Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2021.08.10

Gaj Žmavc: „Svarbiausia – baleto artisto unikalumas“

Klaipėdos festivalio kulminacija: šokio spektaklių: „Stabat Mater“ pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“ premjeros elinge pristatomos jau rugpjūčio 13-14 dienomis 21.30 valandą.

Kartu su tarptautine menininkų komanda premjeras Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ruošia choreografo asistentas Gajus Žmavcas (Slovėnija).

Repeticijoms su KVMT baleto trupe vos prasidėjus kalbinome choreografo asistentą G.Žmavcą.

 

Papasakokite apie save.

Buvau šešerių, kai susižavėjau gatvės šokiais, hiphopu, breiku. Ėmiau mėgdžioti Maiklo Džeksono judesius. Tai tapo mano pirmuoju ir lemtingu susitikimu su šokiu. Įsimylėjau šokį – kaip judesį, kaip meną – ir šis jausmas neblėsta iki šiol. Studijavau klasikinį baletą Mariboro muzikos ir baleto konservatorijoje (Slovėnija), vėliau Kijevo tarptautinėje klasikinio šokio akademijoje (Ukraina). Nuo 2006 m. šoku Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupėje, kur ir prasidėjo mano draugystė su trupės vadovu ir choreografu Edwardu Clugu. Šoku bei dirbu kaip E. Clugo asistentas jau 15 metų. Tai ilgas laiko tarpas, tad gerai pažįstu jo kūrybinį braižą ir mums lengva dirbti kartu. Tai, kad šoku pagrindinius vaidmenis spektakliuose man netrukdo būti ir choreografo asistentu. Šiuo metu pamažu baigiu savo kaip šokėjo karjerą ir daugiau koncentruojuosi į choreografiją bei filmų kūrimą. Ir būtent filmų kūrime matau savo ateitį.

Gal kuriate filmus ir apie baletą? Dokumentinius ar meninius?

Kuriu ir apie baletą, bet ne tik. Rūpinuosi vaizdo projekcijomis savo choreografijoms. Mano patinka klasikiniai veiksmo filmai ir nebūtinai apie šokį. Bandau įvairius žanrus – dramą, dokumentiką, bet labiausiai mane traukia filmai. Tikri filmai!

Kas ruošiama Klaipėdoje?

Ruošiamės dviejų vienaveiksmių baleto spektaklių „Stabat Mater“ pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką ir Igorio Stravinskio „Šventojo pavasario“ premjeroms, kurios savaitgalį bus pristatytos tarptautiniame Klaipėdos festivalyje. Abu spektakliai išskirtiniai ir sykiu labai skirtingi savo stiliumi.

Kokie parengiamieji darbai prieš atvykstant statyti spektaklio su nauja, jums nepažįstama baleto trupe? Gal žiūrite vaizdo įrašus, kitaip ruošiatės?

Tikrai ne. Man svarbiausia asmeninis kontaktas, noriu susitikti su baleto artistais, juos pažinti, išvysti jų judesius, patyrinėti charakterius. Tai intymu. Juk dirbu su gyvais žmonėmis, gyvenančiais čia ir dabar, paveiktais dabartinių gyvenimo aplinkybių. Pirmos repeticijų dienos visada kupinos jaudulio, nes jie nepažįsta manęs, aš – jų. Jie manęs gėdijasi. Todėl ir svarbu dvasiškai suartėti.

Darbas? Kiekvienas choreografas turi savo darbo stilių, specifinius judesius, naudojamus spektakliuose. Pagrindinėms partijoms spektakliuose atlikti pasirinkome baleto artistus, gebančius išraiškingiausiai perteikti choreografiją, bet tai paaiškės tik premjerų metu. Repeticijų pradžioje svarbu „susišokti“ kaip grupei ir publikai kuo išraiškingiau papasakoti istoriją.

Jūsų baleto trupėje tėra 40 artistų, taigi ji nedidelė. Didelėmis vadinamos trupės, turinčios 150–200 baleto artistų. KVMT baleto trupė atrodo gerai, tarsi maža šeima. Ji daug žadanti!

Į ką choreografai ir jų asistentai labiausiai atkreipia dėmesį, stebėdami baleto artistus?

Svarbiausia – originalumas. Supratimas, kad esi kitoks, unikalus, ir gebėjimas tai atskleisti. Būti originaliam šiais laikais sunku, bet turėti savitą stilių ar braižą, kažką daugiau nei tiesiog gražūs estetiški judesiai – būtina.

Kokia Jūsų, kaip choreografo asistento, darbo dalis jums patinka labiausiai?

Nuostabu galėti medžiagą, kurią tu šoki ar šokai, perteikti kitiems žmonėms. Stebėti, kaip tai įtraukia publiką, kaip kaskart skirtingai ją pavyksta išpildyti ir kaip tai skirtingai suvokiama. Kurdami spektaklius, stengiamės nesikartoti. Net statydami tuos pačius veikalus, visada atsižvelgiame į šokėjus, į vietą, kurioje kuriame, tada pavyksta pasiekti „naujumo“ įspūdį.

Klaipėdoje pristatysime baletus, E. Clugo sukurtus skirtingu laiku ir su skirtingomis trupėmis: „Šventasis pavasaris“ buvo pastatytas su jo vadovaujama Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupe 2012 m., o „Stabat Mater“ buvo užsakytas ir pastatytas Miuncheno valstybiniame teatre „Gärtnerplatz“ 2013 m. 2014-aisiais abu baletai buvo apjungti Maribore ir tapo mūsų baleto trupės vizitine kortele, apkeliavo daugelį baleto festivalių ir teatrų visame pasaulyje, sulaukė ne vieno perkėlimo. Tačiau Klaipėdoje jie užgims naujai, nes kiekviena baleto trupė, scenografija šiek tiek skiriasi. Klaipėdoje spektaklį pristatysime laivų elinge ir tai bus su niekuo nesulyginama. Aš mačiau spektaklio premjeros vietą. Tai fantiška, įkvepianti vieta: kokia aplinka, pro šalį mariomis plaukiantys laivai! Tai bus ypatingas įvykis!

Ar Jūsų negąsdina tai, kad premjera vyks atvirame ore? Gali būti vėjuota, lyti?

Ne, nes esame ne vieną spektaklio premjerą pristatę lauke, kai rengiame jas festivaliams užsienyje. Aišku, tai visiškai kita patirtis, palyginus su pasirengimu spektakliui ir jo rodymu uždaroje teatro scenoje, bet tam mes ruošiamės iš anksto. Būna daugiau vėjo, aplinkos garsų.

Gal tai leidžia labiau priartėti prie publikos, o žiūrovams labiau įsijausti į tai, kas vyksta scenoje?

Žinoma, bet neišduokime visų niuansų iš anksto. Palaukime premjeros.

Gal turite ir daugiau kūrybinių planų susijusių su Klaipėda?

KVMT vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas man parodė ne tik Klaipėdą, bet ir Kuršių neriją su didžiaja kopa. Įsimylėjau šį kraštą iš karto. Juk Klaipėda tokia graži! Tai nuostabus kraštas filmams kurti: čia tiek daug įdomių vietų: uostas, paplūdimiai, aukštos kopos Nidoje, įstabi miesto architektūra, kuri savyje talpina lietuvių, vokiečių, rusų kultūros elementus. Tai ypatinga. Jūsų miestas – vieta, kur patekęs nebežinai kokiame laikmetyje gyveni. Dabar tik žvalgausi, bet ateityje tikiuosi grįžti ir čia filmuoti, kurti.

Kaip Jums pavyksta rasti pusiausvyrą tarp darbo ir laisvalaikio?

Neturiu laisvalaikio. Man jo nereikia. Menas, kūryba, šokis ir yra mano gyvenimas, kuris talpina savyje visas šias sudedamąsias dalis. Žinoma, kartais reikia pailsėti kelias savaites ar tiesiog skirti laiko sau. Bet jei nori dirbti šį darbą, turi tarti „sudie“ normaliam gyvenimui (juokiasi). Mano partnerė Tetiana Svetlična tai supranta ir mane palaiko. Ji – viena iš pagrindines partijas šokančių baleto artisčių Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupėje. Tad mes abu laimingai sukamės šiame rate.

Kalbino Žaneta Skersytė

Šviežiausios naujienos
Muzikinis teatras sezoną pradeda „Romeo ir Džuljetos“  meilės istorija

Muzikinis teatras sezoną pradeda „Romeo ir Džuljetos“  meilės istorija

„Romeo ir Džuljeta“ kviečia gerbėjus į aklą pasimatymą

„Romeo ir Džuljeta“ kviečia gerbėjus į aklą pasimatymą

Romeo ir Džuljetos meilės istoriją pasakos O.Borodina ir R.Semenenko

Romeo ir Džuljetos meilės istoriją pasakos O.Borodina ir R.Semenenko

Kai neįmanoma tampa menu

Kai neįmanoma tampa menu

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-09-25

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-10-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2020-12-06

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-03-10

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-04-09

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.