Naujienos
5 priežastys, kodėl būtina pamatyti klaipėdiečių „Spragtuką“
Per 120 muzikantų, šokėjų ir choristų iki deimanto spindesio gludina paskutines smulkmenas, kad Vilniuje ir Klaipėdoje pristatytų išskirtinę Piotro Čaikovskio „Spragtuko“ versiją. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) šiam kalėdiniam stebuklui sukurti surinko talentingą tarptautinę komandą bei skyrė didžiulį biudžetą.
Daugelyje vietų didžiosios metų šventės neįsivaizduojamos be Kalėdų dvasią skleidžiančio Piotro Čaikovskio baleto „Spragtukas“. Šio kūrinio pastatymus publikai kasmet rodo šimtai skirtingų teatrų, tad atrinkome 5 priežastis, kodėl šiemet būtina pamatyti būtent KVMT prieš dvejus metus pastatytąją „Spragtuko“ versiją, įgijusią 2 veiksmų šokio spektaklio pavidalą.
1. Originalus pastatymas. Sukurti kitokį, niekur nematytą „Spragtuką“ KVMT patikėjo vienam ryškiausių nūdienos choreografų – prestižinį Rusijos teatro apdovanojimą „Auksinę kaukę“ pelniusiam rusui Kirilui Simonovui, kuriam „Spragtukas“ yra ne tik vienas mėgstamiausių, bet ir vienas dažniausiai statomų veikalų. Kritikų už meninius išsišokimus bei tradicinių dogmų nepaisymą neretai plakamas choreografas uostamiesčio „Spragtuko“ veiksmą perkėlė į šiuolaikinį pasaulį ir pritaikė nūdienos aktualijoms, tad žiūrovai scenoje išvys modernų ir puošnų šiuolaikinį pasaulį, kuriame, beje, taip pat apstu šventinės magijos. „Tai bus istorija apie mergaitę, kuri svajoja apie kažką nuostabaus, nes realus pasaulis, kuriame jai tenka gyventi – nemalonus, tamsus, netgi žiaurus. Juk ne visi tėvai būna nuostabūs…“, – sako K. Simonovas.
2. Gyvai atliekama muzika. Baletas „Spragtukas“ laikomas vienu gražiausių Piotro Čaikovskio kūrinių, o gyvas jo atlikimas erdvę užpildo stebuklu. Nors, kaip sako spektaklio muzikos vadovas Tomas Ambrozaitis, ši muzika puikiai skamba, klausyti jos lengva, tačiau atlikti ją orkestrui – sunku. „P. Čaikovskis savo muzikos šedevrą parašė labai greitai, bet natų jame labai daug“, – tikina T. Ambrozaitis ir sako, kad bet kokie iššūkiai įveikiami. „Girdėsime tokią „Spragtuko“ muzikinę versiją, kokią ją sukūrė genialusis P. Čaikovskis“, – tvirtina dirigentas.
3. Gigantiškos dekoracijos, įspūdingas šviesų ir vaizdo projekcijų šou. Publika scenoje matys didžiulį namą, tikroviškas snaiges, gigantišką eglutę, be kurios, vargu, ar įmanomas bet koks legendinio kūrinio pastatymas, daug įspūdingų kaukių ir net penkiolika pelių. Įspūdis bus kuriamas ir emocijos stiprinamos ne tik dekoracijomis, bet ir šviesomis. Staigmenas paruošė tris „Auksines kaukes“ pelnęs šviesų dailininkas Jevgenijus Vinogradovas, kuriam KVMT „Spragtukas“ tapo pirmu Lietuvoje kurtu spektakliu. Vaizdo projekcijas šiam spektakliui kūrė videografas ir animacijos dailininkas Linartas Urniežis, kurio autoriniai darbai papildo įvairių spektaklių, renginių scenovaizdį, o su kūrybine grupe kuriamos 3D projekcijos kasmet papuošia viešąsias miesto erdves (pvz., kalėdinė pasaka ant Vilniaus arkikatedros pastato).
4. Išskirtiniai kostiumai. Taip pat pirmąkart į Lietuvą pakviesti maskvietė scenografė ir kostiumų dailininkė Jekaterina Zlaja su kolega Aleksandru Barmenkovu „Spragtukui“ sukūrė unikalius kostiumus, atspindinčius netradicinę tradicinės pasakos interpretaciją. Pirmame veiksme žiūrovus stebina didžiulės spektaklio veikėjų galvos: didelėmis kaukėmis pasipuošę veikėjai supa Klarą ir Spragtuką. Iš viso „Spragtukui“ meistrai sukūrė net 35 kaukes, kurioms speciali, šokėjų neapsunkinanti medžiaga buvo pargabenta iš Amsterdamo. Antrame veiksme Klara atsiduria 1990-ųjų vakarėlyje, pilname ryškiaspalviais švytinčiais drabužiais apsirengusių šokėjų, veidrodinių besisukančių šviestuvų ir kitokių anuometinių linksmybių atributų. Aplink veikėjus siaučia nesibaigiantis šokis. Milžiniškam spektakliui sukurti buvo sudėtinga rasti audinių ne tik kaukėms ir aksesuarams, bet ir kostiumams, ypač – krokodilo ir tigro kailio imitacijų, kurių prireikė elegantiškiems šokėjų švarkams. Kostiumus „Spragtuko“ šokėjai spektaklio metu keičia ne vieną kartą: jų sukurta net 100. Juos Vilniuje ir Klaipėdoje kelis mėnesius siuvo aštuoni siuvėjai, kuriems talkino du sukirpėjai. O kur dar meistrai, siuvę batus ir aksesuarus...
5. Ponas Droselmajeris, virtęs ponia Droselmajer. Bene labiausiai intriguojantis šio šokio spektaklio vaidmuo – ponia Droselmajer (moteriška burtininko ir krikštatėvio Droselmajerio versija) – patikėta patyrusiai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vedančiajai solistei, šokių mokyklos įkūrėjai ir vadovei Olgai Konošenko. Tai jau trečiasis „Spragtukas“, kuriame ji šoka. Ankstesniuose „Spragtuko“ pastatymuose O. Konošenko yra atlikusi Klaros ir Pelių karalienės partijas. Primabalerina yra apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi ir du metus iš eilės buvo išrinkta Metų baleto soliste. „Spragtuko“ pastatyme kartu su O. Konošenko taip pat šoka visa Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė, kuriai liaupsių negailėjo spektaklio choreografas K. Simonovas.
Piotro Čaikovskio „Spragtukas“ – geriausia šventinė dovana: gruodžio 16 d. jūsų lauksime „Avia Solutions Group“ arenoje, Vilniuje, o gruodžio 22 d. – „Švyturio“ arenoje, Klaipėdoje.
KVMT inf.
Martyno Aleksos nuotr.
85-ąjį jubiliejų pasitinka pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas Stanislavas Domarkas
„Sapnai ir kaktusai“ skleisis naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“
Žmones su regos negalia po naują Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą vedžios ir moderniausios technologijos
