Naujienos
Vyriausias dirigentas T.Ambrozaitis: Klaipėdoje stabiliau nei Amerikoje ar Europoje
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis pasakoja, kad šį kolektyvą vis dažniau renkasi užsieniečiai ir kodėl groti Muzikinio teatro orkestre šiuo metu stabiliau nei Amerikoje ar Europoje.
Muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis sako, kad orkestre daugėja iš užsienio atvykusių muzikantų ir visai nedaug trūksta, kad jie sudarys penktadalį kolektyvo. „Labai norėčiau, kad jie liktų, bet ar taip atsitiks niekas nežino. KVMT orkestras negali atlyginimų dydžiu prilygti didiesiems Europos orkestrams, bet turi savų privalumų“,- akcentuoja T.Ambrozaitis.
Stabilūs atlyginimai
Kodėl užsieniečiai renkasi Muzikinio teatro orkestrą? Anot maestro, to priežastis pandemija ir jos skaudūs smūgiai žinomiausiems pasaulio teatrams ir juose dirbusiems kolektyvams. „Greičiausiai visi spaudoje skaitėte, kad dar 2020-ųjų pavasarį dėl karantino uždaryta geriausiu pasaulio teatru tituluojama „Metropolitan Opera“ Niujorke. Šį sezoną „Metropolitan Opera“ durų nebeatvers, nes teatro vadovų nuomone, saugių spektaklių ar saugių repeticijų rengti neįmanoma. Teatras uždarytas ir nuo praėjusių metų balandžio nė vienas atlikėjas ar muzikantas negauna atlyginimo, o ten dirbo du ar trys simfoniniai orkestrai. Tai buvo didžiulis teatras su daugybe darbuotojų, kurio repertuaras būdavo suplanuotas penkiems metams į priekį. Čikagos simfoninio orkestro vadovas ir dirigentas Riccardo Muti parašė atvirą laišką šalies vadovams, kuriame piktinosi, kad ši meno įstaiga liko be pajamų ir atsidaryti planuoja tik 2021 m. rudenį. Ir dotacijų iš valstybės menininkai negauna. Orkestrai gyvuoja iš parduotų bilietų bei mecenatų paramos, o to pandemijos metu nėra. Šiuo atveju Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ir jo orkestras gyvena geriau, nes darbuotojams ir karantino metu, sustabdžius spektaklių ir koncertų rodymą, organizuojamas nuotolinis darbas ir mokamas bazinis atlyginimas. Tai kaip greitoji pagalba daugybei menininkų šeimų. Baisu net pagalvoti ką darytume, jei „Metropolitan Opera“ situacija užkluptų mus“,- uostamiesčio privalumus vardina maestro T.Ambrozaitis.
Tarptautinis Muzikinio teatro orkestras
Vyriausias dirigentas tiki gražia Muzikinio teatro orkestro ateitimi bei viliasi, kad po kelių metų jo vadovaujamas kolektyvas vietoje 65 muzikantų vienys apie 80 profesionalių muzikų. „Muzikinio teatro repertuaras planuojamas atsižvelgiant į turimus kolektyvus: kuo stipresni kolektyvai, tuo profesionalesni veikalai atliekami. Aišku, ir dabar pas mus statomi išskirtiniai spektakliai kaip vasarą pajūrį sudrebinęs Richardo Wagnerio „Skrajojantis olandas“. Norisi tokių kūrinių mūsų teatre statyti dažniau ir kad pamažu jie taptų natūraliu reiškiniu. Tam reikia ne tik pajėgaus, pilnai sukomplektuoto orkestro, choro, bet ir išskirtinių balsų solistų. Tarkim, R.Wagnerio veikalams dainuoti reikia specifinių vokalų, stiprių balsų. Atlikėjai specializuojasi dainuoti atitinkamų kompozitorių veikalus, nes padainavęs „Traviatą“ nepadainuosi „Skrajojančio olando““,- akcentuoja profesionalas.
Rudenį į Muzikinio teatro orkestrą įsiliejo ispanas ir jo žmona kilusi iš Taivanio. Iš Italijos kilusį koncertmeisterį neseniai pakeitė profesionalas atvykęs iš Amerikos. Muzikantai atvykstantys iš artimojo užsienio: Rusija, Ukraina, Baltarusija, Lenkija, Latvija – seniai ne naujiena. Orkestre neseniai pradėjo groti ir lietuvis, kompiuterių specialistas, kuris tiesiog prisiminė, kad yra baigęs ir muzikos mokslus, tad panoro vėl muzikuoti.
Norintys groti orkestre turėtų greitai apsispręsti
Muzikinio teatro vyriausias dirigentas T.Ambrozaitis sako, kad kontaktas su iš užsienio atvykusiais muzikantais puikus. „Jokių kultūrinių ir profesinio pasiruošimo skirtumų nejaučiame. Jie supranta uždavinius, stengiasi ir vykdo. Užsieniečiams gal naujiena nacionalinių kompozitorių kūriniai, o likęs Muzikinio teatro repertuaras pasaulyje žinomų kūrėjų šedevrai. Norint susikalbėti prireikia ne tik muzikos kalbos, bet ir anglų, rusų, gestų. Visų įmanomų: tai kalbų mišrainė, kurioje aš, kaip žemaitis, dažniau norėčiau išgirsti žemaičių kalbą (juokiasi). Kalbiniai niuansai – smulkmena: jei turiu pastabų, stengiuosi negaišinti viso orkestro, konkrečiam žmogui pastabas išsakau per pertrauką. Nesu nacionalistas, tačiau man būtų smagu, kad orkestro daugumą sudarytų lietuvaičiai, o idealiu atveju – klaipėdiečiai po studijų grįžę dirbti į savo gimtąjį miestą. Esamu momentu, mūsų šalies patriotams turiu tik vieną atsakymą: Muzikinis teatras skelbia konkursus įvairioms orkestro muzikantų pozicijoms užimti, tačiau lietuviai juose nedalyvauja arba užklysta labai retai. Negali žmogaus priversti dirbti Klaipėdoje. Man keista kodėl vietiniai jauni muzikantai nesirenka Klaipėdos. Klausiau to vasarą mūsų orkestre stažuotojais dirbusių klaipėdiečių, studijuojančių LMTA. Jų nusistatymas toks: geriau likti Vilniuje, o ne grįžti į Klaipėdą. Suprantu, kad jauni žmonės ateities savam krašte neplanuoja, nes juos žavi sostinės kultūrinis gyvenimas ar neatrasti užsienio kraštai... O mes jiems galime pasiūlyti darbą puikiame orkestre, atlyginimą, tobulėjimą ir galimybes planuoti savo gyvenimą pajūryje. Gal praeis dar keli metai ir Muzikinio teatro orkestras bus pilnai sukomplektuotas. Pamąstykite“,- siūlo T.Ambrozaitis.
Kuo apsikeisti nuotoliniu būdu?
Maestro pripažįsta, kad visą muzikų bendruomenę paveikęs karantinas, pakeitė ir Muzikinio teatro orkestro tempą. „Pritariu M.Pitrėnui, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vyriausiam dirigentui, kuris sako, kad muzikantų kolektyvams, nuo starto iki veiklos atnaujinimo prireiks poros mėnesių intensyvaus darbo profesionalios formos atstatymui. Visgi, du mėnesiai yra prabanga ir grojimo orkestre formą muzikantai turės atgauti greičiau. Karantino metu orkestrantai dirbo individualiai. Jie man prisiuntė tiek atsiskaitymo garso įrašų, kad mano kompiuteris paspringo. Dabar trumpai atostogaujame, o paskui kibsime į darbus. Yra gyvenime situacijų nepriklausančių nuo žmonių norų, kaip pandemija. Belieka tai išgyventi. O valstybės ribojimų, kaip piliečiai, turime klusniai laikytis visi“,- ragina T.Ambrozaitis.
Ribojimo metu maestro svajoja apie laiką, kai vėl išvys savo mylimą orkestrą. Muzikantų solo, jo manymu, neprilygsta orkestro skambesiui. „Ta bendrystė ir tas išskirtinis skambėjimas – unikalūs. Žmogus – sociali būtybė. Žmogui reikia ne tik bendravimo, bet ir susijungimo muzikoje. Kodėl mums reikia koncertų, spektaklių, o publikai – reikia mūsų? Mes per muziką bendraujame su publika. Įvyksta apsikeitimas energija, išgyvenimais. Kuo tu gali apsikeisti nuotoliniu būdu?“,- klausia dirigentas T.Ambrozaitis.
Žaneta Skersytė
85-ąjį jubiliejų pasitinka pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas Stanislavas Domarkas
„Sapnai ir kaktusai“ skleisis naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“
