Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2021.11.30

5 priežastys, kodėl būtina pamatyti klaipėdiečių „Spragtuką“

 

Per 120 muzikantų, šokėjų ir choristų iki deimanto spindesio gludina paskutines smulkmenas, kad Vilniuje ir Klaipėdoje pristatytų išskirtinę Piotro Čaikovskio „Spragtuko“ versiją. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) šiam kalėdiniam stebuklui sukurti surinko talentingą tarptautinę komandą bei skyrė didžiulį biudžetą.

Daugelyje vietų didžiosios metų šventės neįsivaizduojamos be Kalėdų dvasią skleidžiančio Piotro Čaikovskio baleto „Spragtukas“. Šio kūrinio pastatymus publikai kasmet rodo šimtai skirtingų teatrų, tad atrinkome 5 priežastis, kodėl šiemet būtina pamatyti būtent KVMT prieš dvejus metus pastatytąją „Spragtuko“ versiją, įgijusią 2 veiksmų šokio spektaklio pavidalą.

 

1. Originalus pastatymas. Sukurti kitokį, niekur nematytą „Spragtuką“ KVMT patikėjo vienam ryškiausių nūdienos choreografų – prestižinį Rusijos teatro apdovanojimą „Auksinę kaukę“ pelniusiam rusui Kirilui Simonovui, kuriam „Spragtukas“ yra ne tik vienas mėgstamiausių, bet ir vienas dažniausiai statomų veikalų. Kritikų už meninius išsišokimus bei tradicinių dogmų nepaisymą neretai plakamas choreografas uostamiesčio „Spragtuko“ veiksmą perkėlė į šiuolaikinį pasaulį ir pritaikė nūdienos aktualijoms, tad žiūrovai scenoje išvys modernų ir puošnų šiuolaikinį pasaulį, kuriame, beje, taip pat apstu šventinės magijos. „Tai bus istorija apie mergaitę, kuri svajoja apie kažką nuostabaus, nes realus pasaulis, kuriame jai tenka gyventi – nemalonus, tamsus, netgi žiaurus. Juk ne visi tėvai būna nuostabūs…“, – sako K. Simonovas.

 

2. Gyvai atliekama muzika. Baletas „Spragtukas“ laikomas vienu gražiausių Piotro Čaikovskio kūrinių, o gyvas jo atlikimas erdvę užpildo stebuklu. Nors, kaip sako spektaklio muzikos vadovas Tomas Ambrozaitis, ši muzika puikiai skamba, klausyti jos lengva, tačiau atlikti ją orkestrui – sunku. „P. Čaikovskis savo muzikos šedevrą parašė labai greitai, bet natų jame labai daug“, – tikina T. Ambrozaitis ir sako, kad bet kokie iššūkiai įveikiami. „Girdėsime tokią „Spragtuko“ muzikinę versiją, kokią ją sukūrė genialusis P. Čaikovskis“, – tvirtina dirigentas.

 

3. Gigantiškos dekoracijos, įspūdingas šviesų ir vaizdo projekcijų šou. Publika scenoje matys didžiulį namą, tikroviškas snaiges, gigantišką eglutę, be kurios, vargu, ar įmanomas bet koks legendinio kūrinio pastatymas, daug įspūdingų kaukių ir net penkiolika pelių. Įspūdis bus kuriamas ir emocijos stiprinamos ne tik dekoracijomis, bet ir šviesomis. Staigmenas paruošė tris „Auksines kaukes“ pelnęs šviesų dailininkas Jevgenijus Vinogradovas, kuriam KVMT „Spragtukas“ tapo pirmu Lietuvoje kurtu spektakliu. Vaizdo projekcijas šiam spektakliui kūrė videografas ir animacijos dailininkas Linartas Urniežis, kurio autoriniai darbai papildo įvairių spektaklių, renginių scenovaizdį, o su kūrybine grupe kuriamos 3D projekcijos kasmet papuošia viešąsias miesto erdves (pvz., kalėdinė pasaka ant Vilniaus arkikatedros pastato).

 

4. Išskirtiniai kostiumai. Taip pat pirmąkart į Lietuvą pakviesti maskvietė scenografė ir kostiumų dailininkė Jekaterina Zlaja su kolega Aleksandru Barmenkovu „Spragtukui“ sukūrė unikalius kostiumus, atspindinčius netradicinę tradicinės pasakos interpretaciją. Pirmame veiksme žiūrovus stebina didžiulės spektaklio veikėjų galvos: didelėmis kaukėmis pasipuošę veikėjai supa Klarą ir Spragtuką. Iš viso „Spragtukui“ meistrai sukūrė net 35 kaukes, kurioms speciali, šokėjų neapsunkinanti medžiaga buvo pargabenta iš Amsterdamo. Antrame veiksme Klara atsiduria 1990-ųjų vakarėlyje, pilname ryškiaspalviais švytinčiais drabužiais apsirengusių šokėjų, veidrodinių besisukančių šviestuvų ir kitokių anuometinių linksmybių atributų. Aplink veikėjus siaučia nesibaigiantis šokis. Milžiniškam spektakliui sukurti buvo sudėtinga rasti audinių ne tik kaukėms ir aksesuarams, bet ir kostiumams, ypač – krokodilo ir tigro kailio imitacijų, kurių prireikė elegantiškiems šokėjų švarkams. Kostiumus „Spragtuko“ šokėjai spektaklio metu keičia ne vieną kartą: jų sukurta net 100. Juos Vilniuje ir Klaipėdoje kelis mėnesius siuvo aštuoni siuvėjai, kuriems talkino du sukirpėjai. O kur dar meistrai, siuvę batus ir aksesuarus...

 

5. Ponas Droselmajeris, virtęs ponia Droselmajer. Bene labiausiai intriguojantis šio šokio spektaklio vaidmuo – ponia Droselmajer (moteriška burtininko ir krikštatėvio Droselmajerio versija) – patikėta patyrusiai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vedančiajai solistei, šokių mokyklos įkūrėjai ir vadovei Olgai Konošenko. Tai jau trečiasis „Spragtukas“, kuriame ji šoka. Ankstesniuose „Spragtuko“ pastatymuose O. Konošenko yra atlikusi Klaros ir Pelių karalienės partijas. Primabalerina yra apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi ir du metus iš eilės buvo išrinkta Metų baleto soliste. „Spragtuko“ pastatyme kartu su O. Konošenko taip pat šoka visa Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė, kuriai liaupsių negailėjo spektaklio choreografas K. Simonovas.

Piotro Čaikovskio „Spragtukas“ – geriausia šventinė dovana: gruodžio 16 d. jūsų lauksime „Avia Solutions Group“ arenoje, Vilniuje, o gruodžio 22 d. – „Švyturio“ arenoje, Klaipėdoje.


KVMT inf.

Martyno Aleksos nuotr.

Šviežiausios naujienos
Režisieriui Gyčiui Padegimui opera „Undinė“ – lyg teoremos įrodymas

Režisieriui Gyčiui Padegimui opera „Undinė“ – lyg teoremos įrodymas

Triguba proga švęsti simfoninio orkestro koncerte „Marių pasakos“

Triguba proga švęsti simfoninio orkestro koncerte „Marių pasakos“

„Marių pasakas“ seks KVMT simfoninis orkestras ir jo vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis

„Marių pasakas“ seks KVMT simfoninis orkestras ir jo vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis

Klaipėdos muzikinis teatras didžiuojasi savo senbuviais

Klaipėdos muzikinis teatras didžiuojasi savo senbuviais

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-09-25

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-10-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-03-10

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-04-09

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.