Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
person profile image

Profilis

Martynas Rimeikis

Martynas Rimeikis (g. 1980 Vilniuje) – vienas iškiliausių jaunosios Lietuvos choreografų kartos atstovų. 1999 m. baigė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių ir tais pačiais metais tapo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupės artistu. Per du dešimtmečius trukusią baleto šokėjo karjerą sukūrė daugiau kaip dešimt pagrindinių vaidmenų teatro repertuariniuose spektakliuose bendradarbiaudamas su žymiais Lietuvos ir užsienio choreografais, tarp jų su Krzysztofu Pastoru, Aleksejumi Ratmanskiu, Borisu Eifmanu, Manueliu Legris ir kt. 2014 m. pelnė Konstantino Stašio metų solisto premiją už Žygimanto Augusto vaidmenį Anželikos Cholinos balete „Barbora Radvilaitė“ (LNOBT, 2011). Tuo pat metu kūrė vaidmenis choreografinių projektų teatro „Vilniaus baletas“ (vadovas – choreografas Jurijus Smoriginas) ir Anželikos Cholinos šokio teatro spektakliuose. Sukūrė Chosė vaidmenį Jurijaus Smorigino vienaveiksmiame balete „Karmen siuita“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, 2006), kurio premjera įvyko IX Tarptautiniame operos ir simfoninės muzikos festivalyje „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Karelijos Respublikos muzikiniame teatre bei Savonlinos festivalyje atliko Romeo vaidmenį Kirillo Simonovo balete „Romeo ir Džuljeta“ (2009), taip pat su koncertine programa gastroliavo JAV bei Australijoje kaip primabalerinos Eglės Špokaitės sceninis partneris.

 

2012 m. LNOBT baleto meno vadovo, žymaus lenkų choreografo K. Pastoro inicijuotas choreografinių dirbtuvių projektas „Kūrybinis impulsas“ paskatino M. Rimeikį išbandyti savo jėgas kūrėjo amplua. Šiam kasmetiniam projektui M. Rimeikis sukūrė savo pirmąsias choreografines kompozicijas „Belaukiant Godo“ (2012), „Kelionė“ (2013), „Adagio styginiams“ (2014), „Vienas“ (2016). 2014 m. choreografo vardą pirmą kartą įsidėmėjo ir tarptautinė šokio publika, kai „Belaukiant Godo“ buvo pristatyta Diuseldorfe rengiamoje kasmetinėje šokio mugėje „Internazionale Tanzmesse NRW“. Šiuolaikinio šokio miniatiūros, sukurtos Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleiviams taip pat išgarsino jaunąjį choreografą tarptautiniuose šokio konkursuose, padėjo pelnyti atlikėjams apdovanojimų. Savo jėgas jis išbandė ir dramos teatre bei kino aikštelėje, kurdamas choreografiją spektakliui „Tamarikso žydėjimas“ (Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, rež. Ramutis Rimeikis, 2006) bei kino filmui „Nematoma“ (rež. Ignas Jonynas, 2017).

 

2015 m. choreografas debiutavo LNOBT pirmuoju vienaveiksmiu baleto spektakliu „Visur, kur mes nebuvom“, rodytu baleto triptike „Bolero+“ kartu su Itziko Galilio ir K. Pastoro baletais ir išsyk pelniusiu M. Rimeikiui pirmąjį „Auksinį scenos kryžių“ už geriausią choreografiją. 2017 m. toje pat scenoje pasirodė pilno metro baletas „Procesas“ pagal to paties pavadinimo Franzo Kafkos romaną, pelnęs choreografui antrąjį „Auksinį scenos kryžių“, sulaukęs ne tik kritikų bei publikos liaupsių, bet ir tarptautinės sklaidos „Mezzo“ televizijos kanale. Tokio pat plataus rezonanso ir transliacijų „Mezzo“ kanale sulaukė ir pirmasis choreografo darbas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – 2019 m. čia pastatytas dviejų dalių šokio spektaklis pagal Eduardo Balsio neoklasikinį baletą „Eglė žalčių karalienė“ (1960). Už „Eglę žalčių karalienę“ ir vienaveiksmį šokio spektaklį „Dienos, minutės“ pagal Marijos Paškevičiūtės specialiai sukurtą elektroninę muziką (LNOBT Baletų triptiko dalis, 2019) choreografas pelnė trečiąjį „Auksinį scenos kryžių“. Prie nacionalinės kūrybos choreografas sugrįžo ir naujausiame savo darbe, režisuodamas ir kurdamas choreografiją Felikso Bajoro operai-baletui „Dievo avinėlis“ (1982), kuris po keturių dešimtmečių sulaukė savo premjeros LNOBT scenoje 2022 m. lapkritį.

 

Tarp naujausių choreografo darbų – „Blind Words“ pagal Steve‘o Reicho, Lawrence‘o Englisho ir Meredith Monk kūrinius („Akli žodžiai“, Poznanės S. Moniuškos didžiojo teatro triptiko BER dalis kartu su Roberto Bondaros ir Alexanderio Ekmano šokio spektakliais, 2020) ir vienaveiksmis baletas „Šventasis pavasaris“ pagal Igorio Stravinskio muziką (LNOBT Baletų diptiko dalis kartu su K. Pastoro vienaveiksmiu baletu, 2021).

Spektakliai:
  • Choreografas - EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ (Premjera 2019.08.16)
  • Choreografas - Eduardas Balsys „Eglė žalčių karalienė“ (Perkeliamas) (Premjera 2019.08.16)
  • Choreografas - Eduardas Balsys „Eglė žalčių karalienė“ (Atšauktas) (Premjera 2019.08.16)
  • Choreografas - Eduardas Balsys „Eglė žalčių karalienė“ (Perkeliamas) (Premjera 2019.08.16)
  • Choreografas - Edukacinis spektaklis: Eduardo Balsio baletas EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ
  • Choreografas, scenografas ir kostiumų dailininkas - BER (Premjera 2023.05.27)
Straipsniai

INTERVIU „Vivat, Maestro!“ – KVMT garbės dirigentas Stanislavas Domarkas pasitinka 85-ąjį jubiliejų

Paskutinėmis pavasario dienomis – atvirų durų dienos Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

Stanislavo Domarko 85-metų sukakčiai skirtas koncertas „Vivat, Maestro!“: visais labai džiaugiuosi!

Į sceną grįžta vidiniams pokyčiams įkvepianti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „Dona Kichotė“

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Opera

    Data: 2024-12-05

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.