Dėl paskelbto karantino teatro spektakliai yra perkeliami į kitas datas. Išsamią informaciją rasite naujienų rubrikoje.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2020.12.28

Vladislav Adelkhanov: įvairiose šalyse grojęs smuikininkas išsirinko Klaipėdą

2020-ųjų rudenį, sėkmingai praėjęs atranką, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestre smuiku groti pradėjo Vladislav Adelkhanov. Tai Sakartvelo ir Didžiosios Britanijos pilietybes turintis profesionalas, garsaus Ukrainos kompozitoriaus proanūkis, 1990-aisiais dirbęs koncertmeisterio padėjėju garsiame kameriniame orkestre „Maskvos virtuozai”.

Dar būdamas studentas bei dirbdamas korepetitoriumi V.Adelkhanov smuiko meno paslapčių mokė garsaus smuikininko Leonido Kogano anūką, vėliau taip pat tapusį žinomu smuikininku, Dmitrijų Koganą.

Kaip pradėjote dirbti Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre?

Pernai gruodį gavau kvietimą dirbti koncertmeisteriu keliose Klaipėdos kamerinio orkestro programose. Taigi šių metų sausį pirmą kartą atvykau į Klaipėdą. Šiek tiek susipažinau su miestu, susiradau draugų. Pasibaigus sutarčiai išvykau į Bulgariją, kur anksčiau mokiau smuiko nacionalinėje muzikos mokykloje, Sofijos mieste. Kaip tikriausiai atsimenate, pavasarį ir vasaros pradžioje karantinas kėlė nerimą ne tik muzikos pasauliui, bet ir visai visuomenei. Taip buvo ir Bulgarijoje. Koncertų salės, orkestrai, mokymo įstaigos - viskas buvo uždaryta. Liepos mėnesį sužinojau, kad Muzikinis teatras skelbia konkursą, nes ieško orkestro smuikininko. Klaipėda ir visa šalis man buvo palikusi gerą įspūdį, tad nutariau kandidatuoti. Rugpjūčio mėnesį iš Bulgarijos persikėliau į Lietuvą, sėkmingai sugrojau privalomą konkursinę programą bei buvau priimtas į Muzikinio teatro orkestrą. Atrodo, kad taip mano gyvenime ir turėjo nutikti. Prieš tai tik retkarčiais grodavau teatro spektakliuose: nesvarbu, ar tai būtų operos ar dramos spektakliai su muzikine palyda. Bet mano prosenelis Semion Steinberg (1887-1955), kurio niekada nebuvau sutikęs, buvo Ukrainos kompozitorius, dirigentas, dirbęs muzikos vadovu Ukrainos valstybiniame žydų teatre. Dirbdamas Muzikiniame teatre tarsi pagerbiu jo atminimą.

Kaip jums patinka mūsų teatro repertuaras?

Mano nuomone, Muzikinio teatro repertuaras įvairus, tinkantis skirtingų pomėgių ir poreikių publikai. Orkestras groja klasikinius šedevrus, tokius kaip W.A.Mozarto opera „Don Žuanas“, ir lengvesnius, linksmesnius pastatymus, pavyzdžiui, Jacques'o Offenbacho operetė „Orfėjas pragare“. Man patinka tai, kad repertuare nuolat pristatomi nacionalinių kompozitorių sukurti kūriniai, kaip talentingiausio meistro Eduardo Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“. Netrukus bus pastatytas puikus Sergejaus Prokofjevo baletas „Romeo ir Džuljeta“, kurio muzika jau seniai pripažinta visame pasaulyje. Be pagrindinio teatro repertuaro, Muzikinio teatro orkestras turi tradiciją rengti kamerinės muzikos koncertus. Kadangi šiuo metu mieste nėra daugiau simfoninių orkestrų, kurie galėtų dovanoti orkestrinės didžiųjų kompozitorių literatūros pavyzdžių, mūsų orkestras imasi šios atsakomybės. Taip jis atlieka savotišką švietimo misiją. Tai Muzikinio teatro vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio nuopelnas. Manau, kad man ir kolegoms pasisekė, kad jis yra orkestro vadovas. Rudenį su kolegomis atlikome Ludwigo van Beethoveno Šeštąją (Pastoralinę) simfoniją. Mane sujaudino ir įkvėpė tai, kaip maestro T.Ambrozaitis dirigavo šią muziką. Tokie šedevrai atskleidžia, ko vertas konkretus muzikantas. Iš vos pastebimų detalių, esančių T.Ambrozaičio interpretacijoje, galima pajausti, kad dirigentas atstovauja Europos tradicijas, tikrąją mokyklą, kurią taip svarbu išsaugoti ir perduoti ateities kartoms.

Jūs turite dvigubą pilietybę?

Gimiau ir augau Gruzijoje, Tbilisio mieste, daugiatautėje šeimoje. Mano šeima kalbėjo gruzinų, armėnų kalbomis, bet daugiausiai bendravo rusų kalba. Mano motinos, kuri pagal tautybę yra pusiau armėnė, ketvirtadalis gruzinė ir ketvirtadalis rusė, giminių likimas buvo daugmaž pasisekęs, kiek tai buvo įmanoma bolševikų valdymo laikotarpiu. Mano tėvo: pusiau žydo, pusiau armėno, giminaičių, ir ypač mano senelių, likimas buvo sunkesnis. Abu jie, mano močiutė ir senelis, buvo ištremti į Gulagą 1940-aisiais dėl išgalvotų nesąžiningų kaltinimų, kaip dažnai tuo metu nutikdavo. Tremtyje, Rusijos šiaurėje, jie ir susitiko: jis iš Ukrainos, ji - iš Gruzijos. Jie įsimylėjo ir sukūrė šeimą. Mano močiutė mirė tremtyje, o senelis toliau buvo kalinamas. Laimei, mano tėvą ir jo brolį teta iš motinos pusės paėmė į Tbilisį. Tada, 1950-ųjų pradžioje, antisemitinės nuotaikos buvo stiprios, todėl teta norėdama palengvinti vaikų dalią nusprendė pakeisti žydiškas pavardes ir net tėvavardžius (mano atveju Naum) į savo pavardę. Beje, mano šeima nuo manęs ilgai slėpė, kad mano tėvas yra pusiau žydas. Tačiau būdamas suaugęs nusprendžiau pakeisti pavardę į tikrąją. Nuėjau į archyvą, pasiėmiau dokumentus ir dešimtojo dešimtmečio pabaigoje gavau dar vieną pasą su pavarde „Steinberg“. Ši pavardė vis dar yra mano Sakartvelo pase. Bet turiu ir Jungtinės Karalystės pasą, kurį gavau vėliau, nes dvylika metų gyvenau ir dirbau Škotijoje bei Anglijoje. Ir kadangi mano britiška istorija prasidėjo dar 1990-ųjų viduryje, o daugumoje dokumentų buvau įrašytas pavarde Adelkhanov, kai gavau Jungtinės Karalystės pasą, nereikalavau keisti pavardės, kad tik neprailginčiau šio proceso. Be to, dauguma vaikystėje ir jaunystėje sutiktų žmonių mane žino kaip Adelkhanov, tad man taip patogiau.

Jūs grojate smuiku. Ar tai jūsų mėgstamiausias instrumentas?

Esu kilęs iš muzikų šeimos. Kaip minėjau, mano prosenelis iš tėvo pusės buvo kompozitorius. Iš motinos pusės mano prosenelė buvo smuikininkė, mano močiutė - pianistė, o mama taip pat - smuikininkė. Todėl tai, kad vaikystėje pradėjau groti, buvo natūralu. Kita vertus, vaikystėje man tai neteikė malonumo. Man labiau patiko skaityti istorines ar grožines knygas, žaisti futbolą. Rimtai mokiausi matematikos ir dalyvavau matematikos olimpiadose. Šie pomėgiai man pavykdavo lengviau, bet šeima reikalavo, kad ir toliau gročiau jiems koncertus ir tuo metu, kai reikėjo nuspręsti, ką daryti toliau: mokytis bendrojo lavinimo mokykloje ar stoti į muzikos mokyklą, manęs neklausę, padavė dokumentus į muzikos mokyklą. Taip tapau muzikantu.

Dabar suprantu, kad turėjau tipišką vunderkindo vaikystę. Tai nebuvo lengva ir aš niekam to nelinkėčiau. Man atrodo, kad būtina atidžiau įsiklausyti į vaikų norus, leisti jiems bandyti skirtingus dalykus, o vėliau sudaryti galimybes rinktis tai, kas jiems labiausiai patinka. Nors dabar jau nesigailiu, kad tapau muzikantu.

Muzika - stebuklingas pasaulis, į kurį pasinerdamas praturtini sielą. Tai gali tapti džiaugsmo ar net gydymo šaltiniu. Kartais, kai būna bloga nuotaika, pradedu groti, o ta ar kita muzikinė frazė įsiskverbia į mano širdį ir suteikia man paguodos, palengvėjimo arba pažadina laikinai prisnūdusį pasitikėjimą savimi. Tokiais atvejais jaučiuosi dėkingas likimui, kad galiu pats kurti muzikinius garsus...

Ar reikia daug praktikuotis norint gerai groti?

Manoma, kad norint tapti bet kokios srities profesionalu, mokymams reikia skirti 10 000 valandų. Jei užsiėmimai vyks po dvi valandas per dieną, pridėjus atostogas, tai užtruks 15 metų. Gana solidus laikotarpis. Manau, kad tai gana realus scenarijus žmogui, nusprendusiam tapti muzikantu. Norint išlaikyti formą ir tobulėti, orkestro muzikantui, be repeticijų, reikia individualių kasdienių praktikų, bent vieną ar dvi valandas per dieną. Jei kalbėtume apie kamerinio muzikanto ar solisto karjerą, tai reikalauja dar daugiau pastangų. Vidutiniškai toks muzikantas groja 4-6 valandas per dieną. Ir prašau netikėkite tais solistais-muzikantais, kurie sako, kad nelabai repetuoja. Jie nesako tiesos. Neįmanoma koncertuoti, gerai groti ir repetuoti mažiau nei 4 valandas per dieną. Abiem atvejais, tiek orkestro muzikanto, tiek solisto-muzikanto atveju, mes susiduriame su labai rimtu darbu. Juk grojimas muzikos instrumentu reikalauja ne tik protinių ir emocinių pastangų, bet ir sunkaus fizinio darbo. Po intensyvios penkių valandų praktikos kartais muzikantas jaučiasi tarsi nubėgęs maratoną. Noriu, kad muzikos mylėtojai apie tai žinotų.

Beje, mokytojas turi didelę reikšmę formuojant muzikantą: nuo jo priklauso kaip mokinys vystysis tiek intelektualiai, tiek techniškai, įskaitant ir klasėje. Galite mokytis šešias valandas per dieną, bet jei jūsų gyvenime nėra žmogaus, kuris savo pavyzdžiu prisidėtų prie jūsų tobulėjimo, pažanga gali būti minimali, o kartais studentas, neturėdamas geros profesinės bazės, tiesiog regresuos. Ir atvirkščiai, jautrus ir išmanantis pedagogas gali įkvėpti mokinį nuosekliai ir sėkmingai tobulinti savo grojimą.

Ką veikėte iki atvykimo į Klaipėdą?

Paskutinius trejus su puse metų mokiau groti smuiku Bulgarijoje. Man patinka mokyti net labiau nei groti pačiam. Kai dar buvau konservatorijos pirmakursis, mano profesorė paklausė ar noriu uždirbti šiek tiek pinigų, o sulaukusi teigiamo atsakymo, pasiūlė man tapti vieno muzikalaus berniuko korepetitoriumi. Du kartus per savaitę eidavau į jo namus ir padėdavau mokytis groti smuiku. Mano auklėtinis buvo Dmitrijus Koganas, garsaus smuikininko Leonido Kogano anūkas. Dimos tėvas taip pat buvo smuikininkas, kurį groti smuiku išmokė mano profesorė. Taip papuoliau į šią nuostabią šeimą. Tada man svarbiausia buvo užsidirbti pinigų, tad tik vėliau supratau, kokia garbė man teko. Metus mokiau D.Koganą ir, matyt, man gerai sekėsi, nes mano kitu mokinius tapo žinomo kompozitoriaus Aleksandro Žurbino sūnus - Liova Žurbinas. Jaunystėje, baigęs konservatoriją, aš daugiau grojau, o daugiau dėstyti pradėjau būdamas trisdešimties metų Škotijoje, kai iš pradžių mokykloje, o paskui universitete, gavau mokytojo vietą. Dirbau ten penkerius metus.

Iš muzikanto  veiklos, labiausiai įsiminė, kad dar 1990-aisiais dirbau koncertmeisterio padėjėju garsiame kameriniame orkestre „Maskvos virtuozai”, jo pirmoje sudėtyje. Tuo metu šis orkestras rezidavo Ispanijoje ir gastroliavo po įvairias šalis. Tai buvo labai įdomi darbo vieta. Vėliau, jau gyvendamas Škotijoje, dirbau koncertmeisteriu keliuose orkestruose. Tačiau 2005 metais nusprendžiau kuriam laikui palikti muzikinę karjerą ir labiau rūpintis savo sveikata. Tiesiog ilgai sirgau depresija. Ačiū Dievui, šis mano gyvenimo laikotarpis jau praeityje ir pastaruosius dvejus metus gyvenu tarsi jausdamas palaiminimą.

Jaunieji Lietuvos muzikantai stengiasi išvykti į užsienį, o jūs atvirkščiai - atvykote pas mus iš užsienio. Kas jus motyvavo?

Tendencija išvykti į užsienį vyrauja daugumoje Rytų Europos šalių, kaip ir Lietuvoje. Teigiamai vertinu jaunimo norą išvykti ir kurį laiką mokytis, gyventi Vakarų Europoje. Liūdniausia tai, kad daugelis jaunų žmonių nori ten likti visam. Taip daug aktyvių, talentingų jaunuolių palieka mūsų šalis ir negrįžta. Manau, kad tam yra kelios priežastys. Nevardinsiu, sakysiu tik tiek, kad suprantu šiuos žmones. Pajuokausiu, kad grįžęs, nors dar ne į savo šalį - Sakartvelą, bet į Lietuvą, galiu truputį šį nutekėjimą kompensuoti. Prisipažįstu, kad seniai esu Rytų Europos, buvusių sovietų okupuotų šalių, kurios prieš 30 metų atgavo nepriklausomybę, patriotas. Man svarbu, kad mūsų šalių visuomenės vystytųsi, kad jų gyvenimo lygis kiltų. Nepamirškite, kad 30 metų pagal istorinio proceso standartus - labai trumpas laikas. Bet mes jau tiek pasiekėme. Be abejo, mūsų šalims reikia ir tų specialistų, kurie išvyko į užsienį ir dabar ten dirba. Deja, negalime suteikti jiems tokio gyvenimo lygio, prie kurio jie pripratę. Taigi reikia auginti naujus talentus. Ir aš manau, kad laikas nuo laiko atsiras tokių idealistų kaip aš, kurie grįš paprasčiausiai dėl to, kad nori čia būti naudingi.

Papasakokite apie savo kūrybinius planus Klaipėdoje?

Svarbiausias mano planas - toliau dirbti Muzikiniame teatre. Esu labai dėkingas ir sujaudintas Muzikinio teatro pasitikėjimo manimi. Supratau, kad jie vertina mano darbą.

Taip pat planuoju koncertus ir, žinoma, noriu dėstyti. Studentai stengiasi išvykti iš Klaipėdos į sostinę arba  užsienį, todėl smuikininkų čia liko labai nedaug. Turime pakeisti šią tendenciją. Būtina, kad jaunimas liktų Klaipėdoje, kad jiems nereikėtų kur nors vykti norint mokytis, nes tai atneša papildomas materialines sąnaudas ir nuovargį. Būsiu laimingas galėdamas padėti.

Labai noriu išmokti kalbėti lietuviškai. Aš, deja, neturiu talento kalboms, todėl turėsiu įdėti daug pastangų, kad išmokčiau kalbėti tiek, jog galėčiau pilnavertiškai bendrauti. Stengsiuosi iš visų jėgų. Toks mano minimalus planas ateinantiems dvejiems metams.

Kadangi mūsų interviu vyksta šventinėmis dienomis, leiskite man palinkėti visko kas geriausia skaitytojams ir klausytojams. Ir nesvarbu ką švęstume kiekvienas iš mūsų - Chanuką, Kalėdas ar, tiesiog, Naujuosius metus. Išeinantys metai buvo sunkūs, bet mane įkvėpė tai, kaip lietuviai šį laiką išgyveno - susitelkę, drausmingi ir drąsūs. Mano būsto langai žiūri į Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, o jos išvaizda man kiekvieną dieną primena apie šios tautos žmonių dvasią, kurie net sovietmečiu sugebėjo užtikrinti, kad šventykla išliktų. Visiems mums linkiu, kad kiti metai mums atneštų daug laimingų akimirkų.

Žaneta Skersytė

 

Šviežiausios naujienos
Balerina Aleksandra Karečkienė: spektakliai išlieka širdyje 

Balerina Aleksandra Karečkienė: spektakliai išlieka širdyje 

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia dalyvauti operos solistų perklausoje G. Donizzeti operos „Pulko duktė“ vaidmenims gauti

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia dalyvauti operos solistų perklausoje G. Donizzeti operos „Pulko duktė“ vaidmenims gauti

Akcija „Laiškai Džuljetai“:  romantikams - ranka rašyti meilės laiškai

Akcija „Laiškai Džuljetai“: romantikams - ranka rašyti meilės laiškai

Muzikinio teatro darbuotojai: laisvę sujunkime su idėja ir pirmyn!

Muzikinio teatro darbuotojai: laisvę sujunkime su idėja ir pirmyn!

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Vartotojo Taisyklės
Teatralizuotas Eduardo Balsio dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“ papildo unikalių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro renginių ciklą – minint kompozitoriaus Eduardo Balsio šimtmetį, įvairiomis, žiūrovui patraukliomis formomis, svarbiausi kompozitoriaus kūriniai pristatomi netikėčiausiose Klaipėdos ir viso regiono erdvėse, autentiškoje aplinkoje, išugdžiusioje kompozitoriaus kūrybiškumą ir inspiravusioje jo kūrybines idėjas. Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ dalyvių ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistų bendras koncertas. Visi menininkų rezidencijos dalyviai Klaipėdos gyventojams pristatys teatralizuotą Eduardo Balsio dainų koncerto „Aš – senas jūrininkas“ premjerą. Ši programa bus įtraukta į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2019-2020 m. sezono repertuarą ir rodoma Klaipėdos bei pajūrio regiono kultūrinėse erdvėse. Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ projektas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rengiamas kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių operos edukacijos programa NORDOPERA. Jaunųjų menininkų rezidencijos projektu Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kūrybinių partnerysčių principu ir siekia suburti tarptautinę moksleivių, studentų bei absolventų menininkų komandą, kuri, bendradarbiaudama su teatro profesionalais, įgautų sėkmingai teatrinei praktikai reikalingų platesnių kompetencijų. Teatralizuotas Eduardo Balsio dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“ papildo unikalių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro renginių ciklą – minint kompozitoriaus Eduardo Balsio šimtmetį, įvairiomis, žiūrovui patraukliomis formomis, svarbiausi kompozitoriaus kūriniai pristatomi netikėčiausiose Klaipėdos ir viso regiono erdvėse, autentiškoje aplinkoje, išugdžiusioje kompozitoriaus kūrybiškumą ir inspiravusioje jo kūrybines idėjas. Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ dalyvių ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistų bendras koncertas. Visi menininkų rezidencijos dalyviai Klaipėdos gyventojams pristatys teatralizuotą Eduardo Balsio dainų koncerto „Aš – senas jūrininkas“ premjerą. Ši programa bus įtraukta į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2019-2020 m. sezono repertuarą ir rodoma Klaipėdos bei pajūrio regiono kultūrinėse erdvėse. Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ projektas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rengiamas kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių operos edukacijos programa NORDOPERA. Jaunųjų menininkų rezidencijos projektu Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kūrybinių partnerysčių principu ir siekia suburti tarptautinę moksleivių, studentų bei absolventų menininkų komandą, kuri, bendradarbiaudama su teatro profesionalais, įgautų sėkmingai teatrinei praktikai reikalingų platesnių kompetencijų.
Privatumo Politika
Apie Slapukus (Angl. Cookies)
Mūsų internetinė svetainė www.klaipedosmuzikinis.lt/ naudoja slapukus (Angl. Cookies). Naršydami mūsų svetainėje, Jūs sutinkate su Klaipėdos Valstybinis Muzikinis Teatras privatumo ir slapukų naudojimo politika. Slapukai (Angl. Cookies) yra duomenys siunčiami iš serverio, kuriame talpinama svetainė, į Jūsų naudojamą naršyklę, kurioje Slapukai vėliau yra saugomi. Toliau informacija iš naršyklės vėl yra siunčiama atgal į serverį, kiekvieną kartą, kai Jūsų naršyklė paprašo informacijos apie atidaromą puslapį. Taip keičiantis duomenimis, mes gauname informaciją apie Jūsų elgseną svetainėje. Yra dvi pagrindinės slapukų rūšys: sesijos slapukai ir nuolatiniai slapukai. Sesijos slapukai yra ištrinami iš Jūsų kompiuterio kai Jūs uždarote savo naršyklės langą. Nuolatiniai slapukai yra saugomi kompiuteryje, kol Jūs jų neištrinate arba nesibaigia jų galiojimo ir saugojimo terminas.
Slapukai mūsų svetainėje
www.klaipedosmuzikinis.lt/ naudoja šiuos slapukus svetainėje: *_ga - Google Analytics, galioja 2 metus, Sukurtas saugoti unikalų Kliento ID, kuris vėliau naudojamas Google Analytics serveriais tam, kad apskaičiuoti vartotojo, sesijos ir kampanijos duomenis. *_gat - Google Analytics, galioja 10 min, Naudojamas sumažinti užklausų greitį - apriboti duomenų rinkimą didelio srauto tinklapiuose. *__gid, galioja kol yra įjungta naršyklė, Šis slapukas naudojamas siekiant atpažinti Asmenį. *XSRF-TOKEN- Slapukas skirti sesijoms identifikuoti, galioja 2 valandas, unikalus atsitiktinių simbolių identifikatorius. *1P_JAR - „Google“ reklamos slapukas, kuris naudojamas naudotojų sekimo ir reklamos pritaikymo tikslais, galioja 1 dieną; *CONSENT - Google Analytics slapukas, skirtas sesijos įgalinimui, galioja 2 metus;
Google slapukai
Svetainėje www.klaipedosmuzikinis.lt/ mes naudojame Google Analytics, kurio pagalba analizuojame Jūsų paliktus slapukus rinkodaros tikslais. Google Analytics generuoja statistinius duomenis ir kitą informaciją apie lankytojų veiklą svetainėje. Tam yra naudojami Jūsų palikti Slapukai, kurie yra saugomis Jūsų kompiuteryje ar kitame išmaniajame įrenginyje priklausomai nuo to, kuo naudojotės naršydami mūsų svetainėje. Visa gauta informacija yra panaudojama generuoti ataskaitoms, kurios yra sugeneruojamos Google Analytics ir pateikiamos mūsų Google Analytics paskyroje. Google šią informaciją saugo pas save. Jei norite susimažinti su Google Privatumo politika, tai galite padaryti atsidarę šią nuorodą: https://policies.google.com/privacy.
Slapuku pašalinimas ir atsisakymas
Jūs turite pilną teisę pašalinti savo naršymo slapukus iš naršyklės. Jums reikia nueiti į savo naršyklės privatumo nustatymus ir juos pašalinti. Dauguma naršyklių suteikia tokią galimybę, tačiau Jei Jūsų naršyklė tokios teisės nesuteikia, susisiekite su mumis nurodytais kontaktais ir mes pašalinsime mūsų turimą informaciją apie Jus. Daugiau informacijos, apie mūsų Slapukų politiką ir kaupiamą informaciją apie Jus, mes galime suteikti susisiekus nurodytai kontaktais.
Terminai ir sąlygos
Teatralizuotas Eduardo Balsio dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“ papildo unikalių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro renginių ciklą – minint kompozitoriaus Eduardo Balsio šimtmetį, įvairiomis, žiūrovui patraukliomis formomis, svarbiausi kompozitoriaus kūriniai pristatomi netikėčiausiose Klaipėdos ir viso regiono erdvėse, autentiškoje aplinkoje, išugdžiusioje kompozitoriaus kūrybiškumą ir inspiravusioje jo kūrybines idėjas. Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ dalyvių ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistų bendras koncertas. Visi menininkų rezidencijos dalyviai Klaipėdos gyventojams pristatys teatralizuotą Eduardo Balsio dainų koncerto „Aš – senas jūrininkas“ premjerą. Ši programa bus įtraukta į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2019-2020 m. sezono repertuarą ir rodoma Klaipėdos bei pajūrio regiono kultūrinėse erdvėse. Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ projektas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rengiamas kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių operos edukacijos programa NORDOPERA. Jaunųjų menininkų rezidencijos projektu Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kūrybinių partnerysčių principu ir siekia suburti tarptautinę moksleivių, studentų bei absolventų menininkų komandą, kuri, bendradarbiaudama su teatro profesionalais, įgautų sėkmingai teatrinei praktikai reikalingų platesnių kompetencijų. Teatralizuotas Eduardo Balsio dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“ papildo unikalių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro renginių ciklą – minint kompozitoriaus Eduardo Balsio šimtmetį, įvairiomis, žiūrovui patraukliomis formomis, svarbiausi kompozitoriaus kūriniai pristatomi netikėčiausiose Klaipėdos ir viso regiono erdvėse, autentiškoje aplinkoje, išugdžiusioje kompozitoriaus kūrybiškumą ir inspiravusioje jo kūrybines idėjas. Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ dalyvių ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistų bendras koncertas. Visi menininkų rezidencijos dalyviai Klaipėdos gyventojams pristatys teatralizuotą Eduardo Balsio dainų koncerto „Aš – senas jūrininkas“ premjerą. Ši programa bus įtraukta į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2019-2020 m. sezono repertuarą ir rodoma Klaipėdos bei pajūrio regiono kultūrinėse erdvėse. Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ projektas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rengiamas kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių operos edukacijos programa NORDOPERA. Jaunųjų menininkų rezidencijos projektu Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kūrybinių partnerysčių principu ir siekia suburti tarptautinę moksleivių, studentų bei absolventų menininkų komandą, kuri, bendradarbiaudama su teatro profesionalais, įgautų sėkmingai teatrinei praktikai reikalingų platesnių kompetencijų.
Abonementas

Repertuaras

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-09-25

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-10-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-11-04

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2020-12-06

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-02-26

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-03-10

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-20

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-21

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-04-09

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-04-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Operetė

    Data: 2021-04-21

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-04-24

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-04-29

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-05-08

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-05-12

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Operetė

    Data: 2021-05-14

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-05-15

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-05-16

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.