Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Repertoire page event cover image

Repertuaras ir bilietai

2022.03.25

18

30

Šokis
FAUSTAS

2 veiksmų šokio spektaklis pagal Johanno Wolfgango von Goethe’s to paties pavadinimo dviejų dalių dramą
Spektaklyje skamba Wolfgango Amadeaus Mozarto, Fryderyko Chopino, Arvo Pärto kūriniai ir jų fragmentai.

Šokio spektaklis „Faustas“ buvo sumanytas kaip vienas iš muzikinio teatro Klaipėdoje 200 metų sukakčiai skirtų kūrybinių projektų. Deja, jo įgyvendinimas sutapo su COVID-19 pandemijos pradžia ir griežto karantino laikotarpiais, kai visi teatrai buvo uždaryti. Pirmoji spektaklio premjera įvyko tuščioje Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų salėje 2020 metų lapkritį ir buvo transliuojama žiūrovams televizijos įrašo pavidalu. Galimybės pamatyti naująjį šokio spektaklį gyvai Klaipėdos žiūrovai sulaukė tik 2021 metų gegužę.

Legenda apie renesanso laikais gyvenusį vokiečių alchemiką, astrologą ir nekromantą, burtininką ir mokslininką Johanną Georgą Faustą (c. 1480–1540), pažadėjusį sielą šėtonui mainais į neribotas galimybes raškyti vaisius nuo pažinimo ir žemiškų malonumų medžio, jau daugelį amžių įkvepia rašytojus, dailininkus, kompozitorius ir kino kūrėjus interpretuoti šią temą nesuskaičiuojamuose meno kūriniuose. Iš XVI a. mus pasiekusiose liaudies baladėse Faustas neišvengiamai sulaukdavo pasmerkimo, nes žemiškus, materialius dalykus vertino labiau už teologijos studijas ar dieviškosios būties pažinimą. Jo vardu bendrinėje vartosenoje iki šiol apibūdinama asmenybė, nuolat ieškanti gyvenimo prasmės, bet kokia kaina siekianti pažinti žmogiškosios būties paslaptis ir patirti visus gyvenimo teikiamus malonumus.

Į literatūrinius siužetus Fausto legenda ėmė smelktis jau Williamo Shakespeare’o laikais. Anglijoje ją išpopuliarino Shakespeare’o amžininkas Christopheris Marlowe, XVI a. pabaigoje parašęs pjesę „Tragiška daktaro Fausto istorija“ (c. 1587). Vis dėlto labiausiai šią istoriją išgarsino dviem šimtmečiais vėliau eilėmis parašyta Johanno Wolfgango von Goethe’s dviejų dalių filosofinė drama (1797–1806, 1824–1831). Didis vokiečių poetas savo epinį veikalą su pertraukomis kūrė ir tobulino beveik šešis dešimtmečius, o abi dalys buvo išleistos jau po jo mirties 1832 metais. Iš paprasto krikščioniškos dorovės pamokymo Goethe išrutuliojo sudėtingą, iš daugybės siužetinių gijų supintą pasakojimą apie likimą žmogaus, apsėsto tikrosios būties esmės paieškų. Vaizdinga, sodria kalba parašytame dramos tekste gausu nuorodų į visą ligtolinę Vakarų Europos istoriją, filosofiją ir literatūrą – nuo antikos iki Šviečiamojo amžiaus ir vokiečių Sturm und Drang (Audros ir veržimosi) sąjūdžio. Kaip tik šiuo laikotarpiu buvusiame Prūsijos karalystės mieste Mėmelyje kūrėsi ir įsitvirtino Vokiečių teatras (Stadttheater Memel).

Šiuolaikinėje Klaipėdoje šią chrestomatinę daktaro Fausto istoriją šiuolaikinio šokio kalba perpasakojo lenkų choreografas Robertas Bondara. Tai antrasis jo Lietuvoje sukurtas spektaklis po 2013 m. gegužę LNOBT įvykusios Giedriaus Kuprevičiaus baleto „Čiurlionis“ premjeros. Atspirties tašku su KVMT baleto trupe statomam šokio spektakliui choreografui tapo „kiekvienam žmogui nesvetimas noras pažinti neapčiuopiamas būties ir visatos paslaptis“. Jis akcentuoja, kad jo „Faustas“ – ne istorinė kostiumų drama: „spektaklyje kalbama apie nūdieną, pabrėžiant tuos aspektus, kurie lemia Goethe’s kūrybos amžinumą. Gėtės drama tapo įkvėpimo šaltiniu daugybei vėlesnių literatūros ir muzikos kūrinių, sulaukė nemažai inscenizacijų, nors ji, galima sakyti, nėra skirta teatro scenai. Jis sukūrė apibendrintą paveikslą žmogaus, sudariusio sutartį su Šėtonu, kad pažintų būties paslaptis. Išsipildžius Fausto norams ir šiam ištarus visiems žinomą frazę „o, stabtelėk, akimirksni žavingas!“, jo siela pagal sutartį turėtų atitekti Šėtonui. Tačiau Faustas jos neištaria ir Šėtonui į rankas jis vis dėlto nepatenka, sulaukia malonės. Juk „klaidžios tol, kol gyvas bus“. Niekada ne per vėlu pasipriešinti tamsiajai jėgai, kuri gyvena kiekviename iš mūsų. Spektaklyje šią jėgą įkūnija Mefistofelis. Tai istorija apie ieškojimą, iš naujo atrandamą laimę, išsipildymą ir prasmę.“ Spektaklio visumą papildo vaizdo projekcijos, kuriose skleidžiasi įvairių istorijos laikotarpių įvykiai, pateikti iš XX amžiaus patirties perspektyvos. Kuriant spektaklio scenovaizdį, R. Bondarai talkino jaunosios kartos lenkų menininkės: scenografė ir kostiumų dailininkė Martyna Kander, vaizdo menininkė Jagoda Chalcińska ir šviesų dailininkė Karolina Gębska.

Spektaklio metu atliekamus muzikos kūrinius drauge su choreografu atrinko muzikos vadovas Modestas Barkauskas: „nesiorientavome į dramos veiksmo atpasakojimą, svarbu buvo pagauti emociją. Fausto mintis ir emocijas puikiai paryškino Arvo Pärto muzika, Margaritos epizodams labai tiko Wolfgango Amadeaus Mozarto kūrinių fragmentai. Spektaklyje taip pat skamba Fryderyko Chopino kūriniai: ne tik originalios kompozicijos fortepijonui, bet ir pritaikytos atlikti su orkestru arba perinstrumentuotos džiazo ansambliui, grojančiam vyno rūsyje, kuriame lėbaujant studentams Faustas eina lažybų su Mefistofeliu…“ Tad šokio spektaklį lydinčiame garso takelyje derinama ir gyvai atliekama, ir įrašyta muzika, o šokėjams scenoje talkina nemažas būrys muzikos atlikėjų, tarp jų – teatro operos solistai, choras, orkestras ir iš orkestro muzikantų sudarytas džiazo trio.

Spektaklio veiksmas nuosekliai atkartoja pirmosios Johanno Wolfgango von Goethe's dramos dalies įvykius: stebime senojo daktaro Fausto susitikimą su Šėtonu, jo stebuklingą atjaunėjimą ir susitikimą su Margarita. Spektaklis prisiliečia ir prie antrosios dramos dalies. Tačiau nėra atkartojama tiksli šios dalies įvykių eiga, tik išryškinami esminiai joje keliami klausimai, išversti į simbolinę šokio kalbą. Antroji dalis nepaprastai svarbi, nes nušviečia Fausto figūrą visai kitomis spalvomis, visapusiškiau atskleidžia jo charakterį: Fausto patirtus pokyčius, tikrõs ir autentiškos meilės išgyvenimą su Elena ir jos sūnumi. O svarbiausia, atrandama, kad gyvenimui prasmę gali suteikti noras padėti ir suteikti laimę kitiems. Tai istorija apie ieškojimą, iš naujo atrandamą laimę, išsipildymą ir prasmę.

Robert Bondara

ELVINA BAUŽAITĖ Šokio spektaklis „Faustas“ – gyvenimo reminiscencija
+

bernardinai.lt, 2021 02 09

 

Choreogr. Roberto Bondaros šokio spektaklio „Faustas“ scena. Martyno Aleksos nuotrauka

 

Choreografo Roberto Bondaros dviejų dalių spektaklio „Faustas“ premjera įvyko 2020 d. gruodžio 25 d. LRT PLIUS kanalu. Šiuo kūriniu Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras dar kartą minėjo reikšmingą 200-ąjį jubiliejų.

 

Dėl pasaulinės pandemijos įvesto karantino teatras spektaklį pritaikė vaizdo transliacijai, todėl „Faustas“ savo gyvavimą pradėjo stebimas televizijos ekrane. Žinoma, teatras, gyvo atlikimo scenos menai reikalauja kūrėjų ir žiūrovų bendro buvimo čia ir dabar. Įrašas, net ir tiesioginė transliacija, neatstoja gyvo patyrimo. Tačiau esamomis sąlygomis, akcentuojant spektaklio įrašo kokybę, netgi galima ir verta džiaugtis.

 

Stebint įrašą, kamera suteikia galimybę išvysti mažiausius akcentus, kuriuose dažnai slypi didi prasmė; nors, žinoma, žiūrėdamas nufilmuotą vaizdą netenki galimybės pats rinktis žiūros kryptį, norimą dėmesio objektą, prarandi teisę valdyti sukoncentruoto stebėjimo laiką. Nepaisant tam tikrų ribojančių trūkumų, svarbu suvokti, kad vaizdo įrašas tarsi paneigia teatro, gyvo judesio scenos meno kūrinio efemeriją – ir šiandien LRT mediatekoje galima pasižiūrėti KVMT šokio spektaklio „Faustas“ įrašą, o tai dar labiau stiprina norą išvysti spektaklį gyvai.

 

Choreografas R. Bondara ir spektaklio muzikos vadovas, dirigentas statytojas Modestas Barkauskas pasakojamai istorijai puikiai parinko muziką. Trijų skirtingų tiek gyvenimo epocha, tiek kūrybos stilistika, pačia muzikos leksika kompozitorių: Arvo Pärto, Wolfgango Amadeus Mozarto, Frédérico François Chopino, kūriniai ir džiazo improvizacijos savitai ir tikslingai plečia prasminį „Fausto“ lauką.

 

Spektaklio pradžioje matoma juoda scena, tik kelios apšviestos, pilkos įstrižai lenktos plokštės kuria aukštos erdvės įspūdį. Centre – lova, paklota balta patalyne, ir nugara į žiūrovus sėdintis vyras – Senas Faustas (baleto šokėjas Arshakas Gyozalyanas). Jam persirengti padedant Wagneriui (šokėjas Ričardas Jankevičius), regimas itin išraiškingas, fiziškas, raumeningas kūnas. Nebyliai Wagneris pasiūlo ramentus, Faustui atsisakius, perkelia jį iš lovos į neįgaliojo vežimėlį. Tai kelia klausimus: kodėl šis žmogus negali pats visavertiškai judėti? Kas nutikę, kad jam reikalinga pagalba, ramentai, vežimėlis? Kūnas pats savaime atrodo sveikas ir netgi stiprus, galbūt tai gyvenimo padariniai, galbūt liga ar patirta trauma… 

 

Wagneris atneša Faustui puodelį kavos, o tada senyvas ar tiesiog nuo gyvenimo atsiskyręs vienišas vyras stebi gyvybinių funkcijų parametrus vaizdo projekcijoje. Žmogaus ribotumą, depresyvią nuotaiką, liūdesį, gailestį ar gyvenimo ilgesį stiprina A. Pärto styginių muzika. Vaizdo projekcija pasikeičia – išvystama jauna mergina, šokanti nugara į ekraną. Neilgai trukus projekcijose pasirodo mažametis berniukas, jis apsikabina su mergina, laimingas šypsosi. Iš tiesų dailininkės Jagodos Chalińskos sukurtos vaizdo projekcijos iškalbingai papildo spektaklio istoriją. Wolfgango Johanno Goethe‘s drama „Faustas“ prasideda pavasarį, švenčiant atgimimą – prisikėlimą. Būtent tai ir simbolizuoja šokančios merginos vaizdinys. Vaiko laimė motiniškame glėbyje, jų artuma – Fausto atsiminimų ar lūkesčių realybė, visiškai priešinga jo gyvenimo tikrovei – didžiulių aukštumų juodumos tuštuma. 

 

Pasigirsta W. A. Mozarto – laimės, džiugesio kūrėjo – muzikos garsai, ir Wagneris išveža Faustą į miestą. Ten laimingi žmonės šoka paties gaivališko gyvenimo siautulio choreografiją. Tai absoliuti prieštara Fausto itin lėtam judėjimui vežimėlyje. Senatvė, negalia tarsi atriboja žmogų, neleidžia įsilieti į bendrąjį būties ritmą. Atskirtį stiprina balta šviesa, krintanti ir visą kelią lydinti neįgaliojo ir jo vežimėlį stumiančiojo dueto figūrą, tai kitos, paralelios tikrovės vaizdinys. Galiausiai vienas šokėjų atneša Faustui fonendoskopą, kuris tarytum materializuojasi iš vaizdo projekcijų realybės, taip pabrėžiamas seno žmogaus sutelktumas į fizinės būklės stebėjimą, neretai ir neleidžiančiam visavertiškai gyventi, dalyvauti supančio pasaulio tikrovėje. Tai liudija projekcijoje matomos kapsulės, švirkštai – sergančiojo realybės įvaizdžiai.

 

Choreogr. Roberto Bondaros šokio spektaklio „Faustas“ scena. Martyno Aleksos nuotrauka

Choreogr. Roberto Bondaros šokio spektaklio „Faustas“ scena. Martyno Aleksos nuotrauka

Choreogr. Roberto Bondaros šokio spektaklio „Faustas“ scena. Martyno Aleksos nuotrauka

 

Spektaklio erdvės, skirtingos aplinkos įprasmintos vienu scenografijos sprendimu. Pilkos granito plokštės, kurios, besikeičiant apšvietimui, atstoja ir abstrahuotą miestovaizdį, ir gamtiškąsias vandens, dangaus slėpinių platybes, taip įsimbolinama pati visata. Tačiau ne visai teisinga sakyti, kad taip išspręstas visas „Fausto“ istorijos įvaizdinimas. Iš tiesų scenografė ir kostiumų dailininkė Martyna Kander bei asistentė Gustė Paškauskaitė labai funkcionaliai sumanė, kaip, atrodo, minimaliu būdu neribotai išplėsti sceną, joje vykstančio spektaklio idėjinį turinį. Taip pat ir veikėjų kostiumai, rodos, mažai kuo išskirtiniai, pažvelgus atidžiau prabyla tikslinga ir reikšminga spalva ar jos nebuvimu. KVMT „Faustas“ kalba ne tik muzika, choreografija, bet ir teatro dailės prasminių ženklų kalba. 

W. J. Goethe‘s dramoje Faustas, grįžęs iš pavasarišką nubudimą švenčiančio miesto, parsiveda nekviestą svečią – juodą šunį. Šokio spektaklyje tai originaliai perteikiama: prie neįgaliojo Fausto vežimėlio pritvirtinant televizorių, kurio nespalvoto vaizdo ekrane aršiai loja šuo. Galima įvairiai interpretuoti šį vaizdinį – ar tai besipiktinančio vidinio Fausto pasaulio atvaizdas, ar, priešingai, išorinis pasaulis ir iš jo besiskverbiančios mintys, su kuo dabartyje dažnai susiduria žmonės, kai jų mąstyme skamba kitų diktuojamos suvokimo ir gyvenimo normų tendencijų dogmos. Faustas ramentu bando išjungti televizorių, nutildyti lojantį šunį, galiausiai jis ima piktintis savo neįgalumu, tai perteikiama emocingai paveikia šokio su ramentais choreografija. 

 

Veikiai scenoje pasirodo jaunas juodai vilkintis Mefistofelis. Fausto šokis su ramentais virsta dueto choreografija pagal F. Chopino muzikos variacijas. Mefistofelis kiekvienu judesiu demonstruoja, išryškina Fausto silpnumą, pabrėžia jo negalią, žlugdo, žemina, išversdamas iš vežimėlio, atimdamas vieną po kito ramentus. Galiausiai pasiekęs savo, tarsi dar kartą akivaizdžiai įrodęs Fausto fizinės negalios tikrumą, privertęs susitaikyti ir pripažinti savo kūniškąjį pralaimėjimą ne tik šioje tarpusavio kovoje, bet apskritai gyvenime, juodasis demonas Mefistofelis ištiesia Faustui ranką. Taip be žodžių sudaromas ne tik jų taikos, bet ir patirčių bendrystės sandoris. 

Spektaklis tęsiasi baro scena. Tolumoje muzikantai improvizuoja F. Chopiną, barmenė (Živilė Subačiūtė) aptarnauja keturis jau įsilinksminusius jaunuolius. Faustas su Mefistofeliu taip pat prie baro svaiginasi viena taure po kitos. Jaunuoliai tyčiomis ar ne užkabina Faustą, ir šis įsitraukia į muštynes, kuriose jis, akivaizdžiai pralaimėdamas, kaip marionetė keliauja iš rankų į rankas. 

 

Mefistofelis nesikišdamas stebi, kol galiausiai lengvai apžaidžia muštynių scenos dalyvius. Iš tiesų jam pakanka spragtelėti pirštais, ir nutyla muzika, užgęsta šviesos, visi sustingsta be menkiausios judesio galimybės, o pats situacijos valdovas tuo metu sarkastiškai šypsosi. Galima sakyti, kad šokio spektaklyje Mefistofelis yra kaip lakmusas, jo veikimas latentinis, kaip ir vilkimi juodi drabužiai – kostiumas ir golfas aukštu kaklu. Juoda spalva pati savaime yra kaip atvira erdvė kiekvieno norimai suteikti prasmei. Atrodo, būtent toks ir yra Mefistofelis, jis tarytum neskatina, neprovokuoja Fausto veiksmų, nespendžia spąstų ir žabangų jam. Tačiau jo, rodos, nežymūs įsikišimai yra esminiai, tai likimiškai lemtingi Fausto istorijos įvykiai, įsukantys gyvenimo patirčių smagratį, kuris galiausiai ir sunaikina patį Faustą. 

 

Besitęsiant baro scenai, jaunuolius pakeičia merginos, jos išsiveda Faustą šokti. Tačiau ne jis šokdina jas; džiazo grupei improvizuojant, žemas kontraboso tembras atliepia Fausto jauseną, jis tėra įrankis, instrumentas, įkaitas besilinksminančių kokečių rankose, vis labiau svaiginamas šokio sukinių ir alkoholio. Galiausiai senasis Faustas atsiduria prie veidrodžio, kurio atspindyje šalia savęs regi jaunuolį. Gurkšnis gėrimo iš vyno butelio, paduoto, žinoma, ne ko kito – Mefistofelio, ir veidrodis apsisuka – senasis Faustas lieka kitapus jo, atspindžio realybėje, o šiapus scenos – gyvenimo tikrovėje – jaunasis Faustas.

Galima sakyti, dabar tik prasideda istorija. Faustas susitinka Margaritą. Ją įkūnijanti Oleksandra Borodina gali sušokti viską, kaip ir įsimylėjusi mergina, visa galinti dėl savo meilės. O. Borodinai paklūsta visi sukiniai, jai lengva atlikti visus pakėlimus laikomai Fausto rankų. O. Borodina – šoka ne kūnas, šoka pati siela, kai matai šokančią O. Borodiną, atrodo, kad regi pačią šokio, baleto meno prigimties būtybę. Kiekvienas judesys, gestas – viskas išraiškinga, tikra, o vien ko vertas balerinos veidas, atspindintis Margaritos jausenas ir emocijas, visą jų kaitos paletę… Jose sutelpa visas Margaritos gyvenimas, ištisa ir bekraštė jos istorijos gelmė.

 

Faustas šoka su Margarita, meilė iš pirmo žvilgsnio, svaiginanti, svajinga, skraidinanti kūnus ir sielas. W. A. Mozarto muzikoje skleidžiasi jausmo choreografija, kaip gražiai, jautriai ir subtiliai perteikta Margaritos jaunystė, jos pirmojo bučinio saugojimas. Kol kas ją išsiveda motina (šokėja Kristina Gudelytė) ir brolis (baleto šokėjas Mykhailo Mordasovas). Tačiau, žinoma, demoniškasis Mefistofelis randa Margaritą, nuveda Faustą pas ją ir dar slapčia palieka papuošalų dėžutę.

 

Scenografė M. Kander nuostabiai įprasmino Margaritos pasaulį – stačiakampis dviejų geltonų sienų kambarys, – kad žiūrovai matytų jo vidų – kuriame tik viena balta jos lova. Tačiau nieko daugiau ir nereikia. Ta kambario dėžutė, lengvai judanti scenoje, tai atverianti merginos gyvenimą, tai paslepianti, apsukus konstrukciją, užveriant Margaritos būtį, paliekant žiūrovams prieš akis besikeičiantį šviesoje scenovaizdį.

 

Margaritos kambarys – šviesiausias, šilčiausias spektaklio elementas, kaip ir ji pati. Tai atliepia ir W. A. Mozarto muzika. Dar vienas tyrumo, meilės gimimo įvaizdis – ramunių pieva, kurios sprendimas panašiai, kaip ir Margaritos kambarys, sumanytas dailininkės M. Kander. Stačiakampis baltas pjedestalas, ant kurio, rodos, tikra pieva didžiažiedžių ramunių. Vieną jų nuskina Faustas ir įteikia Margaritai, o ši žaidžia visoms gerai žinomą myli–nemyli burtą. Jį tarsi užbaigia jau Mefistofelis duete su Faustu, šiam į veidą išpūsdamas visą saują baltų žiedlapių, kurie tarytum simbolizuoja nuraškysimą merginos nekaltybę.

 

Iš tiesų tai ir įvyksta, Margarita atsiduoda meilei Fausto glėbyje. Plastiškai, grakščiai patiriama gili ekstazė, pakėlimais kuriamos įstabaus grožio dueto figūros; o vėliau ir vienas po kito sukiniai ant žiedlapiais nubarstytos scenos grindų.

 

Choreogr. Roberto Bondaros šokio spektaklio „Faustas“ scena. Martyno Aleksos nuotrauka

Choreogr. Roberto Bondaros šokio spektaklio „Faustas“ scena. Martyno Aleksos nuotrauka

Choreogr. Roberto Bondaros šokio spektaklio „Faustas“ scena. Martyno Aleksos nuotrauka

Choreogr. Roberto Bondaros šokio spektaklio „Faustas“ scena. Martyno Aleksos nuotrauka

 

O štai ir dar vienas, beveik nematomas, bet toks svarbus Mefistofelio veikimo, jo demoniškos galios apraiškos išsipildymas. Fausto rankomis jis perduoda Margaritai buteliuką, kuriame – mirtini nuodai. Ši nežinodama, aklai pasitikėdama mylimuoju, nors ir nujausdama kažką negero, ką byloja jos išraiška, įlašina kelis lašus motinai, kuri, vos paragavusi, krinta negyva. Raudona motinos suknelė – tarytum pranašiškas laukiančios mirties ženklas. Taip baigiasi pirmasis veiksmas.

 

Antrajame skamba gedulinga chorinė W. A. Mozarto „Requiem“, Margarita aprauda mirusią motiną. Duetinis šokis su broliu – tarytum jaunuolio tikrinimas sesers, ar ši nekalta – nekaltumą suprantant keliomis prasmėmis. Choreografijoje atsikartoja Margaritos šokio su Faustu judesiai, taip fizine kalba atskleidžiami tarpusavio santykiai, šeiminės dilemos. Tačiau čia pat pasirodo Faustas, dabar jau jis aiškinasi su Margaritos broliu. Žinoma, ir vėl lemtingai įsikiša Mefistofelis – Fausto rankose atsiranda peilis, ir jis nuduria Margaritos brolį. Mergina ieško nusiraminimo, gal ir atgailos bažnyčioje, kuri įprasminta vien šviesa – ant galinės sienos regima spalvomis spindinti vitražinė rozetė. Ne tik šiuo prasminiu akcentu, bet viso spektaklio metu regimas iškalbingas šviesų dailininkės Karolino Gębskos darbas. Tačiau ir šventykloje Margarita ne viena, ją apkabina Mefistofelis, tarytum demoniškos meilės apsėdimas, ji supančiota iki mirties.

 

Savo šviesiame kambarėlyje išvystama besilaukianti Margarita. Greitai ji jau su kūdikiu ant rankų, ir visi buities rūpesčiai tenka jai vienai; Faustas tuo metu merginų apsuptyje svaiginasi jų dėmesiu ir alkoholiu, geriamu jau ne taurėmis, buteliais, o kibirais…

 

Plaudama grindis Margarita rankose laiko kruviną skudurą – mirties ženklas, kurį pamato Faustas, nors ir būdamas toli. Vaizdo projekcijose, skambant F. Chopino muzikai, regimos Fausto klajonės miškais, smėlinga dykra. Galiausiai jis pasiekia gražiosios Elenos salą. Ji ant puantų pirštų galais, gulbės žingsneliais ateina pas Faustą. Elena (šokėja Alvina Krout) – ta pati spektaklio pradžios projekcijose regėta šokanti mergina. Ji turi ir mažametį sūnų (Povilas Kažukauskas). 

 

Atrodytų, čia ir dabar Faustas atras ramybę; bet, deja, jiems miegant, Mefistofelis išsineša vaiką; vėl W. A. Mozarto „Requiem“, ir veikiai Elena praranda gyvybę, ji išnešama ant mergelių rankų. Ta pati baigtis, rodos, tenka ir Faustui, bet šis vaizdinys greitai pradingsta. Lieka juoda scena, jos centre – senasis Faustas neįgaliojo vežimėlyje, kurį bemat ištinka mirtis. Wagneris ir vėl ateina su kavos puodeliu, tačiau, skambant A. Pärto „Trisagion“, Fausto žemiškoji kelionė jau baigta.

 

KVMT šokio spektaklyje „Faustas“ dėmesys sutelktas į meilės liniją, atsisakyta Fausto kaip mokslininko, kaip gyvenimo pilnatvę norinčio patirti žmogaus vaizdinio; todėl ir Wagneris čia tik slaugas asistentas, o ne mokinys sekėjas; o Martos vaidmuo, tokio ryškaus charakterio personažo, turinčio savąją siužetinę liniją, išvis nekurtas, galima ją sieti su baro scenoje pasirodančia barmene.

 

Norint perteikti visą W. J. Goethe‘s dramą, reikėtų kurti daug ilgesnį spektaklį, todėl vienos temos pasirinkimas yra tikslingas. Choreografas R. Bondara, Lietuvoje pristatantis antrąjį spektaklį – 2013 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pagal kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus muziką pastatytas baletas „Čiurlionis“, – su kūrėjų komanda atliko puikų darbą – suteikė dar vieną savitą rūbą žinomai istorijai. Galima manyti, kad senasis Faustas vaizdo projekcijose ar savo mintyse retrospektiškai peržvelgia gyvenimą. Tai vertinga kiekvienam, idant būtų suvokta ir atsakyta, kas svarbiausia tau istorijoje, kuri vadinasi gyvenimas.

 

Mefistofelis – juodasis demonas, lydi kasdien, tai yra žmogaus pasirinkimų ir veiksmų lakmusas. Šokio spektaklis „Faustas“ – kaip seno žmogaus, patyrusio ar atsisakiusio patirti gyvenimą, reminiscencija, įprasminta meno kalbų sinteze, skambant džiaugsmo ir liūdesio natoms, o už viską garsiausiai meilei.

GEDIMINAS PILAITIS „Fausto“ premjera uostamiesčio scenoje – įtaigi šėtoniškų lažybų dramos versija šokio kalba
+

lrytas.lt, 2021-05-23

 

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) kelia per koronaviruso pandemiją laikinai nuleistą uždangą – Žvejų rūmuose savaitgalį pristatytas tarptautinės komandos sukurtas šokio spektaklis „Faustas“. Visi bilietai į tris premjerinius spektaklius buvo išpirkti.

 

Iš virtualių erdvių – į tikrąją sceną

Lenkijos choreografo Roberto Bondaros, muzikos vadovo ir dirigento Modesto Barkausko, scenografės Martynos Kander ir baleto artistų darbas nudžiugino gyvų renginių išsiilgusią uostamiesčio publiką – po spektaklio žiūrovai šiltai sveikino kūrėjus. Žinomas lenkų choreografas, Poznanės didžiojo teatro baleto meno vadovas R.Bondara, pats daug metų šokęs Lenkijos nacionaliniame valstybiniame muzikiniame teatre, Klaipėdos scenoje sukūrė netikėtą, jausmais alsuojantį spektaklį. Alchemiką ir mokslininką Faustą jaunystėje įkūnijo KVMT baleto artistas Romanas Semenenko. Senuoju Faustu tapo Arshakas Gyozalyan'as, Margaritos partiją atliko Oleksandra Borodina, Margaritos motina - Kristina Gudelytė, Elena - Alvina Krout. Publika galėjo palyginti, kaip R.Bondaros spektaklis atrodo per televiziją ir teatro scenoje - virtualiąją „Fausto“ premjerą žiūrovai išvydo pernai gruodį per LRT PLIUS kanalą, kai visi teatrai buvo uždaryti.

 

Kūrėjai – tarptautinė komanda

Mefistofelį, sugundžiusį Faustą parduoti savo sielą Šėtonui, premjeriniame spektaklyje vaidino Danyla Butenko, Vagnerį – Taurūnas Baužas, Margaritos brolį – Ilya Temchenko ir Mykhailas Mordasovas, Elenos sūnų - Povilas Kažukauskas, Kunigą - Šarūnas Juškevičius, Barmenę - Živilė Subačiūtė. Pasirodė tarptautinės KVMT baleto trupės šokėjai iš Bulgarijos, Lenkijos, Italijos, Vokietijos teatrų, Kijevo baleto mokyklos, Sergejaus Lifario choreografijos koledžo (Ukraina), M.K. Čiurlionio menų mokyklos absolventai. Grojo M.Barkausko diriguojamas KVMT simfoninis orkestras. Choras ir solistai Rita Petrauskaitė, Gabrielė Kuzmickaitė, Aurimas Raulinavičius ir Valdas Kazlauskas atliko Wolfgango Amadeaus Mozarto kūrinius. "Fausto" statytojas R.Bondara, pagrindinių vaidmenų atlikėjai O.Borodina bei R.Semenenko pretendavo į „Auksinių scenos kryžių“ prizus Metų choreografijos ir šokėjų nominacijose.

 

Lažybos ir gyvenimo prasmė

R.Bondaros pastatymo nepavadinsi klasikinio baleto spektakliu, jame atskleidžiami įvairūs šokio diapazonai. Tema nekintanti: su anapusiniu pasauliu bendraujantis mokslininkas, magas ir burtininkas Faustas sudaro sutartį su Mefistofeliu tam, kad galėtų raškyti pasaulio pažinimo vaisius, mainais už tai pažadėjęs savo sielą. Šokio ir muzikos kalba originaliai interpretuodami vokiečių poezijos genijaus Johanno Wolfgango von Goethe's filosofinę tragediją apie lažybas su blogio jėgomis kūrėjai išryškina dabartinei visuomenei rūpimas aktualijas - žiūrovams atveria galimybių mąstyti, gretinti įvykius, savaip viską vertinti ir suprasti. 

„Šis spektaklis ne tik apie šėtonišką sandėrį. Viskas Fausto gyvenime jau įvykę, tik stebime kaip tai atrodė, matome ne vien tik tamsiąsias puses. Siužetinė kelionė vyksta ne realybėje, o Fausto galvoje, jo mintyse. Čia jis tarsi iš naujo atranda savo gyvenimo prasmę“, - pagrindinę pastatymo idėją aiškino R.Bondara.

 

Atgijo du Faustai - senas ir jaunas

Pažinęs J.W. Goethe's „Faustą“ visų pusių R.Bondara prisipažino, jog kurdamas spektaklį pats sau kėlęs daug klausimų, ieškojęs atsakymų: “Mąsčiau, ką noriu šiuo kūriniu pasakyti, ar jis bus reikšmingas, suprantamas amžininkams, kaip atitiks laikmečio lūkesčius, kultūros artefaktus. Scenoje žiūrovai išvydo du Faustus: seną, palaužtą negalių, susikuprinusį nuo gyvenimo naštos ir tokį, koks jis buvo jaunystėje. Jo gyvenimo palydovės - dvi moterys Elena ir Margarita. Šėtono pasiuntinys Mefistofelis - ne toks jau grėsmingas, įgijęs žmogiškųjų bruožų. Mažas berniukas vaizduoja Fausto sūnų. „Fausto“ partitūroje susiliejo skirtingų kraštų bei epochų kompozitorių W.A. Mozarto, Fryderyko Chopino ir Arvo Pärto muzika. Kūrėjų manymu, ji atspindi spektaklio idėją ir dvasią, ypač įžangoje bei finalinėse scenose.

 

Knietėjo eiti nepramintais keliais

Choreografijos kūrėjas R.Bondara dėkingas už konsultacijas pastatymo muzikos vadovui ir dirigentui M Barkauskui, šauniai tautiečių komandai, padėjusiai įgyvendinti jo sumanymus scenoje. Vos prieš kelerius metus baigęs šokėjo karjerą Lenkijos nacionaliniame teatre R.Bondara nesiėmė griežtai apibrėžti „Fausto“ choreografijos: „Ten platus šokio technikos ir stilių diapazonas, vengiau tapatintis su kitais J.W. Goethe's "Fausto" interpretatoriais. Sukurta kažkas labai naujo, kažkas nuo ištakų. Kita vertus, gyvename pasaulyje, kuris yra tarsi didelis kaimas, kur įdomiausi atradimai greitai pasklinda, tampa žinomi visiems ir naudojami visų. Sunku atitrūkti nuo to, kas vyksta visose Europos baleto scenose“. „Fausto“ istorinį foną subtiliai perteikė scenografė ir kostiumų dailininkė M.Kander, už kitą kartu su R.Bondara Lenkijoje neseniai sukurtą spektaklį pelniusį geriausios šios šalies scenografės apdovanojimą. Vaizdo projekcijų kūrėja Jagoda Chalcińska irgi yra Lenkijoje žinoma menininkė. Karolina Gębska rūpinosi išskirtiniu apšvietimu.

 

Baleto trupė auga ir tobulėja

Poznanės teatro baleto meno vadovas R.Bondara įvertino ir Klaipėdos teatro baleto artistų pastangas: „Ambicingi, galintys ir norintys kurti, tikras nuotykis ir iššūkis su jais dirbti - kas gali būti geriau ir gražiau?“. Jauna KVMT baleto trupė, pasak R.Bondaros, yra perspektyvi, sparčiai auga ir tobulėja. Lenkijos choreografas tikisi, kad baleto artistų atskleisti „Fausto“ personažų charakteriai maloniai nustebins Lietuvos žiūrovus. K.Bondara už paskatinimą nerti į choreografiją dėkingas tautiečiui - Lenkijos nacionalinio baleto meno vadovui ir buvusiam Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto vedliui Krzysztofui Pastorui. Prieš aštuonerius metus, kai K.Pastoras darbavosi Vilniuje, į talką pakviestas K.Bondara LNOBT scenoje pastatė kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus baletą „Čiurlionis".

Choreografas

Robert Bondara

Muzikos vadovas ir dirigentas

Modestas Barkauskas

Dirigentas

Tomas Ambrozaitis

Scenografė ir kostiumų dailininkė

Martyna Kander

Šviesų dailininkė

Karolina Gębska

Vaizdo projekcijų dailininkė

Jagoda Chalcińska

Informacija:

Premjeros data:

2020-11-21

Vieta:

Žvejų rūmų Didžioji salė, Klaipėda

Kaina:

10.00 €, 15.00 €, 20.00 €

Artimiausi spektakliai:

Pradžia
01 val. 35 min.
Pabaiga
Vaidmenys ir atlikėjai
person profile image
Yan
Malaki
Jaunasis Faustas
person profile image
Mykhailo
Mordasov
Senasis Faustas
person profile image
Roman
Budko
Mefistofelis
person profile image
Daria
Verovka
Margarita
person profile image
Maksym
Sidenko
Margaritos brolis
person profile image
Kristina
Gudelytė
Margaritos motina
person profile image
Iryna
Suslo
Elena
person profile image
Povilas
Kažukauskas
Elenos sūnus
person profile image
Taurūnas
Baužas
Vagneris
person profile image
Živilė
Subačiūtė
Barmenė
person profile image
Šarūnas
Juškevičius
Kunigas
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
baleto trupės artistai
Merginos ir vyrai bare, gatvėje, velniai
person profile image
Rita
Petrauskaitė
Sopranas
person profile image
Ernesta
Stankutė
Mecosopranas
person profile image
Aurimas
Raulinavičius
Tenoras
person profile image
Valdas
Kazlauskas
Baritonas
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
simfoninis orkestras

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.