Naujienos
5 priežastys, kodėl būtina pamatyti klaipėdiečių „Spragtuką“
Per 120 muzikantų, šokėjų ir choristų iki deimanto spindesio gludina paskutines smulkmenas, kad penktadienį, gruodžio 20 d., Vilniaus „Siemens“ arenoje pristatytų dar niekur nematytą „Spragtuko“ versiją. Ėmęsis kultinio Piotro Čaikovskio kūrinio, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) neslėpė ambicingų užmojų, nepabūgo iššūkių ir kalėdiniam stebuklui sukurti surinko talentingą tarptautinę komandą bei skyrė didžiulį biudžetą.
Skaičiuojant paskutines valandas iki premjeros, KVMT komanda tikina, kad „Spragtukas“ – tai vienas brangiausių uostamiesčio teatro pastatymų. Neabejojama, kad jis bus ir vienas įspūdingiausių kūrinių, aukštyn gerokai kilstelėsiančių „Spragtuko“ pastatymų kartelę ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione.
Daugelyje vietų didžiosios metų šventės neįsivaizduojamos be Kalėdų dvasią skleidžiančio „Spragtuko“, šio kūrinio pastatymus publikai kasmet rodo šimtai skirtingų teatrų, tad atrinkome 5 priežastis, kodėl šiemet būtina pamatyti būtent KVMT „Spragtuko“ versiją.
Originalus naujas pastatymas. Sukurti kitokį, niekur nematytą „Spragtuką“ KVMT patikėjo vienam ryškiausių nūdienos choreografų – „Auksine kauke“ apdovanotam rusui Kirilui Simonovui, kuriam „Spragtukas“ yra ne tik vienas mėgstamiausių, bet ir vienas dažniausiai statomų veikalų. Kritikų už meninius išsišokimus bei tradicinių dogmų nepaisymą neretai plakamas choreografas uostamiesčio „Spragtuko“ veiksmą perkėlė į šiuolaikinį pasaulį ir pritaikė nūdienos aktualijoms, tad žiūrovai scenoje išvys modernų ir puošnų šiuolaikinį pasaulį, kuriame, beje, taip pat apstu šventinės magijos. „Tai bus istorija apie mergaitę, kuri svajoja apie kažką nuostabaus, nes realus pasaulis, kuriame jai tenka gyventi – nemalonus, tamsus, netgi žiaurus. Juk ne visi tėvai būna nuostabūs…“, – atskleidžia K. Simonovas.
Gyvai atliekama muzika. „Spragtukas“ laikomas vienu gražiausių Piotro Čaikovskio kūrinių, o gyvas jo atlikimas erdvę užpildo stebuklu. Nors, kaip sako muzikos vadovas Tomas Ambrozaitis, ši muzika puikiai skamba, klausyti jos lengva, tačiau atlikti ją orkestrui – sunku. „P. Čaikovskis savo muzikos šedevrą parašė labai greitai, bet natų jame labai daug“, – tikina T. Ambrozaitis ir sako, kad bet kokie iššūkiai įveikiami. „Spragtuką“ gyvai gros KVMT simfoninis orkestras, kuriam vadovaus patyręs dirigentas – Vytautas Lukočius. Muzikos atlikimą papildys KVMT vaikų operos studijos dainorėliai. „Girdėsime tokią „Spragtuko“ muzikinę versiją, kokią ją sukūrė genialusis P. Čaikovskis“, – tvirtina T. Ambrozaitis. Klaipėdiečių „Spragtuke“ bus galima išgirsti ir retai girdimą instrumentą – čelestą, kurio skleidžiamas garsas primena varpelių skambėjimą.
Gigantiškos dekoracijos. Nors „Spragtuko“ kūrėjai iš anksto nenori atskleisti visų paslapčių, žinoma, kad publika scenoje matys didžiulį namą, daugybę snaigių, gigantišką eglutę, be kurios, vargu, ar įmanomas bet koks legendinio kūrinio pastatymas, daug įspūdingų kaukių ir net penkiolika pelių. Įspūdis bus kuriamas ir emocijos stiprinamos ne tik dekoracijomis, bet ir šviesomis. Staigmenų ruošia ketvirtąkart „Auksinės kaukės“ apdovanojimui šįmet nominuotas šviesų dailininkas Jevgenijus Vinogradovas, kuriam KVMT „Spragtukas“ yra pirmasis Lietuvoje kuriamas spektaklis.
Išskirtiniai kostiumai. Maskvietė scenografė ir kostiumų dailininkė Jekaterina Zlaja kartu su kolega Aleksandru Barmenkovu „Spragtukui“ sukūrė unikalius kostiumus, kurie atspindės netikėtą tradicinės pasakos interpretaciją. Pirmame veiksme žiūrovus stebins didžiulės spektaklio veikėjų galvos: herojai su didelėmis kaukėmis sups Klarą ir Spragtuką. Iš viso „Spragtukui“ meistrai sukūrė net 35 kaukes, kurioms speciali, šokėjų neapsunkinanti medžiaga buvo pargabenta iš Amsterdamo. Antrame veiksme Klara pateks į 1990-ųjų vakarėlį, pilną ryškiaspalvių švytinčių drabužių, veidrodinių besisukančių šviestuvų ir kitokių anuometinių linksmybių atributų. Aplink veikėjus siaus nesibaigiantis šokis. Milžiniškam spektakliui buvo sudėtinga rasti audinių ne tik kaukėms ir kitiems atributams, bet ir kostiumams, ypač – krokodilo ir tigro kailio imitacijų, kurių prireikė elegantiškiems šokėjų švarkams. Kostiumus „Spragtuko“ šokėjams teks keisti ne vieną kartą: jų parengta net 100. Juos Vilniuje ir Klaipėdoje kelis mėnesius siuvo aštuoni siuvėjai, kuriems talkino du sukirpėjai. O kur dar meistrai, siuvę batus ir aksesuarus...
Primabalerina Olga Konošenko. Bene labiausiai intriguojantis krikštamotės Droselmajer vaidmuo patikėtas patyrusiai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistei, šokių mokyklos įkūrėjai ir vadovei Olgai Konošenko. Tai bus jau trečiasis „Spragtukas“, kuriame ji šoka. O. Konošenko jau yra atlikusi Klaros ir Pelių karalienės partijas. Primabalerina yra apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi ir du metus iš eilės buvo išrinkta Metų baleto soliste. „Spragtuko“ pastatyme kartu su O. Konošenko taip pat šoks visa Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė, kuriai liaupsių negailėjo spektaklio režisierius K. Simonovas.
Nespėsiantys į „Spragtuko“ premjerą Vilniuje, turės dar vieną šansą šį kūrinį pamatyti uostamiestyje. Gruodžio 27 d. „Spragtukas“ bus parodytas Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.
KVMT inf.
85-ąjį jubiliejų pasitinka pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas Stanislavas Domarkas
„Sapnai ir kaktusai“ skleisis naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“
Žmones su regos negalia po naują Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą vedžios ir moderniausios technologijos
