Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Repertoire page event cover image

Repertuaras ir bilietai

2022.03.10

18

30

Opera
Wolfgang Amadeus Mozart DON ŽUANAS

Saugumo reikalavimai renginių lankytojams

2 veiksmų opera italų kalba
Libreto autorius Lorenzo Da Ponte (rečitatyvus į lietuvių k. vertė Vytautas Bložė)

„Užuodžiu moters kvapą!“ – sušuko naujos aukos tykantis Don Žuanas. Toks pareiškimas nenustebino jo ištikimo tarno Leporelo: kantriai laukti damoms meilikaujančio pono jam – kasdienybė. Tik Don Žuano meilės trokštančios moterys dažniausiai nesukelia tiek triukšmo, kiek šį kartą… Ir intriga jau užmegzta. Žiūrovai išgirsta, ko taip atkakliai ieško Don Žuanas: „žiemą – pilnatvės, pavasarį – jaunatvės“, bet labiausiai – „gyvenimo saldumo ir netgi trupučio garstyčių“. Ir, aišku, jis negali atsispirti „akių dausų lelijoms“. Skubėdamas laimingomis padaryti kuo daugiau damų, kiekvienai sutiktai siūlo negaišti laiko: „dar šią akimirką tapsi mano žmona“. Išgirdus tokius pažadus, moteris apleidžia jėgos, ir niekada nepritrūksta geidžiančių „patirti laimę meilėje“…

Wolfgango Amadeaus Mozarto operos „Don Žuanas“ (1787) Klaipėdoje ėmėsi garsių kūrėjų komanda: dirigentas iš Austrijos Josefas Wallnigas, režisierius Jonas Vaitkus, scenografas Gintaras Makarevičius ir kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė. Pastarosios kurti viduramžių stiliaus kostiumai ir suknelės saikingai „sušiuolaikinti“ taip, kad nūdienos puošeivos taipogi jų neatsisakytų. Žiūrovai gėrisi didžiuliais puošniais perukais ir intriguojančiais korsetais, kuriuos scenoje dėvi ne vien tik moterys… O Don Žuanui puikiai pritinka gaidžio uodegą primenantis frakas, ironiškai pabrėžiantis personažo siekius ir jo padėties komiškumą. Pastatyme netrūksta J. Vaitkaus režisūrinei rankai būdingų bruožų. Pavyzdžiui, operos veikėjų ratas papildytas keistomis belytėmis klykiančiomis būtybėmis, kurios bando prisitaikyti, dalyvauti veiksme ar net kreipti veikėjų likimus. Ši provokuojanti misija scenoje buvo patikėta Aurelijaus Liškausko vadovaujamiems Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro trupės šokėjams ir netgi pačiam choreografui. Statyti „Don Žuaną“ ir dainuoti jame nelengva: neišvengiamai būsi lyginamas su žymiausiais pasaulio pastatymais ir legendiniais dainininkais. Tačiau kiekvieno muzikinio teatro garbės reikalas turėti šią operą savo repertuare.

RASA MURAUSKAITĖ Mylėti, nekęsti ir nevaldomai kvatotis
+

 

Įspūdžiai po operos „Don Žuanas“ premjeros Klaipėdos Žvejų rūmuose

 

www.7md.lt, Nr. 21 (1300), 2019-05-24

 

Aušra Krasauskaitė, Steponas Zonys ir Monika Pleškytė operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.

Aušra Krasauskaitė, Steponas Zonys ir Monika Pleškytė operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.

 

Wolfgango Amadeus Mozarto „Don Žuanas“ subtiliai balansuoja tarp komedijos ir tragedijos. Šis kūrinys – tarsi žvilgsnis į žmogiškąsias silpnybes, klaidos prigimties perspektyvas, tik perlietas gero humoro doze. Naujajame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatyme svarstyklių lėkštelės vis dėlto labiau svyra į sveiko komizmo pusę. Tai, o ir daugelis kitų šios vieno svarbiausių XVIII a. sceninių veikalų interpretacijos aspektų byloja apie „žiūrovišką“ jo kryptį. Tad ir kalbėti apie šį pastatymą epitetais „įsimintinas“, „išskirtinis“ tarsi nepritiktų, bet jo solidumą ir kokybę svarbu pastebėti. Priešingo rezultato sunku tikėtis, mat prie šio „Don Žuano“ dirbo komanda, kurios pavydėtų bet kuris Lietuvos teatras. Muzikinę operos dalį rengė žinomas Mozarto muzikos ekspertas, Zalcburgo Mozarteumo profesorius Josefas Wallnigas, veikalą režisavo Jonas Vaitkus, scenografija rūpinosi Gintaras Makarevičius, kostiumais – Sandra Straukaitė, choreografija Aurelijaus Liškausko, šviesos Eugenijaus Sabaliausko.

 

Minėtą „žiūrovinę“ orientaciją atskleidžia daugelis pastatymo detalių. Režisūra neįmantri, sutelkta į charakterių individualumo išryškinimą. Įdomesnis, o ir interpretacijos požiūriu keblesnis momentas – tie „belyčiai personažai“, fantasmagoriškai išnyrantys netikėčiausiose operos scenose. S. Straukaitės kurti kostiumai puošnūs, akiai patrauklūs (tiesa, bendras scenovaizdis kažkodėl kiek kakofoniškas), bet ne perdėm impozantiški. Šiek tiek netikėtas, mūsų operos scenoje retai sutinkamas akibrokštas – lietuvių kalba atliekami operos rečitatyvai. Žinia, anksčiau operos Lietuvoje gana dažnai buvo dainuojamos lietuviškai, tačiau dabar tokia praktika – daugiau išimtis nei taisyklė. Tad „Don Žuane“ staiga rečitatyvuose suskambąs lietuviškas tekstas (nors ir genialiojo Vytauto Bložės) priverčia suglumti ir protarpiais, rodos, netgi kėsinasi į operos vientisumą.

 

Kalbant apie šią premjerą, svarbu pastebėti kelis sveikintinus sprendimus, kurie kilsteli pastatymo kokybės kartelę. Be abejonės, pirmasis – tai pasikviesti J. Wallnigą, Mozarto muziką pažįstantį kaip savą kūną ir kraują. Pirmąjį premjerinį vakarą, jam pačiam diriguojant orkestrui, buvo neįmanoma nepastebėti, kaip puikiai jis supranta Mozarto kūrybos stilistiką, apskritai, muzikinę dramaturgiją. Jau seniai teko matyti dirigentą, turintį tokią aiškią viziją, kaip privalo skambėti kūrinys, išmanantį smulkiausias stilistines detales, o visą šį žinojimą gebantį sujungti į aiškų, vientisą muzikinį vaizdinį, jį įteigiant orkestrui. Pastarasis, tiesa, ne visuomet atsakė pakankamu tikslumu. Dar pirmuosiuose uvertiūros taktuose buvo girdėti ir „šlubuojantis“ tempas, ir nevisiška darna tarp skirtingų orkestro grupių, o ir viena kita netiksliai intonuota nata. Tačiau įsibėgėjus rodėsi, kad J. Wallnigas orkestrą tarsi užhipnotizavo ir šis vis labiau ir laisviau leidosi jo vedamas, gana solidžiai atlikdamas „Don Žuano“ partitūrą. Tad net ir kartais išnirdavusios techninio broko smulkmenos buvo lengvai užtušuotos taiklių ir įtaigių dinaminių kontrastų, stilistikos supratimo ir bendros vizijos aiškumo. Beje, buvo labai įdomu stebėti patį dirigentą – taip ramiai, bet itin aiškiai ir tiksliai vadovaujantį orkestrui ir solistams.

 

Dar vienas puikus spektaklio kūrėjų sprendimas – patikėti Donos Anos vaidmenį vienai perspektyviausių jaunosios kartos solisčių, sopranui Agnei Stančikaitei. Skamba kiek drąsiai, tačiau, mano nuomone, premjeros vakarą vokaliai ji buvo visa galva aukščiau kitų. Be abejonės, sparčiam jaunos solistės tobulėjimui impulsą duoda aktyvi sceninė ir koncertinė veikla. Iki šiol yra išlikęs pozityvus įspūdis iš jos solidaus pasirodymo Roberto Wilsono „Turandot“, kur dainavo trapiąją Liu, ypatingai subtiliai atlikdama žymiąją ariją „Tu che di gel sei cinta“. „Don Žuane“ ne tik solistės tembro grožis, bet ir juntamas meistriškumas, preciziška vokalinė technika, įsigilinimas į partijos niuansus leido Agnei sukurti stiprų vaidmenį. Beje, tikintiems įvairiais simboliais ir ženklais galima priminti, jog 2006 m., kai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre „Don Žuanas“ buvo pristatytas pirmąkart, Donos Anos partija taip pat buvo patikėta jaunai ir perspektyviai solistei – tąkart tai buvo Asmik Grigorian.

 

Negalima nepastebėti ir kito stipraus vaidmens – Igorio Bakano Leporelo. Komiškas Don Žuano tarno vaidmuo I. Bakanui nepaprastai tiko, jį kurti solistui sekėsi natūraliai ir lengvai. O ir dinamiška vokalinė partija, rodos, nesukėlė bosui didesnių sunkumų. I. Bakano Leporelą drįsčiau pavadinti genialiai komišku, tuo „tamsiuoju arkliuku“, suteikusiu pastatymui ryškių, kartais net kiek prieštaringų spalvų.

 

Deja, pagrindinis operos charakteris, žavingasis mergišius Don Žuanas, kurį dainavo Steponas Zonys, ryškesnio įspūdžio nepaliko. Nors jo būta ir žaismingo, ir organiško, ir padaužiško, ir patrauklaus, savo partiją solistas padainavo gana silpnai. Gerokai išraiškingesnės norėjosi ir apviltosios Donos Elvyros – šį vaidmenį kūrusi Gabrielė Kuzmickaitė stokojo ir vaidybinės įtaigos, ir balso raiškos. Aukštame registre solistė jautėsi stipriau, vietomis jai pavyko atskleisti savo tembro individualumą, tačiau vidurinis registras rodėsi silpnesnis, tad ir partijos atlikimas buvo ne vientisas, tarsi fragmentiškas. Kiek nuvylė ir kito perspektyvaus jauno atlikėjo Edgaro Davidovičiaus „Don Žuane“ kurtas Don Otavijus. Edgaras, lyginant su daugeliu bendraamžių, išsiskiria turtinga scenine patirtimi – tai ir nedideli vaidmenys LNOBT, „Vilnius City Opera“ spektakliuose, nuolatiniai pasirodymai su įvairiais šalies orkestrais ar kameriniais ansambliais. Tačiau jo Don Otavijus buvo neužtikrintas, silpnai nuskambėjo arija „Il mio tesoro“. Aišku, negalima atmesti ir galimybės, kad solistą kiek užgožė labai ryški Dona Ana. O galbūt tą vakarą jis turėjo bėdų dėl balso?

 

Dar vienas perspektyvus jaunosios kartos atlikėjas, dainavęs „Don Žuane“ – bosas Kšištofas Bondarenko, kūręs Mazetą. Solistas puikiai atskleidė savo, kaip komiškų vaidmenų atlikėjo amplua. Tiesa, valios lavinti dainavimo techniką jam dar reikėtų palinkėti, tačiau solistas turi gerą potencialą, o ir charizmatišką asmenybę, kas leidžia tikėtis ateityje susiformavusio stipraus operos boso. Mazeto Cerlina, kurią dainavo Monika Pleškytė, sukūrė gana taiklų, naivokos, žaismingos ir jausmuose klaidžiojančios merginos įvaizdį, tačiau vokaline prasme įtaigumo stokota.

 

Žaviausia šio „Don Žuano“ režisūros dalis – tai operos „dramatizacija“, jei tiksliau – režisieriaus įtaiga, lėmusi ryškių charakterių atsiskleidimą. Dažnai opera kritikuojama už savo nelankstumą dramai (o dainininkų nebijoma pavadinti „prastais aktoriais“). Tačiau šiame pastatyme atlikėjų vaidyba neretai atrodė netgi stipresnė už muzikinę įtaigą. Tas charakterių sodrumas, jų skirtybių išryškinimas yra vienas žaviausių šio pastatymo elementų. Kaip ir, beje, kiek ironiškas, tragizmą tarsi atmetantis žvilgsnis į šį „ties riba“ egzistuojantį kūrinį. Juk Don Žuanas pabaigoje nesulaukia atpildo, net ir susidūręs su Komandoru (Valdas Kazlauskas), o palieka sceną... beprotiškai kvatodamasis. Ir išsaugodamas atvirą erdvę visoms interpretacijoms.

DAIVA KŠANIENĖ J. Vaitkaus „Don Žuanas“ – autentika, skoningai papildyta išradinga išmone
+

 

www.bernardinai.lt, 2019-05-31

 

Daivos Kšanienės pamąstymai apie genialią Wolfgango Amadeaus Mozarto operą „Don Žuanas“, kurią režisierius Jonas Vaitkus pastatė Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

 

Scena iš rež. Jono Vaitkaus operos „Don Žuanas“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

 

Neminint šimtamečių Klaipėdos muzikinio teatro, įkurto 1820 m., tradicijų, bet žvelgiant tik į pastarųjų trisdešimties metų darbus akivaizdu, kad ilgai besiblaškiusio ir savo krypties ieškojusio teatro veikloje prasidėjo naujas, aktyvus gyvavimo periodas. Teatras pasuko prigimtinės, genetiškai paveldėtos, tikrosios muzikinio teatro priedermės linkme, bandydamas sugrąžinti dėmesį operai ir baletui. Tai liudija pastarieji pastatymai: Leonardo Bernsteino operetė „Kandidas“, Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“, ruošiami premjerai Eduardo Balsio opera „Kelionė į Tilžę“ ir baletas „Eglė žalčių karalienė“.

 

Gerokai išaugusiu visų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro grandžių profesionalumo lygiu įsitikinome gegužės 17 d. pamatę genialiosios W. A. Mozarto operos „Don Žuanas“ premjerą, kuri nepadarytų gėdos jokiam teatrui.

 

Operos sėkmė – ne atsitiktinumas: ją lėmė puikios atlikėjų komandos susiklausymas ir įveikta gan aukštai pakelta meninio profesionalumo kartelė. Svarbiausias operos pasisekimo garantas – įspūdingas dirigento, W. A. Mozarto muzikos žinovo, Zalcburgo „Mozarteumo“ profesoriaus Josefo Wallnigo darbas. Maestro savo santūria energija, filigranine dirigavimo technika, W. A. Mozarto muzikos stiliaus pojūčiu bei supratimu užbūrė ne tik publiką, bet ir orkestrą, grojusį pakylėtai, tarsi įgavus antrą kvėpavimą. Aišku, pasitaikė ir viena kita smulki nesėkmė, tempo ar intonacijos netikslumas, ritminė nuodėmė…

 

Dramos režisieriaus Jono Vaitkaus, visada fantazijų kupino naujų idėjų teatre įkūnytojo, pasirinkimas prieš premjerą kėlė šiek tiek nerimo, ar nemirtingoji klasikinė opera nebus sudarkyta, pateikiant ją madingu sušiuolaikintu variantu. Baimintasi veltui. Operos autentika gerąja prasme buvo išsaugota, skoningai papildant ją išradinga išmone, šiek tiek atmiešiančia klasikinę traktuotę. Įdomaus šurmulio į sceną įnešė netikėtai pasirodantys kaukėti, paslaptingi, net gąsdinantys savitos plastikos personažai. Gal tai Don Žuano galvoje siaučiančių minčių, nuodėmių, jo vidinio blaškymosi išraiška?

 

Prie operos režisūrinio sprendimo derėjo Gintaro Makarevičiaus santūri, funkcionali, muzikinę dramaturgiją, veiksmo posūkius bei personažų nuotaikų kaitą atliepianti scenografija. O koks įspūdingas finalinis sprendimas, kai Don Žuano žūties momentu efektingai prasiskiria spindintis prabangus šviestuvas, tuo tarsi simbolizuodamas neišvengiamą atpildą, nuodėmingajam herojui garmant bedugnėn! Nemenkas čia ir šviesos dailininko Eugenijaus Sabaliausko indėlis. Šiek tiek stilizuoti, puošnūs, senovinio stiliaus Sandros Straukaitės sukurti kostiumai pagyvino scenografijoje dominuojančią pilką spalvą.

 

Beveik visi solinių partijų atlikėjai vykusiai perteikė savo kuriamų personažų bruožus, suvokę esminę W. A. Mozarto „Don Žuano“ dramaturgijos savybę: būdami individualizuoti, kontrastingi ir ryškūs muzikinių charakterių požiūriu (grėsmingasis Komandoras, komiškasis tarnas Leporelas, nuviltoji Dona Ana, tragiškoji Dona Elvyra, koketiškoji Cerlina, naivusis Mazetas, rūstusis Don Otavijus), jie vis tiek neišvengiamai telkiasi aplink Don Žuaną ir yra glaudžiai susiję su jo paveikslu.

 

Scena iš rež. Jono Vaitkaus operos „Don Žuanas“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

 

Scena iš rež. Jono Vaitkaus operos „Don Žuanas“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

 

Iš moterų išsiskyrė Donos Anos vaidmens atlikėja Agnė Stančikaitė, demonstravusi įspūdingo tembro balsą, nepriekaištingą vokalinę techniką ir gilų įsijautimą į savo herojės paveikslą. Malonu buvo klausytis šio soprano atliekamų solo, taip pat duetų bei ansamblių, kuriuose dalyvavo minėta solistė.

 

Gaila, kad Donos Anos sužadėtinio Don Otavijaus partijos atlikėjas tenoras Edgaras Davidovičius neprilygo partnerei – jo balsas skambėjo blankokai, o ir scenoje solistas atrodė statiškas.

 

Jausmų kaleidoskope besiblaškančios, apgautos ir vėlei viltį atgaunančios Donos Elvyros vaidmenį įkūnijo solistė Gabrielė Kuzmickaitė, gražiai dainavusi arioziškai melodingus fragmentus, įtaigiai perteikusi skausmingesnes nuotaikas, nors jos sopranas ne visuose registruose skambėjo vienodai gražiai (silpnesnis buvo mediumas).

 

Monika Pleškytė – žvalioji valstietė Cerlina žavėjo žaismingumu, judrumu ir naiviu nenuovokumu, sudarydama kontrastą savo likimo draugėms. Vokaliai jos partija taip pat skambėjo įtikinamai, nors ir netolygiai. Užtat gražaus tembro boso savininkas Kšištofas Bondarenko, sukūręs Cerlinos sužadėtinio Mazeto vaidmenį, visais požiūriais buvo neprilygstamas: neperspaustai komiškas, truputį nerangus, kiek kvailokas bei grubokas, jaučiantis pažeminimą ir… be galo mylintis savo sužadėtinę.

 

Ypač reikėtų pasidžiaugti Leporelo vaidmens atlikėju – klaipėdiečiu Igoriu Bakanu, atliekančiu pagrindines partijas įvairiuose Europos teatruose. Sukūręs visais požiūriais įspūdingą komedijinį paveikslą, jis tapo ryškia operos veiksmo varomąja jėga. Dinamišką vokalinę partiją su parlando tipo greitakalbe, daugkartiniu vienos trumpos frazės kartojimu ir pusiau rečitatyvine melodika I. Bakanas atliko nepriekaištingai. Puikiai skambėjo jo nepaprastai gražaus tembro, sodrus ir galingas, stipria vokaline technika pasižymintis bosas. Komiškasis I. Bakano Leporelas kibirkščiavo vaidybine išmone, juokino ir stebino išraiškingomis mizanscenomis.

 

Pagrindinio Don Žuano vaidmens atlikėjas Steponas Zonys, taip pat klaipėdietis, obertonais turtingo baritono savininkas, pažįstamas iš puikių ankstesnių vaidmenų, šį kartą pasirodė blankiau. Spalvinga Don Žuano vokalinė partija ir paveikslo daugialypiškumas teikia itin plačias artistinės raiškos galimybes, mat personažas vienija dvi kontrastingas žmogiškas būsenas: laimės troškimą ir mirties neišvengiamumą.

 

Don Žuanas – moterų numylėtinis, suvedžiotojas, galantiškas aristokratas: narsus, išradingas, patrauklus, energingas, vyriškai žavus, kartais – švelnus ir meilus, o kartais – grubus ir ciniškas. Be to, Don Žuanas gudrus: bendraudamas su kitais personažais, jis geba keistis priklausomai nuo situacijos, bet visuomet išlieka savimi. Dainininkų trokštama, nors ir daug pastangų reikalaujanti Don Žuano vokalinė partija apima gražias lyrines melodijas, herojiškas, ryžto kupinas fanfarines intonacijas, komišką greitakalbę, rečitatyvus ir kt. Įkūnyti tokį ir vokaliniu, ir sceniniu požiūriu sudėtingą paveikslą nelengva net ir patyrusiam solistui. Jaunajam S. Zoniui patyrimo kaip tik ir pritrūko, nors teisybės dėlei reikia pasakyti, kad kai kuriose scenose jis buvo patrauklus, žaismingas, aristokratiškas, gebėjo perteikti savojo herojaus padaužiškumą ir dvilypumą. Sklandesnei vokalinei linijai sutrukdė ir pernelyg judrios mizanscenos: juk nelengva padainuoti ariją užkandžiaujant bei geriant vyną…

 

Nedidelį, bet tragišką, psalmodine, leitmotyvine muzika grįstą Komandoro vaidmenį sėkmingai atliko bosas Valdas Kazlauskas. Nors Komandoras operoje pasirodo tik du kartus (introdukcijos dvikovoje su Don Žuanu ir finalinėje vakarienėje Don Žuano rūmuose), dramaturgiškai jis yra svarbus keršto galios ir atpildo simbolis.

 

Scena iš rež. Jono Vaitkaus operos „Don Žuanas“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

 

Scena iš rež. Jono Vaitkaus operos „Don Žuanas“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

 

Pagrindinių operos veikėjų charakteristikos savo reikšmingumą išsaugo ne tik soliniuose numeriuose ar duetuose, bet ir didesniuose ansambliuose. Dramaturgiškai itin reikšmingas yra greito tempo, veržlus pirmojo veiksmo introdukcijos tercetas (Don Žuanas, Leporelas ir Komandoras), kurio atlikime, deja, pritrūko sinchroniškumo, bei vienas dinamiškiausių operos ansamblių – antrojo veiksmo sekstetas (Dona Elvyra, Dona Ana, Cerlina, Leporelas, Don Žuanas, Don Otavijus), suskambėjęs itin darniai, grakščiai ir sujungęs visas svarbiausias veiksmo gijas. Be abejo, didžiausias nuopelnas čia tenka jaútriai ir subtiliai šiam ansambliui, kaip ir visam spektakliui, vadovavusiam dirigentui J. Wallnigui. Jo dėka visos meninės raiškos grandys – orkestras, solistai, režisūra, baletas (choreografas Aurelijus Liškauskas), choras (chormeisteriai Vladimiras Konstantinovas ir Vytautas Valys) – susiliejo į sklandžią visumą.

 

Pasiteisino ir iš pirmo žvilgsnio netikėtas, bet išmintingas operos statytojų sprendimas – operą dainuoti originalo (italų) kalba, o rečitatyvus – veiksmo „variklį“ pateikti lietuviškai. Tokiu būdu opera tapo suprantamesnė ir prieinamesnė žiūrovui.

 

Klaipėdietiškajame „Don Žuane“, nepaisant mažiau pavykusių momentų, įsikūnijo organiška muzikos ir logiškai motyvuoto veiksmo darna, sėkmingai sujungianti dramatinę bei bufonadinę W. A. Mozarto veikalo linijas. Atlikėjams pavyko atskleisti išskirtinį, kaip nė vienoje kitoje operoje ryškų kilnių jausmų ir juoko, gyvenimiškos tiesos ir mistikos, balagano ir tragedijos susidūrimą.

 

Nuskambėjus paskutiniems „Don Žuano“ akordams, į galvą skverbėsi paradoksali mintis: daugelyje pasaulio scenų įsitvirtinusi ir, atrodytų, nekintanti W. A. Mozarto opera visada, pasirodžius naujiems atlikėjams ir statytojams, nuskamba šviežiai, įgydama naujų interpretacinių spalvų ir sceninės raiškos galimybių. Galbūt tame ir glūdi didžiojo meistro W. A. Mozarto kūrybos nemirtingumo paslaptis?

 

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatytas „Don Žuanas“ dar tik pradeda savo gyvenimą. Be abejonės, su kiekvienu spektakliu operos atlikimas tobulės, „įsigros“ orkestras, solistai vis labiau įsijaus į savo personažų charakterius, tuo suteikdami klausytojams daug džiaugsmo ir malonumo.

 

Smalsu, kaip „Don Žuaną“ perteikė dirigento Tomo Ambrozaičio vadovaujama kita operos atlikėjų sudėtis: Žygimantas Galinis ir Mindaugas Rojus (Don Žuanas), Vilius Trakys (Komandoras), Rita Petrauskaitė (Dona Ana), Tadas Jakas ir Aurimas Raulinavičius (Don Otavijus), Beata Ignatavičiūtė ir Dovilė Kazonaitė (Dona Elvyra), Egidijus Dauskurdis ir Artūras Kozlovskis (Leporelas), Rosana Štemanetian ir Rasa Ulteravičiūtė (Cerlina), Modestas Narmontas (Mazetas). Tikiuosi išvysti!

Muzikos vadovas ir dirigentas

Josef Wallnig

Režisierius

Jonas Vaitkus

Kostiumų dailininkė

Sandra Straukaitė

Šviesų dailininkas

Eugenijus Sabaliauskas

Choreografas

Aurelijus Liškauskas

Informacija:

Premjeros data:

2019-05-17

Vieta:

Žvejų rūmų Didžioji salė, Klaipėda

Kaina:

08.00 €, 12.00 €, 14.00 €

Artimiausi spektakliai:

Pradžia
01 val. 25 min.
I dalies pabaiga
20 min.
Pertrauka
II dalies pradžia
01 val. 10 min.
Pabaiga
Vaidmenys ir atlikėjai
person profile image
Laimonas
Pautienius
Don Žuanas
person profile image
Patryk
Rymanowski
Leporelas
person profile image
Tadas
Jakas
Don Otavijus
person profile image
Viktorija
Stanelė
Dona Ana (pirmą kartą)
person profile image
Beata
Ignatavičiūtė
Dona Elvyra
person profile image
Šarūnas
Šapalas
Mazetas (pirmą kartą)
person profile image
Rosana
Štemanetian
Cerlina
person profile image
Valdas
Kazlauskas
Komandoras
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
baleto trupės artistai
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
choras
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
simfoninis orkestras
person profile image
Tomas
Ambrozaitis
Dirigentas

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.