaveiksmį šokio spektaklį specialiai KVMT trupei stato D. Lee – baleto studijas baigęs Londone, vėliau dirbęs vedančiuoju solistu Štutgarto baleto trupėje, o baigęs karjerą, tapęs laisvai samdomu choreografu, dirbančiu su garsiausiomis pasaulio baleto trupėmis. Muziką šiam spektakliui komponuoja ne vienam jo spektakliui garso takelius anksčiau sukūręs Berlyne gyvenantis australų elektroninės muzikos kūrėjas ir prodiuseris Nicolas Sávva.

 

Į sceną ant marių kranto ir šiemet sugrįš videografinis spektaklis pagal Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“. Didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukusią premjerą praėjusią vasarą elinge parengė Lietuvoje ir užsienyje gerai žinomi menininkai: koncepcijos autorius, didžiausių reginių Lietuvoje režisierius Dalius Abaris, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė ir kiti. Beje, Dalius Abaris už R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą buvo įvertintas „Auksiniu scenos kryžiumi“. Tai tik antras kartas istorijoje, kai šį apdovanojimą pelnė operos režisierius. Labai didžiuojamės ir „Skrajojančio olando“ scenografe S. Šimkūnaite, gebančia suvaldyti elingo erdvę. Tuo galima įsitikinti ir spektaklio „Carmina Burana“ metu. „Auksinį scenos kryžių“ yra pelnęs ir šiam spektakliui šviesų dizainą kūręs Andrius Stasiulis...

 

Festivalį užbaigs dvi šių metų naujienos. Ilgai galvojome, kaip galėtume apibrėžti jų žanrą. Rugpjūčio 10 d. žiūrovai turės galimybę išvysti muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“, kuris apjungs žinomos dainininkės Sarah’os Brightman kūrinius ir populiarios klasikinės muzikos perliukus. Išgirsite daug nuostabios muzikos, mėgausitės ryškiu scenovaizdžiu, šviesomis, įspūdingais kostiumais. Elingas ruošiasi papasakoti labai romantišką, spalvingą ir muzikalią istoriją. Spektaklyje dainuos žinomi Lietuvos solistai: Rita Petrauskaitė, Beata Ignatavičiūtė ir Merūnas Vitulskis. Gros KVMT orkestras, diriguojamas maestro Martyno Staškaus, dalyvaus teatro baleto trupės šokėjai. Šį didžiulį ir įspūdingą muzikos, šviesų ir istorijų šou kurs talentingi kūrėjai: režisierė Rūta Bunikytė, dirigentas Martynas Staškus, kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, vaizdo projekcijų dailininkė Vesta Obolevičiūtė, choreografė Inga Briazkalovaitė.

 

Rugpjūčio 14 d. festivalį vainikuos muzikinė fejerija „Ugnies ir vandens muzika“. Joje tarsi persikeliama į baroko laikus, kerinčius teatralizuotomis iškilmėmis, karališkomis puotomis, fakyrų pasirodymais, ryškiomis personomis ir fanfarine muzika. Barokinių pramogų stiliuje pristatoma ugnies šou, muzikos ir judesio sintezė įsuks KVMT simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupes bei kviestinius kolektyvus – varinių pučiamųjų kvintetą „Sonum Brass Ensemble“ ir ugnies reginį sukursiančią trupę „Viduramžiai LT“! Skambės Georgo Friedricho Händelio siuitos „Muzika karališkiesiems fejerverkams“ ir „Vandens muzika“, kitų žinomų baroko ir šiuolaikinių autorių kūriniai. Įstabų reginį ant marių kranto kuria režisierė Karina Novikova, dirigentas Egidijus Miknius, choreografė Aušra Krasauskaitė ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. Festivalis atsisveikins didžiule, ryškia švente, užliesiančia marių krantą. Triumfališkai, iškilmingai ir pakylėtai atšvęsime Lietuvos narystės ES dvidešimtmetį!

 

Norisi tikėti, kad šių metų tarptautinis Klaipėdos festivalis į senąjį elingą grįžta ne atsisveikinti, o tęsti šią unikalią, ant marių kranto gyvuojančią tradiciją, garsinančią Klaipėdos miesto vardą pasaulyje!

 

Kalbino Žaneta Skersytė
Martyno Aleksos ir Laimos Vilimienės asmeninio archyvo nuotraukos

Šviežiausios naujienos
„A la luna“: mėnulio šviesoje – geriausi Sarah’os Brightman hitai ir populiarioji klasika

„A la luna“: mėnulio šviesoje – geriausi Sarah’os Brightman hitai ir populiarioji klasika

Dirigentas Martynas Staškus: visų mėnulio, kaip ir „A la luna“, paslapčių atskleisti neįmanoma

Dirigentas Martynas Staškus: visų mėnulio, kaip ir „A la luna“, paslapčių atskleisti neįmanoma

Garbės iššūkis įveiktas: Klaipėdoje iškilo ateities teatras!

Garbės iššūkis įveiktas: Klaipėdoje iškilo ateities teatras!

Dalius Abaris: „Labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti...“

Dalius Abaris: „Labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti...“

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Opera

    Data: 2024-12-05

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.