Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2021.02.28

Ispanas ir taivanietė naujas galimybes atrado Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestre

Talentingus lietuvaičius vilioja užjūrio kraštai, o užsieniečius traukia Lietuvos pajūris: nuo spalio mėnesio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrą papildė altų grupės koncertmeisteris ispanas Gerardo Benjamin Verbruggen Cerda (30) ir jo žmona taivanietė Tai-Ling Chi (33), grojanti smuiku.

Klaipėdos pajūris jiems primena Alikantę ir Taivaną, bet žiema ir sniegas – vis dar egzotika. Ir iš Klaipėdos po pasaulį sklinda tinklaraštis apie klasikinę muziką mandarinų kalba, kuriamas Tai-Ling Chi.

 

Sėkmingas sutapimas

Užsieniečių poros manymu į Klaipėdą juos atvedė likimas. „Kai  pandemija  atėjo  į  mūsų  gyvenimus,  buvo  sunku  su  ja  susitaikyti,  nes  tam  tikra  prasme viskas  sustojo.  Vieną  popietę,  būdamas  namie,  internete  ieškojau darbo  pasiūlymų  ir  pamačiau,  kad  Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras ieško  altininko. Apie Lietuvą mažai žinojau, tačiau  gyvendamas užsienyje  bendravau  su  keletu  muzikantų  iš  Lietuvos.  Iškart prisiminiau dideles jų širdis bei puikius profesinius  įgūdžius.  Jie  nuolat  pasakodavo,  kokia  graži  yra  Lietuva.  Ir  jie  teisūs!  Pasidomėjęs daugiau pamačiau,  kad  teatro  orkestre  paskelbtas  konkursas  ir  laisvai  vietai  pirmųjų  smuikų  grupėje  užimti.  Būtent tokio darbo ieškojo mano žmona Tai-Ling ir mes nutarėme bandyti. Išsiuntėme  reikalingus  duomenis  bei  įrašus ir gavome  atsakymą,  kad  mes  abu  perėjome  pirmąjį  atrankos  etapą.  Antram  etapui  turėjome  keliauti į  Lietuvą  ir  dalyvauti perklausoje. Mums sekėsi ir štai naujas  gyvenimo  etapas“,- sako jaunoji šeima, labiausiai besidžiaugianti galimybe dirbti  viename orkestre. „Mums – tai privilegija  ir  puiki galimybė“.  

Žiema ir sniegas kažkas neįtikėtino

Naujas kolektyvas, nauja šalis ir nepažinta kultūra. „Labai  džiaugiausi  turėdamas  galimybę  čia  dirbti  ir  pažinti  naują  kultūrą  bei  žmones.  Anksčiau  teko  groti  įvairiuose  baleto,  operos  ir  teatro  spektaklių  pastatymuose,  tačiau  koncertmeisterio  poziciją  iki  šiol  buvo  tekę  išbandyti  tik  simfoniniame  orkestre.  Šio  vaidmens  prisiėmimas  naujoje  šalyje  su  savitais  papročiais  ir  muzikine  kultūra  man  reiškė  naują iššūkį mano gyvenime. Buvau pasirengęs  jį  priimti.  Visi muzikantai,  dirbantys Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, labai  profesionalūs.  Man  teko  susipažinti  su  puikiais solistais, choristais bei,  žinoma,  profesionaliuoju  vyriausiuoju dirigentu  Tomu  Ambrozaičiu,  kuris  turi  labai  aiškią  ateities viziją.  Esu  patenkintas  darbo  aplinka  teatre“,- akcentuoja G.B.Verbruggen Cerda.

Anot muzikinio teatro naujų narių, žmonės  darbe  ir  už  jo  ribų labai  malonūs  ir  draugiški, todėl   lietuvių kalbos nemokėjimas jiems nekliudo bendrauti ir gerai jaustis. „Kalbu anglų, vokiečių, olandų ir ispanų kalbomis. Mokytis  lietuvių  kalbos sunkiau nei tikėjausi, tačiau nėra nieko neįmanomo.  Noriu  išmokti kalbėti lietuviškai,  kad  galėčiau  laisvai  bendrauti  su  žmonėmis  ir  geriau  suprasti kas vyksta  aplink  mane. Atvykus  į  Lietuvą,  mane  nustebino  šalies  grožis. Klaipėdoje  jaučiuosi  kaip  namie.  Mano  gimtasis  miestas taip pat uostamiestis ir aš visada jaučiau ryšį su jūra. Laisvalaikiu mėgaujuosi jūros vėju, druskos  kvapu ir saulėlydžio spalvomis. Prie to pridėkime žiemos sezoną su sniegu – kažkas neįtikėtino“,- sako  G.B.Verbruggen Cerda. „Kalbant apie mano ateitį, esu linkęs mėgautis darbo procesu ir pasitikiu, kad jis  mane nuves ten, kur ir turiu atsidurti. Prisiminkime, kad Klaipėda netrukus turės naują muzikinio teatro pastatą – tai didelis potencialas kolektyvui augti bei didžiulė motyvacija likti ilgam laikotarpiui.  Man  Klaipėda  – idealus miestas, kuriame galiu gyventi ir tobulėti profesine prasme“. 

Pirmiausia išgirdo grojant

G.B.Verbruggen Cerda pasakoja būsimą žmoną Tai-Ling  sutikęs  viename  Vokietijos  orkestre. „Tuo metu orkestre  atlikau stažuotę, o ji atvyko pavaduoti kitą orkestro smuikininkę. Tad prieš susipažįstant jau  turėjome galimybę išgirsti vienas kito grojimą (juokiasi). Susipažinome, o po pusmečio pažinties  susituokėme  Danijoje. Kartu apsigyvenę Ispanijoje mes įkūrėme styginių kvartetą „Ensemble  San  Pablo“, kurio dėka  turėjome galimybę kartu keliauti po pasaulį rengdami koncertus. Dabar turiu geriausią partnerę savo  gyvenime  –  mus sieja kelios skirtingos rolės: vyras ir žmona, styginių kvarteto partneriai, orkestro kolegos.  Meilė – fantastiškas jausmas. O kartais ji net turi panašumų į darbo paieškas... Turi paleisti dalykus, kurie tau  nepalankūs, kad aplink tave atsivertų erdvė, kuri natūraliai pritrauks tai, ko ieškai. Kaip sakė pianistas  Artūras  Rubinšteinas: jei tu myli gyvenimą, gyvenimas  myli  tave...“,- sako altų grupės koncertmeisteris. 

Pažintis su miestu bėgiojant

Taivanietė Tai-Ling Chi, Muzikiniame teatre grojanti  smuiku, sako su Klaipėda susipažįstanti bėgiodama. „Bėgiodama  stiprinu  kvėpavimą,  o  tai  man  padeda  koncertų  metu.  Mane  nustebino tai,  kad  Klaipėdoje  kas  kelis  kvartalus  randu  nedidelį  parką. Čia  gausu  dėmesio vertų skulptūrų. Kasdien  eidama pasivaikščioti  atrandu  naujas  miesto  įdomybes.  Vaikščiodama  palei  Danės  upę  jaučiu,  kad  mano siela  įsikrauna.  Čionykštė gamta man suteikia daug įkvėpimo. Man labai patinka jūra  – greičiausiai  dėl  to,  kad mano gimtasis Taivanas yra sala. Geografiškai Baltijos jūros pakrantė yra  artima  Azijai:  gatvėse  pastebiu daugiau azijietiškos kultūros elementų nei  kitose  Vakarų  Europos  šalyse.  Taip  pat  šiame  multikultūriniame  mieste  jaučiu  vokiškos  kultūros  atgarsius, o Vokietijoje  praleidau  savo  studijų  metus.  Nekantriai  laukiu naujojo  Muzikinio  teatro  pastato  atidarymo.  Manau,  kad  turėti  profesionaliai  įrengtą  operos  teatrą  yra  būtinybė,  norint  pasiekti  geriausių  orkestro  rezultatų, natūralaus  akustinio  garso  sklidimo,  o  taip  pat ir geriausio vizualinės spektaklio dalies išpildymo, kad visa tai suteiktų malonią atmosferą ir paveikiausią  efektą susirinkusiai publikai. Tada ir publika tampa organiška pasirodymo dalimi  –  tame  slypi  nemaža dalis  gyvų  pasirodymų  žavesio. Nekantrauju,  kada ir  vėl  galėsime  pasidalinti  nuostabia  muzika  su  Lietuvos  publika gyvai, pristatysime įvairaus formato kūrinius, ypač, kai kūrybos procese bendradarbiauja menininkai  iš įvairių šalių. Kartu mes ir sukuriame unikalų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro skambesį“, - sako Tai-Ling Chi.

Groja nuo penkerių

G.B.Verbruggen Cerda gimė Hagoje (Olandija), tačiau nuo penkerių gyveno Alikantėje (Ispanija). „Nuo penkerių mokiausi violančelės ir gitaros pradmenų, o nuo aštuonerių – mokytis groti altu. Mano pirmas darbas: nuo 16 metų pradėjau groti Julian Santos lyriniame orkestre Jumilla teatre (Mursija, Ispanija). Su šiuo orkestru gastroliavau po Ispaniją“,- prisiminimais dalinasi pašnekovas.

Altininkas pasakoja, kad muziko kelias jam leido nuo pat  jaunystės daug keliauti ir dirbti įvairiose Europos ir   Azijos šalyse, koncertuoti įvairiose koncertų salėse. „Tai leido pažinti puikias asmenybes: muzikantus  ir  kitus  menininkus, su kuriais dalijausi gražiomis gyvenimo akimirkomis. Galimybė pažinti skirtingas kultūras ir  muziką man suteikė daug daugiau, nei galėjau įsivaizduoti, tiek asmeniniu, tiek profesiniu požiūriu. Derinau  įvairialypę profesinę veiklą: darbus orkestre ir kamerinės muzikos ansambliuose jungiau su muzikinių  renginių organizatoriaus, alto bei kamerinių ansamblių mokytojo veikla Ispanijoje ir Kinijoje, taip pat dirbau įvairių sceninių renginių muzikos vadovu ir net talentų ieškotoju vienai Ispanijos kompanijai. Man didelė garbė būti muziku: ši profesija  tokia intensyvi  ir graži. Gebėjimas per muziką publikai perduoti įvairiausius  pojūčius, leisti klausytojui svajoti ar žadinti prisiminimus  – kažkas labai ypatingo, unikalaus. Muzikantas turi  nuolat tobulintis bei atnaujinti žinias, reaguoti į tai, kas naujo vyksta šioje srityje pasaulyje“,- pasakoja Muzikinio teatro altų grupės koncertmeisteris.

G.B.Verbruggen Cerda savo muzikinę karjerą pradėjo nuo pakaitinio alto, vėliau tapo altų koncertmeisteriu. Grojo įvairiuose Ispanijos simfoniniuose ir teatrų orkestruose: Ciudad  de  Elche  simfoninis orkestras, Chamber  Orchestra  of  the  Valencian  Community,   Alikantės simfoninis orkestras, Orihuela miesto orkestras, Madrido simfoninis orkestras, Torrevieja simfoninis orkestras ir kituose. Studijuodamas Veimare (Vokietija) grojo šio miesto orkestruose.

Iš Klaipėdos po pasaulį sklinda informacija mandarinų kalba

Smuikininkės Tai-Ling Chi gimtinė – Taičungas (Taivanis). „Būdas, kuriuo tuo metu galėjau pažinti Europos kultūrą buvo mano smuikas ir klasikinės muzikos kompaktinių diskų klausymas. Galėdavau valandų valandas klausyti geriausių muzikantų, kaip Gidon Kremer, Nigel  Kennedy  and  Anne-Sophie  Mutter, koncertų. Taip susižavėjau, kad nusprendžiau rinktis šios krypties studijas, o vėliau ir darbą, Europoje. Studijavau Vokietijoje apie dešimt metų: gavau bakalauro, magistro diplomus ir mokslų daktaro laipsnį. Besimokydama aš grojau Cologne Chamber Operos teatre, Nuremberg simfoniniame orkestre ir Miuncheno simfoniniame orkestre, kurie man davė daug patirties kaip groti operas ir simfonines pjeses. Kai su savo vyru atvykau į Ispaniją tarsi atidariau kitas duris: kamerinė muzika, grojimas solo smuiku, darbas įvairiuose ansambliuose bei projektuose. Tai suteikė suteikė man galimybę išbandyti save kaip solo muzikantę ir su koncertais važinėti po visą pasaulį“,- sako smuikininkė.

Taivanietei Tai-Ling Chi labai svarbus ryšys su savo miestu ir šeima. „Pandemijos metu labai padeda internetas. Kuriu tinklaraščius, kuriuose mandarinų kalba pristatau klasikinę muziką. Jie skirti mandarinų kalba kalbantiems žmonėms išsibarsčiusiems po visą pasaulį. Siekdama pateikti kuo išsamesnę informaciją panaudoju visas savo sukauptas žinias, o informacijos ieškau visomis kalbomis, kuriomis galiu bendrauti: vokiečių, anglų, mandarinų ir ispanų. Ir žinoma dabar pradedu mokytis lietuvių kalbos“,- akcentuoja pašnekovė.

 

Žaneta Skersytė

 

Šviežiausios naujienos
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjų apdovanojimai „Pagauk bangą“

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjų apdovanojimai „Pagauk bangą“

Muzikinio teatro istorinę praeitį ir ambicingą ateitį apjungs Vytauto Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros 

Muzikinio teatro istorinę praeitį ir ambicingą ateitį apjungs Vytauto Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros 

Žmonės su klausos negalia Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jausis patogiai

Žmonės su klausos negalia Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jausis patogiai

Istorijos dramas išgyvenęs sietynas atgims naujame Muzikinio teatro pastate

Istorijos dramas išgyvenęs sietynas atgims naujame Muzikinio teatro pastate

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.