Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
profile page default kvmt cover image

Profilis

Marijana Fokina

1982 m. baigė baletmeisterio pedagogikos bakalauro studijas Lietuvos valstybinės konservatorijos (daabar LMTA) Klaipėdos fakultete, kur įgijo baletmeisterio pedagogo bakalauro kvalifikacinį laipsnį. 1982 m. tapo Klaipėdos pionierių rūmų šokio kolektyvo vadove, Liaudies operos baleto trupės šokėja. 1984 m. vadovavo Vilniaus ryšininkų kultūros namų šokių kolektyvui. 1985 m. – Klaipėdos liaudies operos baletmeisterė. Nuo 1987 m. dirbo J. Kačinsko muzikos mokyklos choreografijos mokytoja, Klaipėdos muzikinio teatro baleto šokėja, baleto trupės inspektore, vadovavo teatro choreografijos studijai, kurioje šokio įgūdžius tobulino solistai ir choro artistai.

 

Sukūrė vaidmenis KVMT spektakliuose: Marija A. Žigaitytės operoje „Mažvydas“ (rež. Gintas Žilys, chor. Dmitrijus Tchorževskis, 1988), E. R. Weikmano balete „Žmogaus balsas“ (chor. Pavelas Fokinas, 1988), Motina A. Remesos balete vaikams „Raudonodžių vadas“ (chor. Pavelas Fokinas, 1989), J. Novakausko balete vaikams „Baltasis vilkas“ (chor. Elegijus Bukaitis, 1989), D. Šostakovičiaus balete „Panelė ir chuliganas“ (chor. Elegijus Bukaitis, 1990), „Mažoji nakties serenada“, Čigonė šokėja balete pagal J. Strausso muziką „Žydrasis Dunojus“ (chor. Jurijus Smoriginas, 1994), Grafienė O. Nedbalo balete vaikams „Senojo parko pasakos“ (chor. Jurijus Smoriginas, 2001) ir kt.

 

Nuo 2007 m. dirbo režisierių asistente šiuose Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektakliuose: J. Strausso operetėje „Vienos kraujas“ (rež. Ramūnas Kaubrys, 2008), G. Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“ (rež. Eligijus Domarkas, atnaujintas 2012), muzikinėje pasakoje vaikams „Verpalų pasakos“ (rež. Rūta Bunikytė, 2012), šokio spektaklyje „Altorių šešėly“ (rež. Ramūnas Kaubrys, 2014), F. Loesserio ir A. Burrows miuzikle „Kaip prasisukti versle be didelio vargo“ (rež. Vilius Malinauskas, 2015), P. Čaikovskio operoje „Jolanta“ (rež. Raimundas Banionis, 2016), miuzikle „Boni ir Klaidas“ (rež. Rūta Bunikytė, 2016), G. Bizet-R. Ščedrino šokio spektaklyje „Karmen“ (choreografė ir režisierė Aušra Krasauskaitė 2017) ir koncertuose „Štrauso muzikos istorijos“ bei „Štrauso muzikos sūkurys“ (2017), M. Theodorakio balete „Graikas Zorba“ (choreografas ir režisierius Lorca Massine, 2018), A. Kučinsko operoje vaikams „Žvaigždžių opera“ (rež. Ramūnas Kaubrys) ir koncertinėje programoje kūdikiams „Mažylis Mocartas“ (2018), šokio spektaklyje vaikams „Tikroji dinozaurų istorija“ (choreografė ir režisierė Aušra Krasauskaitė), koncerte „Meilė keičia viską“ (2019) ir P. Čaikovskio balete „Spragtukas“ (chor. Kirill Simonov, 2019).

 

Nuo 2018 m. KVMT dirba spektaklio vadove.

 

 

Straipsniai

Šokio spektaklio „Reverb’as“ pasaulinė premjera Klaipėdos festivalyje: choreografas Douglas Lee siūlo šokiu mėgautis lyg muzika

Klaipėdos festivalis ant marių kranto: apie maištingą žmogaus prigimtį ir permainingą likimą vėl pasakos „Carmina Burana“

Dalius Abaris: „Labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti...“

Garbės iššūkis įveiktas: Klaipėdoje iškilo ateities teatras!

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Opera

    Data: 2024-12-05

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.