Loreta Ramelienė

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema

Teatro Vadovas
- Teatro vadovo pavaduotojas menui
  - Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
  - Orkestro tarnyba
  - Choro tarnyba
  - Baleto tarnyba
- Teatro vadovo pavaduotojas
  - Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
  - Pastatymų
    tarnyba
    - Sceną aptarnaujantis skyrius
    - Gamybos skyrius
  - Ūkio skyrius
- Buhalterinės apskaitos
  skyrius
- Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
  - Rinkodaros tarnyba
    - Reklamos
      ir pardavimų
      skyrius
    - Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
    - Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
- Strateginio
  ir investicijų
  valdymo skyrius

Teatro Vadovas


Teatro vadovo pavaduotojas menui Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius Orkestro tarnyba Choro tarnyba Baleto tarnyba Teatro vadovo pavaduotojas Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius Ūkio skyrius		Buhalterinės apskaitos skyrius Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai Rinkodaros tarnyba Reklamos ir pardavimų skyrius Žiūrovus aptarnaujantis skyrius Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius Strateginio ir investicijų valdymo skyrius

Teatro Vadovas


Teatro vadovo pavaduotojas menui Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius Orkestro tarnyba Choro tarnyba Baleto tarnyba	Teatro vadovo pavaduotojas Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius Ūkio skyrius	Buhalterinės apskaitos skyrius Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai Rinkodaros tarnyba Reklamos ir pardavimų skyrius Žiūrovus aptarnaujantis skyrius Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius Strateginio ir investicijų valdymo skyrius

Teatro Vadovas

Teatro vadovo pavaduotojas menui
- Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
- Orkestro tarnyba
- Choro tarnyba
- Baleto tarnyba

Teatro vadovo pavaduotojas Buhalterinės apskaitos skyrius


Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius	Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius	Ūkio skyrius

Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
- Rinkodaros tarnyba
  - Reklamos
    ir pardavimų
    skyrius
  - Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
  - Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius

Strateginio
ir investicijų
valdymo skyrius

Loreta Ramelienė

1995 m. baigė operinio dainavimo bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2007 m. baigė dainavimo magistro studijas Klaipėdos universiteto Menų fakultete. 1995–1996 m. dirbo iliustratore Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 1996–2000 m. buvo Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios vargonininkė ir choro vadovė. 2000–2011 m. dirbo Plungės meno mokyklos solinio dainavimo vyr. mokytoja. Nuo 2011 m. yra Neringos meno mokyklos solinio dainavimo mokytoja metodininkė. Koncertavo Italijoje, JAV, Latvijoje, Rusijoje.

Nuo 2006 m. yra Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė. Čia parengė kelias dešimtis vaidmenų operose, operetėse ir miuzikluose. Tarp jų svarbiausi: Tatjana, Olga (P. Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“), Vitelija (W. A. Mozarto operoje „Tito gailestingumas“), Grafienė Rozina (W. A. Mozarto operoje „Figaro vedybos“), Sesuo Giudulė (Z. Liepinio operoje „Paryžiaus katedra“), Hana (F. Leháro operetėje „Linksmoji našlė“), Madlena (P. Abrahamo operetėje „Balius Savojoje“), Dona Ana (W. A. Mozarto operoje „Don Žuanas“), Violeta (G. Verdi operoje „Traviata“), Aušrinė (V. Bartulio operoje „Aušrinė“), Besė (teatralizuotame koncerte „Aistrų šėlsmas“ pagal G. Gershwino operą „Porgis ir Besė“), Motina (G. Kuprevičiaus miuzikle „Veronika“), Mikaela (G. Bizet operoje „Karmen“), Jenta (J. Bocko miuzikle „Smuikininkas ant stogo“), Sesuo Andželika (G. Puccini operoje „Sesuo Andželika“), Čieska (G. Puccini operoje „Džanis Skikis“), Pasakų bobutė (K. Lučinsko muzikinėje pasakoje „Verpalų pasakos“), Sinjora Vermičelionė (A. Kučinsko operoje vaikams „Makaronų opera“), Sesuo Marija Huberta (D. Goggino miuzikle „Šounuolynas“), Kumi Barou (F. Wildhorno miuzikle „Boni ir Klaidas“), Rozalinda (J. Strausso operetėje „Šikšnosparnis“), Markizė de Berkenfyld (G. Donizetti operoje „Pulko duktė“), Ragana (A. Dvořáko operoje „Undinė“).

Spektakliai:

Jenta, Jentė - Jerry Bock SMUIKININKAS ANT STOGO (Premjera 2011.03.19)
Sesuo Marija Huberta - ŠOUNUOLYNAS (Premjera 2015.06.12)
Giudulė, Sesuo Giudulė, Giudulė - Zigmars Liepiņš PARYŽIAUS KATEDRA (Premjera 2005.08.19)
Markizė de Berkenfyld - PULKO DUKTĖ (Premjera 2021.11.12)
Ragana - Antonín Dvořák UNDINĖ (Premjera 2022.02.25)
Sopranas - SVEIKA, TAIKOS KARALIENE (Premjera 2022.05.01)
Grafienė - LOKYS (Premjera 2022.10.07)
Sopranas - OPERETĖS FIESTA (Premjera 2022.10.20)
Ragana - Pažintis su opera UNDINĖ (Premjera 2023.02.24)
Markizė de Berkenfyld - Pažintis su opera PULKO DUKTĖ (Premjera 2023.03.28)

Straipsniai

01.09

„Lietuviais esame mes gimę“ – permainingą Klaipėdos krašto istoriją liudijanti orkestro muzikos programa prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui

Sužinoti daugiau

01.11

Skelbiami pirmieji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro emeritai

Sužinoti daugiau

01.16

Muzikinio teatro koncertas „Lietuviais esame mes gimę“: krašto istoriją liudijo muzika

Sužinoti daugiau

01.16

2022-ieji Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre: geriau nei planuota ir tikėtasi

Sužinoti daugiau

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.

Repertuaras ir bilietai