Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Repertoire page event cover image

Repertuaras ir bilietai

03.14

13

00

Vaikams
Antanas Kučinskas ŽVAIGŽDŽIŲ OPERA

Pagaliau išsipildo pelių troškimas prisikimšti pilvus, kurį įgyvendina iš dangaus nukritusi žvaigždė. Klasikinė auksinės žuvelės, išpildančios tris norus, istorija perkeliama į sausumą. Išbadėjusios pelės pirmo noro dėka pasotina pilvus. Po to Pelių Karalius užsigeidžia tapti scenos žvaigžde, kad galėtų amžinai maudytis šlovės ir garbės spinduliuose. Vyksta muzikinį TV šou primenantis konkursas, kurį laimėjęs Pelių Karalius sulaukia taip trokšto populiarumo. Tačiau žvaigždžių pasaulio spindesys išblėsta, kai Pelių Karalius išpuiksta ir atstumia ne tik drauges peles, bet ir savo prodiuserį. Tada jį akimirksniu nukonkuruoja nauja žvaigždė Lady Kvaka. Teisybės ieškoti pelės išvyksta į kosmosą – pas žvaigždę, pildančią norus… “Žvaigždžių operos“ kūrybinės komandos siekiamybė: personažų neskirstyti į teigiamus ir neigiamus, spektaklio pabaigoje nemoralizuoti, pasitikėti mažaisiais žiūrovais ir leisti jiems patiems mąstyti, suvokti ir pasirinkti labiausiai artimą herojų. Pirmą kartą teatro istorijoje operos vaikams programėlėje atsirado specialus Pelių žargono žodynėlis, kad mažieji teisingai interpretuotų kai kuriuos „sužvaigždėjusių“ pelių vartojamus žodžius. „Žvaigždžių opera“ – “Bulvinės pasakos“ (apdovanotos „Auksiniu scenos kryžiumi“) ir “Makaronų operos“ tęsinys. Tad „Žvaigždžių opera“ vainikuoja pirmąją lietuviškų operų vaikams trilogiją. Spektaklis skirtas visai šeimai.

BRIGITA JURKONYTĖ Trys (ne)išpildyti norai
+

 

Antano Kučinsko „Žvaigždžių operos“ vaikams premjera Klaipėdoje

 

www.7md.lt, Nr. 41 (1278), 2018-12-14

 

Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.

Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.

 

Pakalbėkime apie operą vaikams – tik šįkart pūškuojant vakariniam traukiniui Klaipėda–Vilnius. Tikra tiesa, kad šis sekmadienis tapo įsimintinas ne tik į Klaipėdą atvykusiems muzikos kritikams, kompozitoriams, bet ir visiems mažyliams bei jų tėveliams. Kompozitorius Antanas Kučinskas, pratęsdamas savo operų „Bulvinė pasaka“ ir „Makaronų opera“ žmogiškos ar gyvūniškos prigimčių problematikos idėjas, priartėja prie „maistu protui“ tituluotos trilogijos įgyvendinimo. Štai ir pasirodė trečioji, tikras ir tariamas vertybes nagrinėjanti „Žvaigždžių opera“, kurios premjera įvyko gruodžio 9 d. Klaipėdos Žvejų rūmuose, dabartinėje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje.

 

Pagaliau nuskriaustiems ir alkaniems peliukams iš dangaus nusileidusi Žvaigždelė išpildo jų norą – pilvai prikimšti gardaus sūrio. Tačiau ar sotieji peliukai teisingai ir prasmingai išpildo likusius du norus? Ar visos svajonės yra nuoširdžios ir nesavanaudiškos? Žvaigždelė (Rosana Štemanetian) tampa pagrindine istorijos figūra. Ji prižada peliukams išpildyti bet kokius tris gerus norus. Alkani peliukai, girdėdami tik savo urzgiančius pilvus, skuba patenkinti žemiausią vertybinės piramidės poreikį – prieš save pamatyti didžiulį kalną sūrio. Pasisotinus atsiranda energijos pamąstyti ir apie likusius norus. Tačiau čia susiduriama su problema. Peliukai nesuvokė gerų norų reikšmės. Pelių karalius užsigeidžia tapti scenos žvaigžde, o vadovaudamasis garbės bei šlovės troškimu pamiršta visus aplinkinius ir nuolat atstumia scenoje vis pasirodančią, pintinėje žibutes nešančią merginą (Rasa Ulteravičiūtė).

 

Verta pagirti dramaturgės Daivos Čepauskaitės ir režisieriaus Ramūno Kaubrio gebėjimą prabilti vaikams suprantama kalba – nuo jiems girdėtų posakių iki kasdieninių išgyvenimų. Takoskyra tarp danguje amžinai gyvenančių, gerus norus pildančių žvaigždžių ir žemėje gyvenančių, skandalais ir turtais pasidabinusių „žvaigždžių“ parodoma vaikų akimis. Čia surengiamas vaikiškos konkurencijos kupinas muzikinį televizijos šou primenantis popmuzikantų konkursas. Juo banaliau jis parodomas, juo vaikai labiau atpažįsta tokias situacijas – juk ir jie mokyklose pastebi tarpusavyje konkuruojančius klasiokus, trokštančius vienas kitą pranokti apranga ar „sukolekcionuotų“ draugų būriu. Šiame muzikiniame konkurse savąją žinutę žiūrovams skleidė ir kompozitorius. Cituodamas ar kiek perkomponuodamas Michaelio Jacksono ir Lady Gagos dainas, jis atskleidė pačias tamsiausias vietinių „žvaigždžių“ muzikines savybes. Hiperbolizuotai vaizduojamas jų negebėjimas intonuoti, gerklės stygų spaudimas ir neritmiški kūno judesiai – tai žinutė vaikams, kad tokia muzika nėra profesionali, o juolab dažnai kuriama tik trumpai šlovei pasiekti. Į popmuzikos liūną, deja, įtrauktas ir Pelių karalius (Kęstutis Nevulis). Jo pasirodymą kritikai įvertina puikiai ir jis laimi konkursą. Tačiau tam tikra prasme šis laimėjimas tampa jo asmeniniu pralaimėjimu. Scenoje pasirodęs Prodiuseris (Šarūnas Juškevičius) iškart pradeda kontroliuoti Pelių karaliaus gyvenimą, taip parodydamas poppasaulio tuštumą. Staiga Prodiuseris prieš Pelių karaliaus valią jam atlieka net dvi plastines operacijas – padidina ausis ir patrumpina uodegą, net pakeičia vardą. Nuo šiol jis bus vadinamas Mikimauzu Superstaru, jį lydi klykiantys pelyčių gerbėjų būriai. Superstaras visiškai pasikeitė ir net atstūmė savo ištikimąsias peles, kurios tik tenorėjo pasidalinti rastu buroku. Net susipyko su vėl scenoje tą patį leitmotyvą apie žibutes dainuojančia mergina ir sukritikavo jos požiūrį į gyvenimo vertybes.

 

Superstaras praranda galimybę suvokti padarytas klaidas ir neprasmingai iššvaisto Žvaigždelės siūlytą trečiojo noro išpildymą. Kupinas pasipūtimo ir egoizmo, Pelių karalius pasako savo trečiąjį norą – „Žvaigžde, noriu, kad pradingtum!“ Po tokio įvykio Pelių karalius susipyksta ir su Prodiuseriu, į sceną akimirksniu iškyla Lady Kvaka... Viskas prarasta. Nusivylimo kupina pelė vėl susitinka su savo draugais ir teisybės ieškoti keliauja į kosmosą. Ten jis tikisi sutikti Žvaigždelę ir pasirašyti šlovės pratęsimo sutartį. Tačiau netikėtai Pelių karalius suvokia, kad jis ką tik išpildė savo didžiausią svajonę – aplankė kosmosą su mylimiausiais draugais. Operos atomazgoje Žvaigždelė jam pataria viską matyti ir klausytis širdimi. Pelių karalius įsimyli savo paties atstumtą Žibutę.

 

Operos muzikinėje medžiagoje nuolat naudoti Žvaigždelės ar žibutes nešančios merginos leitmotyvai buvo kaip kvietimas sugrįžti į tikrosiomis vertybėmis įprasmintą gyvenimą, atsisakyti piktavališkumo, puikavimosi ir garbės troškimo. Kiekvieną kartą pasigirstant šioms originalioms kompozitoriaus melodijoms, orkestrinė medžiaga taip pat suskambėdavo vis su brandesne orkestruote ir harmonija (grojo Klaipėdos muzikinio teatro orkestras, dirigentas Tomas Ambrozaitis). O visi popmuzikos perkomponuoti ar originalūs intarpai buvo lydimi ganėtinai pasyvių pasikartojimų, triukšmingo būgnų skambesio.

 

Po premjeros teko išgirsti klausimų, kodėl operoje taip greitai ir intensyviai keitėsi scenografija (iš pelių buveinės – į triukšmingą popsceną, vėliau į kosmosą) arba muzikos intarpai, kurie nuolatos buvo papildomi su milžiniškomis raidėmis ant pečių šokančiais juodaisiais peliukais. Atsakymas labai paprastas: šiandieniniai vaikai yra vaizdinės eros karta, todėl norint išlaikyti dėmesį teko kurti dramaturginę ir muzikinę įtampą. Tačiau perkrauto margumyno nebuvo. Kostiumų dailininkai Artūras Šimonis (jis ir scenografas) ir Vilija Šuklytė bei videoprojekcijų dailininkas Donatas Ravaitis šalutinius veikėjus ir situacijas vaizdavo pasitelkdami minimalias priemones, daugiausia baltą ir juodą spalvas. Tokiame fone dar labiau išryškėjo mėlyna ar sidabrine spalva pasidabinusios, gerumą skleidžiančios Žvaigždelė ir Žibutė.

 

Milžiniško pasisekimo sulaukė scena kosmose. Pasitelkus šaltą ugnį į orkestro duobę įlėkęs peliukų sukonstruotas erdvėlaivis (iš tiesų tai apverstos kopėčios) buvo atskirtas nusileidusia scenos širma, ant kurios matėsi kosmosą vaizduojančios videoprojekcijos. Už širmos netikėtai pasirodęs choras ir Žvaigždelė apdainavo visatos grožį ir išaukštino draugystę. O dar ant elektroninių ratukų į sceną įvažiavęs kosmonautas – kažkas genialaus!  

 

„Žvaigždžių operos“ premjera sulaukė didžiulės sėkmės. Ji atlieka ir svarbią misiją – bando gelbėti vaikus iš klastingų paviršutiniškumo, puikavimosi ir susvetimėjimo spąstų. Kaip teigė dramaturgė Daiva Čepauskaitė, šis spektaklis pasakoja apie amžinus ir nesunaikinamus dalykus – draugystę, meilę. Opera kviečia pakelti akis nuo ekrano stiklo, pažvelgti į dangų ir pasvajoti apie tai, kas iš tiesų vertinga.

Kompozitorius

Antanas Kučinskas

Režisierius

Ramūnas Kaubrys

Informacija:

Premjeros data:

2018-12-09

Vieta:

Žvejų rūmų Didžioji salė, Klaipėda

Kaina:

5.00 €, 7.00 €

Artimiausi spektakliai:

Pradžia
40 min.
I dalies pabaiga
20 min.
Pertrauka
II dalies pradžia
30 min.
Pabaiga
Atlikėjai

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.