Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2020.10.12

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras keliauja po Lietuvą

Didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione vyksta aplankyti savo gerbėjų. Džiaugiamės partneryste su išskirtiniais regionų festivaliais bei tampame svarbia jų dalimi.  Gal netrukus susitiksime Jūsų mieste?

Jau penkioliktus metus tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis Plungėje dovanoja gerbėjams klasikinės muzikos šventę. Gimęs iš kunigaikščių Oginskių kultūrinės tradicijos, festivalis subūrė didelį ištikimų klausytojų ratą ir toliau išmoningai diegia naujausias klasikinės muzikos tendencijas. Iš Plungės kilęs šio festivalio meno vadovas prof. Juozas Domarkas sudėlioja daugiabriaunę klasikinės muzikos programą. Tarp festivalio organizatorių ir jo brolis – pirmasis ir kol kas vienintelis Muzikinio teatro garbės dirigentas Stasys Domarkas. Jis koncertų sale paverstose buvusiose kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmų arklidėse šių metų rugsėjį dirigavo pasaulinę šlovę pelniusį Jerry Bocko miuziklą „Smuikininkas ant stogo“. S. Domarkas – ir Plungės miesto garbės pilietis. Nenuostabu, jog sulaukėme daug aplodismentų!

Dvi dovanos Kretingai

Spalio 10 d. prasidėjo jubiliejinis Kretingos dvaro menų festivalis „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“, skirtas Kretingos muziejaus įkūrimo 85-mečiui ir grafo Juozapo Tiškevičiaus 185-osioms gimimo metinėms. Festivalio atidaryme pristatėme kamerinės muzikos koncertą „SMS: Kur vėjams grojant, bangos dainuoja...“. Kretingos muziejaus Žiemos sode žemaites ir žemaičius pasimatymui pakvietė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro stygininkų ansamblis bei vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Spalio 16 d. kretingiškiai „degustuos“ šių metų Muzikinio teatro premjerą „Vivat kava!“. Dvi neįmantrios, bet nuotaikingos buitinės muzikinės istorijos, pasiekusios mus iš aštuonioliktojo amžiaus. Du skirtingų kraštų, bet puikiai savo darbą įvaldę to paties laikmečio kompozitoriai – vokietis Johannas Sebastianas Bachas (1685–1750) ir italas Giovanni Battista Pergolesi (1710–1736). Du vienaveiksmiai muzikiniai spektakliai – J. S. Bacho „Kavos kantata“ ir G. B. Pergolesi „Tarnaitė ponia“, patiekiami žiūrovams tą patį vakarą kartu su garuojančia kava ir šokoladu! Laimei, kava dabar galime mėgautis visi, o štai J. S. Bacho „Kavos kantatoje“ ji vadinama moterims kenkiančiu gėrimu... Į muzikinį sūkurį kvies scenos intrigų meistrė režisierė Rūta Bunikytė, į komiškų situacijų raizginį supynusi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistus: Mindaugą Rojų, Rosaną Štemanetian, Tadą Jaką, Artūrą Kozlovskį.

Don Žuanas meilės ieškos Kaune

Lapkričio 26 d. Lietuvos operos šimtmečio jubiliejui besirengiančiame Kauno valstybiniame muzikiniame teatre skambės nepranoktas Wolfgango A. Mozarto šedevras – opera „Don Žuanas“.

„Don Žuaną“ Klaipėdoje statė garsūs kūrėjai: dirigentas iš Austrijos Josefas Wallnigas, režisierius Jonas Vaitkus, scenografas Gintaras Makarevičius ir kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė. Pastarosios kurti viduramžių stiliaus kostiumai ir suknelės saikingai „sušiuolaikinti“ taip, kad nūdienos puošeivos jų irgi neatsisakytų. Žiūrovai gėrisi didžiuliais puošniais perukais ir intriguojančiais korsetais, kuriuos scenoje dėvi ne vien tik moterys… O Don Žuanui puikiai pritinka gaidžio uodegą primenantis frakas, ironiškai pabrėžiantis personažo siekius ir jo padėties komiškumą.

Operos veikėjų ratą režisierius J. Vaitkus papildė keistomis belytėmis klykiančiomis būtybėmis, kurios bando prisitaikyti, dalyvauti veiksme ar net įtakoti veikėjų likimus. Ši provokuojanti misija patikėta Aurelijaus Liškausko vadovaujamiems Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro trupės šokėjams.

Statyti „Don Žuaną“ ir dainuoti jame nelengva: neišvengiamai būsi lyginamas su žymiausiais pasaulio pastatymais ir legendiniais dainininkais. Tačiau kiekvieno muzikinio teatro garbės reikalas turėti šią operą savo repertuare. „Šios operos pastatymo Klaipėdoje sėkmė – ne atsitiktinumas: ją lėmė puikios atlikėjų komandos susiklausymas ir įveikta gan aukštai pakelta meninio profesionalumo kartelė. W. A. Mozarto muzika užbūrė visus“, – po „Don Žuano“ premjeros konstatavo muzikologė prof. D. Kšanienė.

Pagrindinė Don Žuano partija Kaune atiteks Laimonui Pautieniui, jo tarno Leporelo – Igoriui Bakanui. Žavingąja Dona Ana, neskubančia tikėti Don Žuano meiliais žodeliais, scenoje taps Rita Petrauskaitė, jos sužadėtiniu Don Otavijumi – Tadas Jakas, meilikautojo paliktos Donos Elviros partija teks Gabrielei Kuzmickaitei. Į nuotakos apgaudinėjamą valstietį Mazetą persikūnys Kšištofas Bondarenko, jo naiviąją sutuoktinę Cerliną vaidins Monika Pleškytė. Na, o tašką visoje Don Žuano istorijoje padėsiančio Komandoro, arba Akmeninio svečio, partija atiteks Valdui Kazlauskui. Gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio. Tikimės palankiausių aplinkybių ir gausaus W. A. Mozarto muzikos gerbėjų pulko!

Į sostinę keliauja „Spragtukas“

Gruodžio 18 d. Vilnių užlies nemirtinga Piotro Čaikovskio muzika. „Siemens“ arenoje nusileis kalėdinis stebuklas – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklis „Spragtukas“, kuris vaikams ir suaugusiems kasmet primena, kad gėris triumfuoja, o stebuklai įmanomi. Svarbu tikėti!

„Spragtuką” uostamiestyje pastatė garsus rusų choreografas Kirilas Simonovas, kurį Lietuvos baleto gerbėjai puikiai prisimena kaip LNOBT repertuaro spektaklių „Dezdemona“ (2005) ir „Kopelija“ (2010) kūrėją. K.Simonovas garsiuose pasaulio teatruose yra sukūręs ne vieną P. Čaikovskio „Spragtuko“ pastatymą, bet žymiausias iš jų – Sankt Peterburgo Marijos teatre kartu su scenografu Michailu Šemiakinu pastatyta šio baleto versija.

Unikalus  ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „Spragtukas“. Kostiumus ir scenografiją šiam spektakliui kūrė dailininkai Jekaterina Zlaja ir Aleksandras Barmenkovas. Viso pasaulio teatrų publiką žiemos švenčių laikotarpiu džiuginantis „Spragtukas“ šįkart išsiskiria savo mobilumu: dailininkai pasistengė, kad lengvai transformuojamos spektaklio dekoracijos tiktų tiek didmiesčių arenoms, tiek gerokai mažesnėms scenoms. Mistišką reginį papildo instaliacijos ir vaizdo projekcijos, kurias žiūrovams kartais sunkoka atskirti nuo gyvai šokančių artistų.

Po švenčių stebuklų tikimybė paprastai sumažėja... Tačiau mes ir toliau Jus kviesime susitikti. 2021 m. vasario 20 d. Vilniuje pristatysime šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ premjerą, kurią Klaipėdoje parengs tas pats „Spragtuko“ choreografas K. Simonovas.

Ateikite ir neabejokite, kad jūsų saugumas ir gera nuotaika mums svarbiausia!

KVMT inf.

 

Šviežiausios naujienos
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjų apdovanojimai „Pagauk bangą“

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjų apdovanojimai „Pagauk bangą“

Muzikinio teatro istorinę praeitį ir ambicingą ateitį apjungs Vytauto Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros 

Muzikinio teatro istorinę praeitį ir ambicingą ateitį apjungs Vytauto Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros 

Žmonės su klausos negalia Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jausis patogiai

Žmonės su klausos negalia Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jausis patogiai

Istorijos dramas išgyvenęs sietynas atgims naujame Muzikinio teatro pastate

Istorijos dramas išgyvenęs sietynas atgims naujame Muzikinio teatro pastate

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.