Profilis
Žymus Rusijos smuikininkas ir dirigentas Maksimas Fedotovas (g. 1961) pelnė pripažinimą gimtojoje Rusijoje ir svetur savo išskirtiniu talentu, aukščiausiu meistriškumu ir charizmatiškais pasirodymais daugelyje pasaulio koncertų salių ir festivalių. Jo virtuozinė smuiko technika buvo įvertinta apdovanojimais prestižiniuose smuikininkų konkursuose, tarp jų – IV premija Paganini konkurse Genujoje (1982), Tarptautinio P. Čaikovskio konkurso Sidabro medaliu (1986), Japonijos tarptautinio smuikininkų konkurso Aukso medaliu, I premija ir visais specialiaisiais prizais (1986), o nuopelnai Rusijos muzikinei kultūrai – Rusijos federacijos liaudies artisto vardu (2002) ir Maskvos dūmos apdovanojimu (2003). Smuikininkas jau daugiau kaip trisdešimt metų dėsto Maskvos P. Čaikovskio valstybinėje konservatorijoje (nuo 1987 m. – profesorius), 2003–2008 m. tai pat vadovavo Rusijos Gnesinų muzikos akademijos smuiko ir alto katedrai. Dažnai kviečiamas dalyvauti įvairių tarptautinių atlikėjų konkursų žiuri darbe, P. Čaikovskio konkurso žiuri narys (1998, 2002 ir 2015 m.).
Gimęs žymaus rusų dirigento ir pedagogo Viktoro Fedotovo šeimoje, mokytis muzikos pradėjo Sankt Peterburgo specialiojoje muzikos mokykloje, vėliau studijavo Maskvos konservatorijoje. Jam dėstė tokie rusų smuiko mokyklos autoritetai, kaip Borisas Sergejevas, Dmitrijus Ciganovas ir Igoris Bezrodnas. Dirigavimo pagrindus M. Fedotovas įgijo pas Vladislavą Černušenko Sankt Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo valstybinėje konservatorijoje.
Smuikininkas pradėjo savo muzikinę karjerą kaip Maskvos valstybinės filharmonijos solistas (1987–2006), gastroliavo daugiau kaip 50 šalių, surengė rečitalius daugelyje žymių pasaulio koncertų salių ir koncertavo kaip solistas su žymiausiais pasaulio orkestrais, diriguojamais pripažintų batutos meistrų. 2003–2005 m. – Rusijos simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas, 2006–2010 m. Maskvos simfoninio orkestro „Rusijos filharmonija“ meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Nuo 2009 m. – Zagrebo Mimarų muziejuje (Kroatija) rengiamo kasmetinio tarptautinio kamerinės muzikos festivalio „Musica Maxima“ meno vadovas. Šiuo metu yra nuolatinis Zagrebo kamerinio orkestro solistas, bendradarbiauja su 2006 m. Sergejaus Roldugino įsteigtais Sankt Peterburgo muzikos rūmais. Dažnai koncertuoja kaip kviestinis dirigentas su Sankt Peterburgo filharmonijos ir Sankt Peterburgo valstybinės akademinės kapelos, Marijos teatro, CRR Stambulo (Turkija), Korėjos, Bohuslavo Martinů Čekijos filharmonijos simfoniniais orkestrais.
Koncertinėje veikloje ir įrašų sesijose M. Fedotovui talkina jo ilgametė bendražygė ir žmona, nusipelniusi Rusijos Federacijos artistė, pianistė Galina Petrova. Smuikininko įrašų yra išleidusios Rusijos įrašų kompanijos „Melodiya“, „Classical Records“, pasaulinė įrašų kompanija „Naxos“ yra išleidusi visus jo įrašytus Maxo Brucho kūrinius smuikui ir orkestrui, o japonų kompanijos „DML Classics“ išleisti Niccolò Paganini 24 kaprisai (1996) Japonijoje puikavosi perkamiausių klasikinės muzikos įrašų sąrašo viršuje. 2003 m. Sankt Peterburge jis atiko rečitalį dviem iš N. Paganini paveldėtais legendiniais instrumentais – Bartolomeo Giuseppe „del Gesù“ Guarneri pagamintu ir muziko ypač mėgtu „Il Cannone“ (1743) bei Jeano-Baptiste’o Vuillaume’o pagaminta garsiojo smuiko kopija (1833), tapdamas pirmuoju po smuikininku pasaulyje, kuriam nusišypsojo tokia laimė.
- smuikas - ELINGO RITMU – ŽĖRINTI MARIŲ MUZIKA (Premjera 2021.08.06)
Žmonės su klausos negalia Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jausis patogiai
Muzikinio teatro istorinę praeitį ir ambicingą ateitį apjungs Vytauto Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros
Žmones su regos negalia po naują Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą vedžios ir moderniausios technologijos
