Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Repertoire page event cover image

Klaipėdos festivalis

08.10

21

30

Kita
A LA LUNA

Pirkti bilietus

Muzikos, šviesų ir istorijų šou: dainos iš Sarah’os Brightman repertuaro ir populiarioji klasika

„A la luna“ sumanytas visų pirma kaip įspūdingas reginys atvirame ore, kuriame muzika, vaizdais, kostiumais, šviesa ir judesiais kuriama romantiška, šiek tiek mistiška mėnesienos nutviekstos nakties nuotaika ir užuominomis pasakojamos istorijos apie šiuo paros metu patiriamus išgyvenimus. Kaip galima nuspėti iš pavadinimo, pagrindinis šio reginio įkvėpėjas ir dalyvis bus Mėnulis – artimiausias Žemei kosminis kūnas, besisukantis aplink jųdviejų abipusės traukos centrą. Jų tarpusavio sąveika tokia glaudi, kad šiandien neretai Žemė ir Mėnulis net pavadinami dvinare planeta. Mėnulio trauka ne tik veikia gamtos ir žmonių biologinius ritmus, bet ir nuo neatmenamų laikų audrina jautrios sielos poetų, muzikų, dailininkų vaizduotę. Tad jam pirmąkart elinge įrengtoje pilnaties formos scenoje ir bus atnašaujama ši visus menus jungianti teatralizuota programa.
Esant palankioms oro sąlygoms koncerto metu danguje virš marių galėsime stebėti saulėlydį ir priešpilnio laidą, o scenoje atpažinti daugelį laisvai šios programos kūrėjų interpretuotų Mėnulio įvaizdžių bei simbolių. Nuo seno žmonės, stebėdami Mėnulio judėjimą dangaus skliautu ir kas septynias dienas besimainančius jo pavidalus (manoma, kad lietuviškas Mėnulio pavadinimas kilęs iš žodžio mainulis) – jaunatį, priešpilnį, pilnatį ir delčią, jų ryšį su orų kaita, vandens potvyniais ir atoslūgiais, įtaką visos gyvosios ir negyvosios gamtos gimties ir mirties ciklams, jį siejo su dievybėmis, kurioms buvo priskiriamos mistinės galios, teikiančios vaisingumą, gyvybę, naują pradžią.
Kita ypatinga Mėnulio judėjimo Žemės atžvilgiu savybė ta, kad dėl sinchroninio sukimosi (Mėnulis apskrieja aplink Žemę per tiek pat laiko, per kiek apsisuka aplink savo ašį) į Žemę visada atsukta tik viena – „šviesioji“ jo pusė. Apie „tamsiąją“ jo pusę mažai žinota iki pat 1959-ųjų, kai kosminis zondas „Luna 3“ padarė pirmąsias iš Žemės nematomo Mėnulio pusrutulio nuotraukas. Šviesiosios / matomos / pažįstamos ir tamsiosios / nematomos / nepažįstamos Mėnulio pusių perskyra tapo atspirties tašku šios koncertinės programos dramaturgijai. Pasak koncerto režisierės Rūtos Bunikytės, „tai tarsi dviejų Mėnulio deivių pokalbis. Šviesioji pusė mums geriau pažįstama, poetų apdainuota ir mylima. Tuo tarpu tamsioji visuomet lieka šešėlyje, gaubiama baugios nežinomybės ir mistikos. Jos kalbasi ir nesusikalba, pasakoja savo istorijas ir konkuruoja tarpusavyje, bet joms nelemta tapti vieniu. Retsykiais šiose istorijose pasirodo ir vyriški personažai – kiekvienos iš deivių atskira meilės linija.“ Režisierė žada įvilkti reginio dramaturgiją į kiek mistifikuotą vizualinę išraišką, kurią kuria pirmąkart į bendrą komandą Klaipėdos festivalyje suburti menininkai – kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, vaizdo projekcijų dailininkė Vesta Obolevičiūtė ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. Solistų ir baleto šokėjų judesius režisuoja choreografė Inga Briazkalovaitė.
Tuo tarpu muzikinės koncerto programos ašis – populiarios britų dainininkės, aktorės, šokėjos ir dainų kūrėjos Sarah’os Brightman (g. 1960) perdainuotos, perdirbtos kitų žinomų autorių (tarp jų tokių pasaulinę šlovę pelniusių atlikėjų kaip ispanų poproko grupė „Mecano“, islandų postroko grupė „Sigur Rós“ ar australų atlikėja Sia) dainos ir klasikinės bei kino muzikos kūrėjų sukurtos melodijos. Skambės tokie hitais tapę S. Brightman perdainiai kaip „Hijo de la luna“ (Mėnulio sūnus), „Canto della Terra“ (Žemės daina), „Time to Say Goodbye“ (Laikas ištarti sudie), „Nella fantasia“ (Mano vaizduotėje), „Sanvean“, „Breathe me“ (Kvėpuok manim), „Glósóli“ (Švytinti saulė) ir daugelis kitų iš jos albumų „Timeless“ (1997), „Eden“ (1998), „La luna“ (2000), „Harem“ (2003), „Symphony“ (2008), „Deamchaser“ (2013) ir „Hymn“ (2018).
Įžanga į šią geriausių S. Brightman hitų programą taps orkestrui aranžuota Claude’o Debussy pjesė „Mėnesiena“ (Clair de lune) iš „Bergamo siuitos“ fortepijonui. O ir vėliau programoje skambės ne vienas klasikinės muzikos perliukas: žymioji Undinės arija mėnuliui iš Antoníno Dvořáko operos „Undinė“ (prieš dvejus metus pirmąkart pastatytos ir Klaipėdoje), KVMT simfoninio orkestro atliekamas „Ritualinis ugnies šokis“ iš Manuelio de Falla’os baleto „Meilė burtininkė“, Kserkso arija „Niekad nebuvo šešėlis“ (Ombra mai fu) iš Georgo Friedricho Händelio operos „Kserksas“ ir Kalafo arija „Nemiega niekas“ (Nessun dorma) iš Giacomo Puccini operos „Turandot“. Muzikinę šou „A la luna“ programą su KVMT simfoniniu orkestru, solistais, pritariančiaisiais choro vokalistais ir baleto šokėjais rengia jau bene dešimtmetį su šiuo teatru glaudžiai bendradarbiaujantis kviestinis dirigentas Martynas Staškus. Mėnulio deivių vaidmenis jame atliks KVMT scenoje ryškiai spindinčios, publikos bei kritikų liaupses už plataus diapazono vaidmenis nuolat pelnančios solistės Rita Petrauskaitė ir Beata Ignatavičiūtė, o jų aistras kurstys ne mažiau ryškiu talentu apdovanotas, tiek operos, tiek populiariosios muzikos gerbėjams gerai pažįstamas tenoras Merūnas Vitulskis.


PROGRAMA

Claude Debussy – „Clair de lune“ (Mėnesiena) iš „Bergamo siuitos“ (1890), versija orkestrui

KVMT simfoninis orkestras

„Hijo de la luna (Mėnulio sūnus)
Muzika ir eilės: José María Cano (1986); iš albumo „La luna“, 2000

Solistė Rita Petrauskaitė

„La Califfa“ (Kalifė)
Muzika: Ennio Morricone (pagrindinė tema iš muzikos to paties pavadinimo filmui); eilės: Alberto Bevilacqua (1971); iš albumo „La luna“, 2000

Solistė Beata Ignatavičiūtė, KVMT choro artistai (pritariantieji vokalistai)

Antonín Dvořák – Undinės arija „Měsíčku na nebi hlubokém“ (O mėnesėli, tu per naktis laisvas padangėm keliauji) iš operos „Undinė“ (1901)

Solistė Rita Petrauskaitė

„Figlio perduto (Prarastasis sūnus)
Aranžuotė: Michael Soltau, Frank Peterson (pagal Ludwigo van Beethoveno Allegretto iš Simfonijos Nr. 7 A-dur, op. 92); eilės: Chiara Ferraú; iš albumo „La luna“, 2000

Solistė Beata Ignatavičiūtė, KVMT choro artistai (pritariantieji vokalistai)

„Scène d’amour (Meilės scena)
Muzika: Bernard Herrmann (iš muzikos filmui „Svaigulys“, 1958); iš albumo „Eden“, 1998

Solistės Rita Petrauskaitė ir Beata Ignatavičiūtė

„Caruso“
Muzika ir eilės: Lucio Dalla (1986)

Solistas Merūnas Vitulskis

„Canto della Terra (Žemės daina)
Muzika: Francesco Sartori; eilės: Lucio Quarantotto (1999); iš albumo „Symphony“ (su Andrea Bocelli), 2008

Solistai: Rita Petrauskaitė ir Merūnas Vitulskis, KVMT choro artistai (pritariantieji vokalistai)

„Breathe me (Alsuok manim)
Muzika ir eilės: Sia Kate Isobelle Furler; aranžuotė: Dan Carey (2004); iš albumo „Dreamchaser“, 2013

Solistė Beata Ignatavičiūtė

„It’s a Beautiful Day (Graži diena)
Muzika: Sarah Brightman, Frank Peterson (pagal Čio Čio San ariją „Un bel dì“ iš Giacomo Puccini operos „Madam Baterflai“); eilės: Christopher von Deylen, Frank Peterson, Sarah Brightman pagal Giuseppe Giacosa, Luigi Illica libretą; iš albumo „Harem“, 2003

Solistė Beata Ignatavičiūtė, KVMT choro artistai (pritariantieji vokalistai)

Manuel de Falla – „Ritualinis ugnies šokis“ iš baleto „Meilė burtininkė“ (1924)

KVMT simfoninis orkestras

Georg Friedrich Händel – Almirenos arija „Lascia chi’o pianga (Leiski man verkti) iš operos „Rinaldas“ (1711)

Solistė Rita Petrauskaitė

„Time to Say Goodbye“ (Laikas ištarti sudie)
Muzika: Francesco Sartori, Frank Peterson, eilės: Lucio Quarantotto (1995); iš albumo „Timeless“ (su Andrea Bocelli), 1997

Solistai: Rita Petrauskaitė ir Merūnas Vitulskis

Georg Friedrich Händel – Kserkso arija „Ombra mai fu(Dar niekad nebuvo šešėlis) iš operos „Kserksas“ (1738)

Solistė Rita Petrauskaitė

„Angel(Angelas)
Muzika ir eilės: Jerry Burns, Sally Herbert; iš albumo „Dreamchaser“, 2013

Solistė Beata Ignatavičiūtė, KVMT choro artistai (pritariantieji vokalistai)

„Nella fantasia (Mano vaizduotėje)
Muzika: Ennio Morricone („Gabrieliaus obojaus“ tema iš muzikos kino filmui „Misija“, 1986); eilės: Chiara Ferraú; iš albumo „Eden“ (1998)

Solistė Rita Petrauskaitė, KVMT choro artistai (pritariantieji vokalistai)

„Anytime, Anywhere“ (Bet kada, bet kur)
Aranžuotė: Frank Peterson, Michael Soltau (pagal Remo Giazotto Adagio g-moll, klaidingai priskiriamą Tomaso Albinoni); eilės: Chiara Ferraù; iš albumo „Eden“ (1998)

Solistė Beata Ignatavičiūtė, KVMT choro artistai (pritariantieji vokalistai)

Giacomo Puccini – Kalafo arija „Nessun dorma“ (Niekas nemiega) iš operos „Turandot“ (1926)

Solistas Merūnas Vitulskis, KVMT choro artistai (pritariantieji vokalistai)

„Sanvean“
Muzika: Lisa Gerard, Andrew Claxton (1993); iš albumo „Symphony“ (2008)

Solistės: Rita Petrauskaitė, Beata Ignatavičiūtė

„Glósóli“ (Švytinti saulė)
Muzika ir žodžiai – „Sigur Rós“: Jón Þór Birgisson, Orri Páll Dýrason, Georg Hólm, Kjartan Sveinsson (2005); teksto vertimas į anglų k.: Chris Difford; iš albumo „Dreamchaser“ (2013)

Solistės: Rita Petrauskaitė, Beata Ignatavičiūtė

„Better is one day“ (Geriau viena diena)
Muzika ir eilės: Matthew James Redman (1995); iš albumo „Hymn“ (2018)

Solistės: Rita Petrauskaitė, Beata Ignatavičiūtė, KVMT choro artistai (pritariantieji vokalistai)

Idėjos autorė

Laima Vilimienė

Režisierė

Rūta Bunikytė

Dirigentas

Martynas Staškus

Kostiumų dailininkė

Kotryna Daujotaitė

Šviesų dailininkas

Andrius Stasiulis

Vaizdo projekcijų dailininkė

Vesta Obolevičiūtė

Choreografė

Inga Briazkalovaitė

Informacija:

Premjeros data:

2024-08-10

Trukmė:

~1 val. 20 min. (be pertraukos)

Vieta:

Klaipėdos elingas

Kaina:

50.00 €, 70.00 €, 90.00 €

Artimiausi spektakliai:

Pradžia
01 val. 20 min.
Pabaiga
Atlikėjai
person profile image
Beata
Ignatavičiūtė
Sopranas
person profile image
Rita
Petrauskaitė
Sopranas
person profile image
Merūnas
Vitulskis
Tenoras
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
simfoninis orkestras
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
baleto trupės artistai

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Opera

    Data: 2024-12-05

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.