Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2022.10.31

„Dona Kichotė“: apie idealizmą ir klaidžią kelionę per gyvenimą

 

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras lapkričio 11–12 d. 18.30 valandą Žvejų rūmų didžiojoje salėje pristatys šokio spektaklių triptiką „Dona Kichotė“, kuriame sielas virpins skirtingų amžių muzika, o  scenoje išvysime geometrizuotą scenografinį sprendimą, vaizduojantį gyvenimo sunkumus.

 

„Kaip triptiko režisierius turiu apjungti keturių skirtingų choreografų kūrinius į vieną spektaklį, o tai irgi šiokia tokia kova, nes kiekvienas jų turi savitą požiūrį ir jį gina. Bandau lyginti, ieškoti, kas juos sieja. Iš tiesų viską sujungia tas ėjimas prieš vėją: jei įsivaizduotume, kad visi einame vorele pučiant stipriam priešpriešiniam vėjui, neišvengiamai anksčiau ar vėliau susijungsime“, – sako triptiko „Dona Kichotė“ režisierius Aurelijus Liškauskas.

 

Scenografija atskleis sunkumus

Scenografė Sigita Šimkūnaitė sako, kad keista mąstyti apie atgimimą ir stiprų idealistinį tikėjimą dabartiniame pasaulyje, kur taip trūksta vilties ir žmonių protus užvaldęs pragmatizmas. „Kaip mes galime atgimti? Don Kichotas, kaip bendrinė sąvoka, man yra drąsos, taurumo sinonimas, kartu ir tikrovės nesuvokimo pavyzdys. Kliūtys, kurias pats sau susikuria, ar iliuzijos, kuriomis gyvena, jam trukdo judėti į priekį. Kuriant scenografiją šiam triptikui man galbūt ne tiek svarbus buvo lytiškumo aspektas (Don Kichotas ar Dona Kichotė), labiau mąsčiau apskritai apie žmonių idealizmą, gyvenimo kelionę, apie vizijas ir iliuzijas. Šių minčių seka pagimdė itin geometrizuotą scenografinį sprendimą“, – tikina ji.

Anot S. Šimkūnaitės, pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu triptiko scenografijai tapo Renesanso menininkų tapyti peizažai. „Mąsčiau, kas labiausiai atspindi žmogaus ieškojimus bei klajones, kas gali sukurti sunkumus, kuriuos vis tenka įveikti, kas sykiu atskleistų ir individualumą, ir modernumą. Šokio spektakliams visada stengiuosi kurti interaktyvų scenovaizdį. Vengiu statiškumo, tuo šiek tiek apsunkindama užduotį choreografams. Iš to kartais gimsta įdomūs prisitaikymai, kuriuos vadinu „netikėtais posūkiais“. Nesistengiau vaizdu konfliktuoti su choreografų pasakojamomis istorijomis ar idėjomis. Tiesiog pasiūliau bendrą vardiklį visiems kūrėjams su skirtingomis objektų modifikacijomis, kuris vizualiai „sukabintų“ keturias skirtingas choreografines kompozicijas“, – akcentuoja scenografė.

 

Šokis kaip savotiška maldos forma

„Kurdama kostiumus šiam triptikui Doną Kichotę vaizdavausi kaip unikalią, idealią moterį ir sykiu bendros visumos dalį – vieną iš mūsų, kaip naujos gyvybės šaltinį. Kokia jos misija nūdienos visuomenėje, su kokiais vėjo malūnais ji kovoja? Ar jos kova labiau vidinė, ar išorinė? Ar ji atvira meilei, jei dar neišmoko mylėti savęs? Ar ji aukojasi dėl žmonijos ir jos kančias nuskaidrina šventa šviesa? Ar gyvenimo negandos jai „pakirpo sparnus“, ar suteikė naujų jėgų? Į šiuos ir daugelį kitų keturiose skirtingose miniatiūrose keliamų klausimų žiūrovai turbūt ras savo atsakymus. Tuo tarpu baleto artistams jų šokis – tai savotiška maldos forma, kuria jie kreipiasi į Dievą taip, kaip sugeba ir jaučia. Visi kartu, palaikydami vieni kitus, galime pagreitinti tą meilės šviesos tėkmę, tarsi pripažindami, kad visatos meilė glūdi kiekviename žmoguje... Beje, lyg patvirtindami šią tiesą, būtent tokiu eiliškumu šiame triptike išsidėstė atsitiktinai sukritę choreografų pavardžių inicialai (V.M.K.Ž.)“, – sako kostiumų dailininkė Jelena Lebedeva.

Anot J. Lebedevos, šias mintis ir nuojautas atspindi kostiumų spalvinė gama. „Su choreografe Daria Verovka pasirinkome audros spalvinę gamą, kurioje – net aštuoniolika pilkos atspalvių. Jie skatina susitelkti į kovą, atsiduoti stichijai. Tuo tarpu vyno spalvos detalės čia simbolizuoja kūną ir kartu dvasios išsilaisvinimą iš jo. Yano Malaki choreografinėje miniatiūroje kostiumams naudojami permatomi auksinio atspalvio audiniai, perteikiantys žmogaus vidinę šviesą. Vyno spalva čia simbolizuoja ryšį su motina, moterimi, dievybe. Sodriu auksu švytintys kostiumai Aušros Krasauskaitės miniatiūroje dera su mistine muzikos nuotaika ir šokio energija. Jai kontrastuoja vyraujanti juoda Gajaus Žmavco miniatiūroje, kurioje norime pavaizduoti kasdien aplink mus matomus žmones. Šiandienos pasaulyje juoda spalva ne tik aktuali, bet ir konceptuali, tačiau vienoda išorė juk negali paslėpti unikalių širdies tvinksnių kiekvieno mūsų viduje!“, – akcentuoja J. Lebedeva.

 

Jungiantis ėjimas prieš vėją

„Neverta aklai sekti pavadinimu ir prisirišti prie visiems žinomo literatūrinio herojaus. Kiekvienas galime būti Don Kichotu ar Donja Kichote. Visi kažkam priešinamės, kovojame su savais „malūnais“ arba tiesiog einame prieš vėją. Net savybių, įprastai priskiriamų vienai ar kitai lyčiai, šiandien nebegalime priskirti vien vyrui ar moteriai. Šiandienos pasaulyje visi susiduriame su panašiomis problemomis, iššūkiais, lygiavertiškai bandome juos įveikti. Jei Don Kichotas gyveno savo fantazijų pasaulyje, tai šiandienos realybė atrodo lyg nuolatinė kova su iliuziniais vėjo malūnais, o greitas gyvenimo tempas vis taikosi išmesti mus iš balno...

Visos triptiko dalys pasakoja apie žmogų-asmenybę, turintį savo idealus, tvirtus principus. Kaip triptiko režisierius turiu apjungti keturių skirtingų choreografų kūrinius į vieną spektaklį, o tai irgi šiokia tokia kova, nes kiekvienas jų turi savitą požiūrį ir jį gina. Bandau lyginti, ieškoti, kas juos sieja. Iš tiesų viską sujungia tas ėjimas prieš vėją: jei įsivaizduotume, kad visi einame vorele pučiant stipriam priešpriešiniam vėjui, neišvengiamai anksčiau ar vėliau susijungsime“, – akcentuoja triptiko „Dona Kichotė“ režisierius Aurelijus Liškauskas.

 

Skambantis nuoširdumas

Triptiko „Dona Kichotė“ muzikos vadovas Vladimiras Konstantinovas pasakoja, kad atsižvelgiant į romano apie išmoningąjį idalgą Doną Kichotą iš La Mančos autoriaus gyvenamąjį laiką Renesanso ir baroko sandūroje, su triptiko režisieriumi Aurelijumi Liškausku aptartas galimų kompozitorių ir kūrinių sąrašą. Kurdami savąsias Donos Kichotės interpretacijas, visi keturi choreografai savo statomoms miniatiūroms pasirinko baroko epochos muziką. Ji labiausiai atliepė kiekvieno jų sumanymui, rezonavo su jų patirtimi ar tiesiog suvirpino sielos stygas. 

Anot V. Konstantinovo, nors naudojama to paties laikotarpio muzika, skiriasi tiek choreografų pasirinkti kompozitoriai, tiek skirtingos stilistikos, žanro ar paskirties kūriniai, kurie nesukuria vientisos muzikinės dramaturgijos, bet veikiau rikiuojasi į kontrastingų nuotaikų scenų virtinę. Georgo Friedricho Händelio rūsčią pompastiką keis Henry Purcello operos „Didonė ir Enėjas“ muzikoje paradoksaliai deranti afektacija ir nuoširdumas, į filosofinių apmąstymų gelmę panardinantys Johanno Sebastiano Bacho kūriniai violončelei solo ir romia dvasios tvirtybe dvelkiantis ukrainiečių baroko meistro Maksymo Berezovskio chorinis koncertas „Neatstumk manęs senatvėje“. Spektaklį vainikuos Alessandro Scarlatti muzikos skaidrus jausmingumas. „Negana to, tarsi aptaisai senovinę ikoną Berezovskio sakralinį koncertą apgaubs specialiai šiam pastatymui sukurta jaunos kompozitorės Silvijos Miliūnaitės elektroakustinė kompozicija. Be choro čia gyvai skambės Ritos Petrauskaitės sopranas, taip pat elektroniniai tembrai ir – nenustebkime! – birbynė, kuria įraše groja Arvydas Jankus“, – sako V. Konstantinovas. 

 

Šiuo metu pasaulio teatruose itin populiarų šokio spektaklių formatą – triptiką – Klaipėdoje ruošia choreografas Gajus Žmavcas (Slovėnija), dirbęs choreografo asistentu Klaipėdos elinge kuriant du vienaveiksmius baleto spektaklius „Stabat Mater“ (pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką) ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“; patyrusi choreografė Aušra Krasauskaitė, KVMT baleto artistai, ukrainiečiai Daria Verovka ir Yanas Malaki, įsimintinai debiutavę kaip choreografai teatro rengiamame choreografinių miniatiūrų projekte „Dėmesio! Baletas 2022”; muzikos vadovas Vladimiras Konstantinovas, režisierius Aurelijus Liškauskas, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Jelena Lebedeva, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, grimo dailininkė Aira Braždienė.

 

KVMT inf.

Šviežiausios naujienos
Miuziklas „Čikaga“ sieks sužavėti publiką bet kokia kaina

Miuziklas „Čikaga“ sieks sužavėti publiką bet kokia kaina

Kviečiame kartu atverti advento kalendoriaus lapelius ir laimėti prizus!

Kviečiame kartu atverti advento kalendoriaus lapelius ir laimėti prizus!

Solistė Beata Ignatavičiūtė atsakingai ruošiasi susitikimui su „Čikagos“ publika

Solistė Beata Ignatavičiūtė atsakingai ruošiasi susitikimui su „Čikagos“ publika

Miuziklo „Čikaga“ herojės nepripažįsta žodžių „vėliau“ ar „palauk“!

Miuziklo „Čikaga“ herojės nepripažįsta žodžių „vėliau“ ar „palauk“!

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-09-25

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-10-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-04-09

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2022-10-09

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.