Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2021.10.15

„Marselietei“ populiarumu prilygstanti opera „Pulko duktė“ belsis į Klaipėdos publikos širdis

Lapkričio 12, 13, 14 dienomis Žvejų rūmų scenoje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristato Gaetano Donizetti komiškos operos „Pulko duktė“ premjerą. Pirmąkart Lietuvoje statomas italų kompozitoriaus kūrinys daugelį dešimtmečių buvo rodomas Prancūzijos operos teatruose nacionalinės šventės proga bei populiarumu prilygsta „Marselietei“.

Gaetano Donizetti – vienas reikšmingiausių XIX a. pirmos pusės italų operos kūrėjų. Kompozitorius yra sukūręs 74 operas, 28 kantatas, apie 100 bažnytinės muzikos kūrinių, dainų, taip pat ir nemažai simfonijų, styginių kvartetų, pjesių fortepijonui ir oratorijų. Jo kūryba melodinga, emocinga, vokalinės partijos virtuoziškos.

Kaip Donizetti kūriniai užkariavo Paryžių

XIX a. 4-ojo dešimtmečio viduryje G. Donizetti jau buvo garsus visoje Europoje kaip keliolikos bel canto komiškų operų ir istorinių dramų „Ana Bolena“ bei „Liučija di Lamermur“ kompozitorius. Kai šio stiliaus pradininkas Gioachino Rossini nustojo rašęs operas, o G. Donizetti amžininkas Vincenzo Bellini mirė tesulaukęs trisdešimt ketverių, jis tapo vienvaldžiu bel canto stiliaus meistru ir žymiausiu senojo žemyno kompozitoriumi iki antrosios XIX a. pusės, kuomet jaunesnės kartos operos kompozitoriai – Charles’is Gounod, George’as Bizet, Jacques’as Offenbachas, Giuseppe Verdi ir Richardas Wagneris – ėmė ieškoti operos atsinaujinimo kelių, savaip perimdami ar atmesdami jo ištobulintą bel canto (it. „gražaus dainavimo“) meną.

1935 m. kompozitorius pirmąkart G. Rossini kvietimu lankėsi Paryžiaus Italų teatre (Théâtre-Italien). Po dvejų metų čia įvykusi jo „Liučijos di Lamermur“ paryžietiškoji premjera buvo tokia sėkminga, kad kompozitorius nusprendė kuriam laikui apsistoti Prancūzijos sostinėje ir 1838–1840 metais ėmėsi vieną po kito šturmuoti jos teatrus. Iki tol kūręs operas vien itališkais libretais, 1839 m. jis pristatė prancūzišką „Liučijos“ versiją Renesanso teatre (Théâtre de la Renaissance), o dar po metų pirmasis iš italų kompozitorių debiutavo prancūzų didžiosios operos citadelėje – Paryžiaus operoje (Opéra de Paris) su savo lyrinės tragedijos „Polieuktas“ prancūziška versija „Kankiniai“, o galiausiai įveikė paskutinį prancūzų operos tradicijos bastioną – Komiškąją operą (Opéra-Comique), kur buvo pristatyta pirmoji jo prancūzišku libretu parašyta opera „Pulko duktė“ (La fille du régiment). Visos sulaukė didelio pasisekimo, tačiau ne visi buvo patenkinti svetimšalio sėkme. „Ponas Donizetti, regis, norėtų mus traktuoti kaip užkariautą šalį – tai juk tikra invazija. Netrukus mums teks aptarinėti nebe Paryžiaus lyrinius teatrus, o p. Donizetti teatrus,“ kandžiai replikavo Hectoras Berliozas.

Šiam italui nepagailėta talento

Tiesa ta, kad G. Donizetti buvo ne tik produktyvus kompozitorius (jo kūrybiniame palikime – bemaž 73 užbaigtos operos), bet ir pasižymėjo chameleonišku sugebėjimu rašyti kelias skirtingo žanro operas vienu metu, prisitaikyti prie vietos sąlygų, skonių bei taisyklių. Apžvelgdamas to meto Paryžiaus muzikinį gyvenimą, Heinrichas Heine stebėjosi: „šiam italui nepagailėta talento, bet dar įspūdingesnis jo produktyvumas – šioje srityje jį lenkia tik triušiai.“ Manoma, kad „Pulko duktė“ buvo sukurta per vos kelias savaites. „Niekuomet netrukdavau atlikti darbo, kurį moku geriausiai; daugiausia laiko ir pastangų man kainuodavo sukurti būtent tą lengvabūdiškumo įspūdį, už kurį dažniausiai būdavau peikiamas,“ – sykį prisipažino kompozitorius. Nerūpestinga ir linksma, lengvai atpažįstama ir pagavi „Pulko dukters“ muzika, piktinanti priekabius aukštojo meno vertintojus ir džiuginanti smagių pramogų ištroškusią publiką, puikiai iliustruoja šį kompozitoriaus teiginį.

„Pulko duktė“ buvo sukurta laikantis prancūzų komiškosios operos žanro konvencijų. Skirtingai nei italų operose buffa, čia dainuojamus rečitatyvus atstoja kalbamieji intarpai, o vietoj didžiosioms operoms (grand opéra) būdingo išplėtoto istorinio siužeto, pasakojimas grįstas glausta fabula. Originalų libretą operai sukūrė Jules’is-Henri Vernoy de Saint-Georges’as ir Jeanas-François-Alfredas Bayard’as. Jame išlaikomi visi romantinės komedijos elementai: absurdiška priešistorė (mūšio lauke surastą mergaitę augina visas pulkas), dvi priešiškos stovyklos (prancūzai ir austrai), mylimieji iš priešingų stovyklų ir skirtingų socialinių sluoksnių, kuriems tenka įveikti priešiškumą, kad galėtų būti drauge, ir laiminga pabaiga.

Valio Prancūzijai!

G. Donizetti operos „Pulko duktė“ populiarumui ir komercinei sėkmei pasitarnavo tuo metu atgimęs žavėjimasis Napoleono Bonaparto valdymu ir žygiais. Tais pačiais metais, kai įvyko operos premjera, karalius-pilietis Liudvikas Pilypas I, norėdamas sustiprinti monarchiją ir prancūzų patriotinę dvasią, perkėlė tremtyje mirusio imperatoriaus palaikus į Invalidų katedrą Paryžiuje. Operos finale skambanti Mari arija „Salut à la France“ (Valio Prancūzijai!) ilgam tapo neoficialiu Prancūzijos himnu. Daugelį dešimtmečių ji buvo rodoma Prancūzijos operos teatruose liepos 14-osios proga ir tapo neatsiejama šalies nacionalinės šventės dalimi greta privalomų jos atributų – „Marselietės“ ir fejerverkų. „Pulko duktė“ tapo „kasiniu“ „Opéra-Comique“ spektakliu ir ilgam išliko repertuare: 1908 m. čia buvo parodytas 1000-asis spektaklis.

 

Spektaklio „Pulko duktė“ meninę koncepciją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre kuria lietuvių statytojų komanda: muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, režisierė Jūratė Sodytė, kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė, scenografė Sigita Šimkūnaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.

Bilietai jau prekyboje, paskubėkite!

Parengta pagal užsienio spaudą

Šviežiausios naujienos
Muzikinio teatro  chore dainuojantis iranietis nori  kuo greičiau išmokti lietuvių kalbos

Muzikinio teatro  chore dainuojantis iranietis nori  kuo greičiau išmokti lietuvių kalbos

„Spragtukų“ manija, apėmusi visą pasaulį

„Spragtukų“ manija, apėmusi visą pasaulį

5 priežastys, kodėl būtina pamatyti klaipėdiečių „Spragtuką“

5 priežastys, kodėl būtina pamatyti klaipėdiečių „Spragtuką“

Muzikinis teatras Kalėdų proga kviečia dovanoti šventę ne vien sau

Muzikinis teatras Kalėdų proga kviečia dovanoti šventę ne vien sau

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-09-25

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-10-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-03-10

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-04-09

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.