Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2021.07.14

Jordi Roig: „Svarbiausia - kokybė ir detalės“

Rugpjūčio 13 ir 14 dienomis Tarptautiniame Klaipėdos festivalyje senajame elinge vyks dviejų vienaveiksmių šokio spektaklių premjeros: „Stabat mater“ (pagal Giovanni Batista Pergolesi) ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“. Scenografiją ir kostiumus spektakliui „Stabat mater“ Klaipėdoje kuria ispanas Jordi Roig.

Mėgaujasi kūrybiniu procesu

Spektaklį „Stabat mater“ Klaipėdoje kuria tarptautinė komanda: choreografas Edward Clug (Slovėnija), choreografo asistentas Gaj Žmavc (Slovėnija), muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, scenografas ir kostiumų dailininkas Jordi Roig (Ispanija), šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija). Projektui vadovauja žymus šiuolaikinio baleto kūrėjas, Slovėnijos nacionalinio baleto teatro trupės vadovas Edward Clug. Gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro styginių grupė, dainuos solistės: Rita Petrauskaitė (sopranas) ir Viktorija Bakan (sopranas).

Scenografas ir kostiumų dailininkas Jordi Roig pasakoja, kad pažintis su E. Clug jo kūrybiniam keliui tapo lemtinga: komandoje kartu su žinoma choreografu jis dirbo jau ne kartą ir ne vienoje šalyje statė Klaipėdoje kuriamus spektaklius.

„Darbas su E. Clug įkvepia. Ir man norisi aplankyti kuo daugiau šalių bei kuo daugiau žmonių pristatyti „Stabat mater“ (pagal Giovanni Batista Pergolesi). Man, kaip scenografui ir kostiumų dailininkui, svarbiausia - kokybė ir detalės. Aš džiaugiuosi visu spektaklio kūrimo procesu: nuo pradžios iki pabaigos. Ką publika išvys Klaipėdoje? E. Clugo stiliaus šokio spektaklius, kurie labai verti dėmesio“,- kviečia J. Roig.

Šokėjas pasirinkęs scenografiją

Gimęs Leridoje (Katalonija, Ispanija), J. Roig nuo vaikystės paniro į plastinių menų pasaulį ir ėmė pats kurti, vadovaujamas savo tėvo – dailininko, pelniusio pripažinimą savo paveikslais baleto tema. Vėliau studijavo scenos menus, lėlininkystę ir šokį Barselonos Teatro institute. 1987 m. nutraukė savo kaip šokėjo karjerą ir tolesnę profesinę veiklą susiejo su kostiumo dizainu ir scenografija. Tais pačiais metais Paryžiaus šokio menininkų ir skulptorių asociacija jį pakvietė dalyvauti savo organizuojamoje 4-ojoje bienalėje. Tęsdamas scenografijos studijas, susipažino ir ėmė bendradarbiauti su žymiu italų kostiumų dailininku ir scenografu Ezio Frigerio.

J. Roig sukūrė kostiumus ir scenografiją tokių žymių choreografų spektakliams, kaip Rudolfo Nurijevo „Gulbių ežerui“, Vladimiro Malachovo „Bajaderei“, „Kaukių baliui“, „Pelenei“, „Peri“, „Gulbių ežerui“, „Spragtukui“, Heinzo Spoerlio „Kopelijai“, „Galantiškosioms Indijoms“, „Don Kichotui“, Marcios Haydée „Miegančiajai gražuolei“ ir kt.

J. Roig bendradarbiavo su tokiais žymiais choreografais ir režisieriais kaip Marcia Haydée, Vladimiras Malachovas, Rudolfas Nurijevas, Heinzas Spoerli, Renato Zanella, Manuelis Legris, Victoras Ullate, Renato Zanella, Terence‘as Kohleris, Edwardas Clugas ir kitais. Kūrė kostiumus ir scenografiją teatrams bei baleto trupėms Azijoje, Kanadoje, Štutgarto baletui, Vienos valstybinei operai, Vienos filharmonijos Naujųjų metų koncertui, Drezdeno „Semperoper“, Monte Karlo baletui, „Introdans“, Vokietijos operai Berlyne, Ciuricho baletui, Berlyno valstybiniam operos teatrui „Unter den Linden“, Bavarijos valstybiniam baletui, Karlsrūjės valstybiniam teatrui, Suomijos nacionaliniam baletui, Honkongo baletui, Katalonijos nacionaliniam teatrui, Barselonos „Teatre Lliure“, Didžiajam Kanados baletui ir kt.

 

KVMT inf.

Marta Tiberiu nuotr.

Šviežiausios naujienos
„Marselietei“ populiarumu prilygstanti opera „Pulko duktė“ belsis į Klaipėdos publikos širdis

„Marselietei“ populiarumu prilygstanti opera „Pulko duktė“ belsis į Klaipėdos publikos širdis

„Šventasis pavasaris“ grasinasi užlieti Klaipėdą

„Šventasis pavasaris“ grasinasi užlieti Klaipėdą

Atgimsta Prūsijos karalystės laikus menanti komiška opera „Pulko duktė“

Atgimsta Prūsijos karalystės laikus menanti komiška opera „Pulko duktė“

„Orfėjas pragare“: scenoje debiutuoja Diana ir Merkurijus

„Orfėjas pragare“: scenoje debiutuoja Diana ir Merkurijus

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-09-25

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-10-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-03-10

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-04-09

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.