Dėl paskelbto karantino teatro spektakliai yra perkeliami į kitas datas. Išsamią informaciją rasite naujienų rubrikoje.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2021.01.12

Muzikinio teatro jubiliejiniai metai: ambicingi ir sėkmingi

„Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2019 – 2020 metų sezonas, užbaigiantis jubiliejinę dviejų šimtų metų teatro (vokiškojo ir lietuviškojo) sukaktį, buvo itin ambicingas ir visais požiūriais sėkmingas. Jubiliejinę sukaktį šventęs Muzikinis teatras 2020-ųjų renginius siejo su turtinga Klaipėdos krašto praeitimi, prūsiškomis teatro ištakomis bei laikotarpiu, kuomet XIX a. pradžioje tuometinio Memelio Vokiečių teatre buvo pradėti rodyti muzikiniai spektakliai“,- sako muzikologė, profesorė Daiva Kšanienė.

 

Operos atsiradimo Klaipėdoje istorija

Klaipėda, jos kraštas, kaip ir visa Mažoji Lietuva (Rytų Prūsija), ilgus šimtmečius buvusi Vokietijos sudėtyje (1525–1918), turėjusi labai glaudžius ir artimus ryšius su vokiškąja kultūra, jos politiniais bei istoriniais įvykiais, nuėjo savitą, kitokį nei Didžioji Lietuva, politinės sanklodos, kultūrinio, meninio vyksmo bei religinės (protestantiškosios) raiškos kelią.

Vienas iš ilgaamžių Klaipėdos muzikos meno forpostų – Muzikinis teatras (Opera) taip pat turėjo ilgą, sudėtingą, įdomią ir garbingą istoriją. Daugiau kaip 120 metų (nuo 1820 m.) Klaipėdoje dominavęs gan aukšto meninio lygio vokiečių Muzikinis teatras (Opera) XX a. 3–4 dešimtmečiuose (prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos) rodė įkvepiantį pavyzdį čia apsigyvenusiems lietuviams, įžiebdamas jiems begalinį troškimą turėti lietuvišką Operą ir simfoninį orkestrą. Per du gyvavimo šimtmečius Klaipėdos muzikinis teatras – vokiškasis (1820–1944) ir lietuviškasis (1922–2019) – pergyveno įvairius periodus, paženklintus ir aukštais meniniais proveržiais, ryškiomis sėkmėmis, ir nuosmukiais bei negandomis. Jie patyrė ne tik meninio lygio svyravimus bei finansinį nepastovumą, bet ir istorinius, politinius virsmus, drastišką santvarkų kaitą, sociokultūrines traumas, miesto bei jo gyventojų tapatybės kitimo laikotarpius.

Meninės kulminacijos

Užsibrėžęs užduotį kiek galint didesnį dėmesį repertuare skirti vertingoms, aukštomis meninėmis savybėmis pasižyminčioms operoms bei baletams, rengti turiningus simfoninės, vokalinės muzikos bei teatralizuotus koncertus, muzikinis teatras jubiliejiniais 2020 metais (vadovė Laima Vilimienė) pasiekė įspūdingų rezultatų. Intensyvus, išskirtine repertuaro įvairove pasižymintis 2019-2020 m. kūrybinis laikotarpis, nors pastaruoju metu ir slegiamas varginančių pandemijos sunkumų, aidėjo skambiai ir plačiai po aiškiai juntamu Eduardo Balsio ir Richardo Wagnerio ženklu.

Išskirčiau net kelias labai ryškias menines kulminacijas. Puikiais, įvairiažanriais renginiais paminėjęs įžymaus lietuvių kompozitoriaus E. Balsio 100 – jį gimimo jubiliejų, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, ištisus 2019-uosius nešė šio kūrėjo „atminimo lyderystės vėliavą“ (L. Vilimienė) ir sulaukė plataus bei palankaus visos Lietuvos meninės bendruomenės įvertinimo. Pagerbiant talentingąjį, glaudžiausiais ryšiais su Klaipėda, jūra, pamario gamta susijusį kompozitorių, teatras į savo sceną „atvedė“ iškiliausius jo sceninius veikalus: baletą „Eglė žalčių karalienė“ ir operą „Kelionė į Tilžę“.

E. Balsio metai prasidėjo 2019 m. sausio 15 dieną įsimintinu simfoniniu koncertu (vyr. dirigentas Tomas Ambrozaitis), kuriame šalia užsienio klasikų – F. Mendelssohno-Bartholdy, Ch. Gounod, D. Verdi, G. Bizet, R. Wagnerio veikalų bei J. Gruodžio siuitos chorui ir simfoniniam orkestrui (autorius svajojo apie operą) „Šarūnas“ uvertiūros, nuskambėjo labai retai atliekamas E. Balsio Pirmasis koncertas smuikui ir simfoniniam orkestrui, soluojant talentingai smuikininkei Linai Marijai Songailei, o taip pat jo siuita iš baleto „Eglė žalčių karalienė“ bei operos „Kelionė į Tilžę“ uvertiūra.

Melomanų džiaugsmui – „Kelionė į Tilžę“

Po kelių mėnesių, ši legendinė, novatoriška, simfonizuota, dviejų veiksmų, keturių paveikslų opera (G. Kuprevičiaus redakcija), vainikuojanti E. Balsio kūrybinį kelią, daugelio melomanų džiaugsmui, buvo pastatyta ir parodyta Žvejų kultūros rūmų didžiosios salės scenoje.

„Kelionės į Tilžę“ statytojai: dirigentas T. Ambrozaitis, režisierius G. Padegimas, scenografė B. Ukrinaitė, vaizdo projekcijų dailininkas L. Urniežius, šviesų dailininkas A. Stasiulis, choreografė E. Stundytė, chormeisteris V. Konstantinovas, nepaisant labai komplikuotos muzikos kalbos, sceninės raiškos iššūkių, padiktuotų operos dramaturgijoje dominuojančios išorinio veiksmo statikos, sukūrė nepaprastai įtaigų, jautrų spektaklį, kalbantį apie žmogiškąją meilę, pasiaukojimą, išdavystę bei ištikimybę, prisodrintą kompozitoriaus mylimos jūros, audringų marių vaizdais.

Solistai, pagrindinių partijų atlikėjai R. Petrauskaitė, I. Juozapaitytė, A. Stančikaitė (Indrė), R. Baranauskas, M. Zimkus (Ansas), G. Kuzmickaitė, E. Stankutė, J. Vaškevičiūtė (Bušė), A. Kozlovskis, V. Kazlauskas (Jakštaitis), A. Dovydaitienė, D. Kužmarskytė (Anė) ir kt., pavydėtinai sėkmingai įveikė neįprastą ir nelengvą ekspresionistinį, dodekofoninės technikos bei leitmotyvų sistemos pagrindu paremtą muzikinį tekstą. Jiems pavyko įsijausti į operoje užkoduotas dramatiškų situacijų prasmes bei įkūnyti sudėtingus, psichologizuotus herojų charakterius.

Daug pagiriamųjų žodžių nusipelnė išraiškingai grojęs simfoninis orkestras, kuriam teko pagrindinis krūvis bei atsakomybė, nes E. Balsio operoje „Kelionė į Tilžę“ būtent didelės sudėties, galingas, sudėtingų faktūrų, subtiliai derinamų tembrų, emocine jėga prisodrintas orkestras, yra pagrindinis veikėjas, herojų nuotaikų ir minčių reiškėjas.

Savitas „Eglė žalčių karalienė“ pastatymas

Kita tolygaus reikšmingumo sezono meninė kulminacija – E. Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ premjera, atskleidusi neįtikėtinai užaugusią, sustiprėjusią teatro baleto trupės potenciją.

Muzikinėje – sceninėje veikalo interpretacijoje labiausiai stebino savitas statytojų žvilgsnis į atrodo taip gerai žinomos pasakos prasmes. E. Balsio muzikos poetikoje, jos turtingame skambesyje, atlikėjai įžvelgė gilesnius klodus, potekstes, naujus minties aspektus, išryškindami jūros stichijos sąveiką su amžinybe, filosofine laiko samprata, kuri visada buvo labai artima kompozitoriaus mąstysenai.

Susitelkusios, sutartinai dirbusios talentingų Lietuvos menininkų grupės (dirigentas M. Barkauskas, choreografas M. Rimeikis, scenografas M. Jacovskis, kostiumų dailininkė E. Brazdylytė, šviesų dailininkas L. Kleinas ir kt.) bei meistriškumo viršūnių pasiekusių šokėjų (J. Stankevičūtė – Eglė, M. Černeckas – Žilvinas, K. Tykhonova – Drebulė, A. Krasauskaitė-Berulė – Motina, D. Berulis – Tėvas, V. Bondar – Ąžuolas, E. M. Maslauskaitė ir E. Dobilaitė – seserys ir kt) dėka, gimė įstabaus grožio, kilnių žmogaus jausmų, dvasinių dramų gelme persmelktas, jaudinantis muzikinis baletinis veikalas. Jo tėkmė, nė kiek neperdedant, laikė prikausčiusi žiūrovų dėmesį nuo pirmo iki paskutinio akordo. 

Pašauktiems jūros

Klaipėdietiškąją balsiadą papildė naujoviškas savo forma, spalvingas teatralizuotas, jaunųjų teatro solistų ir orkestro grupės parengtas dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“, parodytas atviroje erdvėje – Klaipėdos Laikrodžių muziejaus kiemelyje. Skambėjusias vokalines E. Balsio miniatiūras („Jūreivių daina“, „Daina apie Klaipėdą“, „Daina apie tiltą“, „Žuvėdra, žuvėdra“, „Jūreivių užstalės daina“, „Senas jūrininkas“, „Elektrėnų žiburiai“, „Lopšinė“ ir kt.), lydėjo šokis, vaidyba, išradingos mizanscenos. Vadovaujami dirigento E. Mikniaus ir režisierės R. Bunikytės, solistai – O. Auškalnytė, R. Štemanetian, T. Jakas, V. Trakys, M. Narmontas, A. Raulinavičius, V. Trinkė, A. Petraškevič, M. Drejerytė, E. Greciūnaitė, I. Smilgevičius, atsiskleisdami jiems naujame amplua, žaismingai, su humoro gaidele, panardino klausytojus į nostalgiškus retro prisiminimus.

Precedento neturintis „Skrajojantis olandas“

Be abejo, pastarojo Klaipėdos muzikinio teatro sezono aukščiausia viršukalnė – pirmą kartą Klaipėdos lietuviškojo operos teatro istorijoje pastatyta įžymiojo vokiečių kompozitoriaus, romantiko, operų reformatoriaus, turėjusio kūrybinių sąsajų su Klaipėda, R. Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“ (Klaipėdos vokiškajame teatre ji buvo pastatyta prieš beveik prieš 100 metų, apie 1924 m.).

Smalsumą kėlusi, lauktoji opera parodyta vienintelį kartą, pažymint Klaipėdos miesto 768 – jį gimtadienį (2020 m. rugpjūčio 1 d.). Ypatingoje erdvėje – buvusios senosios laivų statyklos išlikusiame saugotiname elinge (pavyko sutalpinti 1000 žiūrovų) įvykusi „Skrajojančio olando“ premjera – precedento neturintis, išskirtinai ryškus ir sėkmingas meninis įvykis ne tik mūsų miesto, bet ir visos Lietuvos (o gal ir Europos) muzikinio gyvenimo panoramoje. 

Išradinga ir itin profesionali operos atlikėjų bei statytojų komanda, maksimaliai išnaudojo visus galimus (net sunkiai įmanomus, bet įveiktus) neįprastos erdvės parametrus, organiškai sujungdama skirtingas veikalo dramaturgines gijas, sumaniai į nedalomą visumą integruodama dramatišką, ekspresyvią muziką, poeziją, judesį, o taip pat egzotiškos aplinkos siūlomus erdvinius sceninius komponentus bei vagneriškos muzikos alsavimui idealiai tinkančią gamtinę aplinką: jūros artumą, marių vandenis, žiūrovų akyse praplaukiančius laivus.... Natūralią gamtos stichiją papildė kūrėjų fantazija, inscenizuojant bangų šėlsmą, žaibų griausmą, vėjų šuorus, krintančios liūties vaizdus, persipinančius su muzikoje reiškiamais dramos herojų pergyvenimais.

Nelengva išskirti kurį nors šio užburiančio meninio įvykio dalyvį: visi statytojai, atlikėjai dirbo, ieškojo, kūrė sutartinai, ranka rankon, atsidavę, neskaičiuodami valandų, nebodami oro sąlygų, įgyvendindami pačius fantastiškiausius idėjos įkūnijimo sumanymus. Įspūdinga režisūra, scenografija, šviesų efektai (D. Abaris, G. Šeduikis, S. Šimkūnaitė, A. Stasiulis) pranoko visus lūkesčius. Išradingai panaudodami milžiniško aukščio elingo karkasą, papildė jį smulkesnėmis konstrukcijomis, skirtingame aukštyje kabančiomis aikštelėmis (chorui, solistams, baletui), pakeliamaisiais mechanizmais, konteineriais bei atrado daugybę kitų techninių sprendimų, sukūrusių įspūdingą jūroje besiblaškančio laivo – vaiduoklio paveikslą.

Nepakartojamų, tikroviškų, didžiulių „dekoracijų“ apimtį, tobulai atliepė galinga, įstabi, nenutrūkstama tėkme besiveržianti, ekspresyvi R. Wagnerio operos muzika. Nepaisant ekstremalių lauko sąlygų, dirigentas M. Pitrėnas, pagrindinių vaidmenų atlikėjai (baritonas A. Švilpa – Olandas, bosas T. Girininkas – Dalandas, sopranas S. Janušaitė – Zenta, tenoras R. Karpis – Vairininkas, A. Ludvigs – medžiotojas Erikas, D. Kužmarskytė – Mari), choras (chormeisteris V. Konstantinovas), baleto trupė (vadovas A. Liškauskas) ir kt., sukūrė užburiančią fejeriją – vientisą, nedalomą spektaklį, harmoningai suliejant jaudinančią muziką su visais kitais veikalo komponentais bei pajungiant savo valiai milžiniškos „scenos“ iššūkius.

„Orfėjas pragare“: prasmingas chaosas

Sezono repertuarinėje panoramoje neliko užmiršti operetės žanro mėgėjai. Šį kartą teatro meninė vadovybė pasirinko kūrinį, savo siužetu bei fabula šiek tiek „iškrentantį“ iš įprastos, paprastai naivokos operetės žanro tradicijos. Rudens pradžioje, Žvejų kultūros rūmų salėje (vis labiau įsisiūbuojant pandemijai) žiūrovai išvydo XIX a. prancūzų kompozitoriaus J. Offenbacho 2 dalių, 4 paveikslų operetės „Orfėjas pragare“ premjerą.

Beje, pirmą kartą ši operetė buvo parodyta Paryžiuje 1858 m. paties J. Offenbacho įkurtame, nuosavame teatre „Buff“ Eliziejaus laukuose ir sulaukė labai prieštaringų vertinimų. Tai buvo tarsi bombos sprogimas; žiūrovai džiūgavo: juk šis veikalas taikliai atspindėjo jų gyvenamo meto (Antrosios Prancūzijos imperijos laikotarpis) papročius bei nuotaikas, gan cinišką gyvenimo būdą bei manieras, klestint kabaretų, parsiduodančių moterų, kokočių moralei. Tuo tarpu oficialioji muzikos kritika negailestingai užsipuolė operetę, vadindama ją „su trumpu sijonėliu ar netgi visai be jo“, priekaištavo autoriui, atseit jis, nuvertinąs kultūrinius, moralinius principus ir pan. Aišku, po tokių pareiškimų, publika dar labiau veržėsi į spektaklį.

Talentingasis muzikinės parodijos meistras J. Offenbachas savo kūrinyje, pasinaudodamas populiariu antikiniu mitu apie Orfėjo ir Euridikės meilę, pasitelkdamas ironiją, skepsį, apverčia siužetą aukštyn kojomis, t.y., išverčia jį atvirkščiai. Čia Orfėjas ir Euridikė nebemyli vienas kito, svetimauja; kaimynas Aristėjas (jis – ir požemių dievas Plutonas) mezga romaną su Euridike. Panašiai elgiasi ir kiti olimpo dievai.

Klaipėdietiškojo „Orfėjaus pragare“ statytojai (dirigentas T. Ambrozaitis, režisierė R. Bunikytė, scenografė ir kostiumų dailininkė R. Valčik, choreografė I. Briazkalovaitė, šviesų dailininkas E. Sabaliauskas, chormeisteris V. Konstantinovas), „pagavę“ nuostabiojo muzikos feljetonisto, bufonadinio satyriko, net galima sakyti, fokusininko, J. Offenbacho veikalo parodijinę esmę, atskleidė ją originaliai ir kūrybingai.

Scenoje – nuolatinis siausmas, šurmulys, judesys, gausybė veikiančiųjų personažų, išraiškingos masinės scenos (puikiai pasirodė choras, baleto trupė); iš pirmo žvilgsnio – chaosas. O iš tiesų – viskas apgalvota, tikslu, prasminga.

Solistai, talentingai perteikdami dviveidiškus savo herojų (dievų ir deivių) poelgius (tokia jau žmogiškoji prigimtis!), nesibaigiančias intrigas, elgesiu balansuodami tarp dangaus ir pragaro, sukūrė itin charakteringus, ironiškus personažų paveikslus: K. Nevulis, R. Baranauskas (Orfėjas), B. Ignatavičiūtė, R. Petrauskaitė (Euridikė), T. Jakas, D. Norvilas (Plutonas/Aristėjas), M. Rojus (Jupiteris), A. Dovydaitienė, D. Kužmarskytė (Viešoji nuomonė), R. Jucevičienė (Junona), A. Raulinavičius, G. Šimelionis (Merkurijus), O. Auškalnytė (Diana). Š. Juškevičius, V. Pupšys (Stiksas), V. Trinkė (Venera), D. Mataitienė (Minerva), R. Štemanetian, R. Ulteravičiūtė (Kupidonas), A. Gyozalyan (Bakchas), T. Orobchenko (Morfėjas).

Įsijausti į operetėje autoriaus užkoduotą ironišką idėją, solistams padėjo išradinga scenografija: laiptai, tarsi ryšys tarp dangaus ir pragaro, puošnūs salonai – deivių buveinės; apgalvota kostiumų (moterų ir vyrų) spalvinė gama, veidus dengiantis, kaukes imituojantis grimas, efektingas, pateisintas, prasmingas šviesų naudojimas ir kt.  

Šią tvarkingą spektaklio painiavą savo tvirta ranka suvaldė dirigentas T. Ambrozaitis. Klausant operetės atrodo, kad jos muzika aiški, paprasta, prieinama, partitūra neperkrauta, girdime tuo metu madingų šokių – maršo, valso, galopo, kankano ir kt. ritmus. Tačiau išties ši muzika originali, išradingai instrumentuota, melodiškai turtinga, o kartu šmaikšti ir grakšti.

J. Offenbacho operetės „Orfėjas pragare“ pastatymas, atskleidęs naujas teatro meninės trupės galimybes, reikia manyti, dar ilgai nepaliks scenos.

Išskirtinis repertuaras

2019 – 2020 m. jubiliejinis teatro sezonas, stebinęs išskirtinai, sudėtingų operų ir baletų premjerų gausumu bei itin originaliomis, išradingomis bei meniškomis jų interpretacijomis, nepaliko užmarštyje ankstesnių, laiko išbandymą išlaikiusių spektaklių. Pilnos salės klausėsi jau antrą dešimtmetį repertuarą puošiančių miuziklų – J. Bocko „Smuikininkas ant stogo“, V. Ganelino „Velnio nuotakos“, D. Goggin`o „Šounuolynas“, A. Kučinsko operos vaikams „Bulvinė pasaka“ ir kt.   

Pastebimai didelį šuolį meistriškumo link padarė baleto trupė (vad. A.Liškauskas). Dar niekada per visą teatro egzistavimo istoriją ji nebuvo tokia stipri, įvaldžiusi klasikinio, šiuolaikinio, modernaus ir kitų šokio stilių ypatumus, pajėgi statyti sudėtingiausius šio žanro veikalus. Svarbiausia sezono baletinė premjera (šalia E. Balsio „Eglės žalčių karalienės“) – viso pasaulio scenose karaliaujantis P.Čaikovskio baletas „Spragtukas“, pastatytas choreografo K. Simonovo.

Publikos dėmesį traukė ir anksčiau pastatyti baletai: puikusis, siautulingasis kompozitoriaus M. Theodorakio „Graikas Zorba“, šokio spektaklis „Altorių šešėly“ pagal V. Mykolaičio-Putino romaną (libreto autorė B. Mar), K. Lučinsko šokio spektaklis vaikams „Tikroji dinozaurų istrija“ bei premjerinis, novatoriška judesio kalba sudominęs choreografinių miniatiūrų koncertas „Dėmesio Baletas“. 

Bangose užgimusi muzika

Žanrų įvairove ir aukštu lygiu sublizgėjo 2020 metų tradicinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, šį kartą romantiškai pavadintas – „Bangose užgimusi muzika“ (rugpjūčio mėn. 1–23 d.). Jo metu, šalia jau minėtų operų ir baletų, muzikinio teatro kolektyvas surengė keletą įspūdingų, skirtingų žanrų koncertų.

Jaunieji teatro solistai, diriguojant D. Zlotnikui, parodė žaismingą premjerinę komiškų operų programą „Vivat, kava!“, sudarytą iš dviejų vienaveiksmių kamerinių operų: J. S. Bacho „Kavos kantatos“ ir G. B. Pergolesi „Tarnaitė ponia“. Žiūrovų eilėse netilo juokas, klausant išradingų, subtiliai humoristinių artistų išdaigų, palydint jas nemirtinga klasikine muzika.

Ypač didelį krūvį festivalio metu turėjo teatro simfoninis orkestras. Vos nuaidėjus jaudinančiai ir sukrečiančiai R. Wagnerio operai, jau po kelių dienų jis koncertavo, atlikdamas sunkių, skirtingo stilistinio braižo kūrinių programą (dirigentas T. Ambrozaitis): E. Griego siuitą „Iš Holbergo laikų“, P. Čaikovskio Serenadą op. 48, E. Elgaro Serenadą op. 20, B. Britteno „Paprastąją simfoniją“.

Diriguojant svečiui iš Vilniaus R.Šervenikui, simfoninis orkestras surengė dar vieną koncertą, pavadintą „Ramios, malonios vasaros naktys“. Jo programą sudarė rečiau girdimi kūriniai: S. Mercadante Koncertas fleitai Nr. 2, dalyvaujant fleitistui Łukasz`ui Długosz`ui (Lenkija), G. Rossini uvertiūra, J. Brahmso Vengrų šokiai Nr. 1, 2, 5, 6, 7, 10 ir G. Rossini – B. Britteno „Muzikiniai vakarai“.

Jubiliejinių metų festivalį  „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ užbaigė teatro simfoninis orkestras, choras ir solistai (B. Ignatavičiūtė, D. Kužmarskytė, A. Bartkus, A. Raulinavičius, A. Kozlovskis) grandioziniu koncertu „Vienybė težydi“ Klaipėdos Šv.Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje, (dirigentas T. Ambrozaitis), atlikdami F. Schuberto Mišias Nr. 6, Es – dur: Kyrie, Gloria, Credo, Sanctus, Benedictus, Agnus Dei. Šį didingą koncertą teatras paskyrė Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautas 1989 m. suvienijusiai Baltijos kelio akcijai atminti.

2020-uosius apvainikavo pasaulinė šokio spektaklio „Faustas“ premjera. Pirmąją Šv. Kalėdų dieną, (gruodžio 25 d. ), ji parodyta LRT Plius kanalu.  Tai choreografo Roberto Bondaros, muzikos vadovo ir dirigento Modesto Barkausko, scenografės Martynos Kander ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvo kūrybinis darbas.

Karantino įkarštyje išskirtiniu būdu pasaulį išvydęs šokio spektaklis „Faustas“ buvo nufilmuotas bei laukė tinkamo momento prisistatyti publikai. „Faustas“ -  dažnai pasaulio scenose statomas bei įvairiai interpretuojamas kūrinys. Choreografas R.Bondara šią J. W. Goethes istoriją pamatė kitaip, daugiau dėmesio teikdamas dalykams, kurie svarbūs dabar gyvenantiems žmonėms bei publikai pažerdamas galimybių viską suprasti savaip. Istorija tarsi išniro iš gyvenimą apmąstančio Fausto minčių, atsiskleidžia permatomų sienų apsuptoje scenoje bei nuskamba garsių kompozitorių muzikos fone.

Šiuo metu miesto muzikinę visuomenę jaudina klausimas: koks bus 2021 m. Klaipėdos muzikinio teatro sezonas? Kolektyvas turi daug sumanymų, planuojamų premjerų, numatyta surengti daug iškilių koncertų ir kt. Ar pavyks? Būkime optimistai. Jei tikėsime – viskas išsipildys.          

 

Muzikologė, profesorė Daiva Kšanienė

Šviežiausios naujienos
Solistas Mindaugas Rojus: „Noriu į sceną“

Solistas Mindaugas Rojus: „Noriu į sceną“

Choro artistė Danutė Skurdauskytė: „Kur dar tiek visko išbandyti?“

Choro artistė Danutė Skurdauskytė: „Kur dar tiek visko išbandyti?“

Muzikinio teatro jubiliejiniai metai: ambicingi ir sėkmingi

Muzikinio teatro jubiliejiniai metai: ambicingi ir sėkmingi

LR Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Muzikiniam teatrui, pradėjusiam skaičiuoti trečią gyvavimo šimtmetį.  Dėkojame ir didžiuojamės!

LR Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Muzikiniam teatrui, pradėjusiam skaičiuoti trečią gyvavimo šimtmetį. Dėkojame ir didžiuojamės!

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Vartotojo Taisyklės
Teatralizuotas Eduardo Balsio dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“ papildo unikalių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro renginių ciklą – minint kompozitoriaus Eduardo Balsio šimtmetį, įvairiomis, žiūrovui patraukliomis formomis, svarbiausi kompozitoriaus kūriniai pristatomi netikėčiausiose Klaipėdos ir viso regiono erdvėse, autentiškoje aplinkoje, išugdžiusioje kompozitoriaus kūrybiškumą ir inspiravusioje jo kūrybines idėjas. Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ dalyvių ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistų bendras koncertas. Visi menininkų rezidencijos dalyviai Klaipėdos gyventojams pristatys teatralizuotą Eduardo Balsio dainų koncerto „Aš – senas jūrininkas“ premjerą. Ši programa bus įtraukta į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2019-2020 m. sezono repertuarą ir rodoma Klaipėdos bei pajūrio regiono kultūrinėse erdvėse. Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ projektas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rengiamas kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių operos edukacijos programa NORDOPERA. Jaunųjų menininkų rezidencijos projektu Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kūrybinių partnerysčių principu ir siekia suburti tarptautinę moksleivių, studentų bei absolventų menininkų komandą, kuri, bendradarbiaudama su teatro profesionalais, įgautų sėkmingai teatrinei praktikai reikalingų platesnių kompetencijų. Teatralizuotas Eduardo Balsio dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“ papildo unikalių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro renginių ciklą – minint kompozitoriaus Eduardo Balsio šimtmetį, įvairiomis, žiūrovui patraukliomis formomis, svarbiausi kompozitoriaus kūriniai pristatomi netikėčiausiose Klaipėdos ir viso regiono erdvėse, autentiškoje aplinkoje, išugdžiusioje kompozitoriaus kūrybiškumą ir inspiravusioje jo kūrybines idėjas. Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ dalyvių ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistų bendras koncertas. Visi menininkų rezidencijos dalyviai Klaipėdos gyventojams pristatys teatralizuotą Eduardo Balsio dainų koncerto „Aš – senas jūrininkas“ premjerą. Ši programa bus įtraukta į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2019-2020 m. sezono repertuarą ir rodoma Klaipėdos bei pajūrio regiono kultūrinėse erdvėse. Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ projektas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rengiamas kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių operos edukacijos programa NORDOPERA. Jaunųjų menininkų rezidencijos projektu Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kūrybinių partnerysčių principu ir siekia suburti tarptautinę moksleivių, studentų bei absolventų menininkų komandą, kuri, bendradarbiaudama su teatro profesionalais, įgautų sėkmingai teatrinei praktikai reikalingų platesnių kompetencijų.
Privatumo Politika
Apie Slapukus (Angl. Cookies)
Mūsų internetinė svetainė www.klaipedosmuzikinis.lt/ naudoja slapukus (Angl. Cookies). Naršydami mūsų svetainėje, Jūs sutinkate su Klaipėdos Valstybinis Muzikinis Teatras privatumo ir slapukų naudojimo politika. Slapukai (Angl. Cookies) yra duomenys siunčiami iš serverio, kuriame talpinama svetainė, į Jūsų naudojamą naršyklę, kurioje Slapukai vėliau yra saugomi. Toliau informacija iš naršyklės vėl yra siunčiama atgal į serverį, kiekvieną kartą, kai Jūsų naršyklė paprašo informacijos apie atidaromą puslapį. Taip keičiantis duomenimis, mes gauname informaciją apie Jūsų elgseną svetainėje. Yra dvi pagrindinės slapukų rūšys: sesijos slapukai ir nuolatiniai slapukai. Sesijos slapukai yra ištrinami iš Jūsų kompiuterio kai Jūs uždarote savo naršyklės langą. Nuolatiniai slapukai yra saugomi kompiuteryje, kol Jūs jų neištrinate arba nesibaigia jų galiojimo ir saugojimo terminas.
Slapukai mūsų svetainėje
www.klaipedosmuzikinis.lt/ naudoja šiuos slapukus svetainėje: *_ga - Google Analytics, galioja 2 metus, Sukurtas saugoti unikalų Kliento ID, kuris vėliau naudojamas Google Analytics serveriais tam, kad apskaičiuoti vartotojo, sesijos ir kampanijos duomenis. *_gat - Google Analytics, galioja 10 min, Naudojamas sumažinti užklausų greitį - apriboti duomenų rinkimą didelio srauto tinklapiuose. *__gid, galioja kol yra įjungta naršyklė, Šis slapukas naudojamas siekiant atpažinti Asmenį. *XSRF-TOKEN- Slapukas skirti sesijoms identifikuoti, galioja 2 valandas, unikalus atsitiktinių simbolių identifikatorius. *1P_JAR - „Google“ reklamos slapukas, kuris naudojamas naudotojų sekimo ir reklamos pritaikymo tikslais, galioja 1 dieną; *CONSENT - Google Analytics slapukas, skirtas sesijos įgalinimui, galioja 2 metus;
Google slapukai
Svetainėje www.klaipedosmuzikinis.lt/ mes naudojame Google Analytics, kurio pagalba analizuojame Jūsų paliktus slapukus rinkodaros tikslais. Google Analytics generuoja statistinius duomenis ir kitą informaciją apie lankytojų veiklą svetainėje. Tam yra naudojami Jūsų palikti Slapukai, kurie yra saugomis Jūsų kompiuteryje ar kitame išmaniajame įrenginyje priklausomai nuo to, kuo naudojotės naršydami mūsų svetainėje. Visa gauta informacija yra panaudojama generuoti ataskaitoms, kurios yra sugeneruojamos Google Analytics ir pateikiamos mūsų Google Analytics paskyroje. Google šią informaciją saugo pas save. Jei norite susimažinti su Google Privatumo politika, tai galite padaryti atsidarę šią nuorodą: https://policies.google.com/privacy.
Slapuku pašalinimas ir atsisakymas
Jūs turite pilną teisę pašalinti savo naršymo slapukus iš naršyklės. Jums reikia nueiti į savo naršyklės privatumo nustatymus ir juos pašalinti. Dauguma naršyklių suteikia tokią galimybę, tačiau Jei Jūsų naršyklė tokios teisės nesuteikia, susisiekite su mumis nurodytais kontaktais ir mes pašalinsime mūsų turimą informaciją apie Jus. Daugiau informacijos, apie mūsų Slapukų politiką ir kaupiamą informaciją apie Jus, mes galime suteikti susisiekus nurodytai kontaktais.
Terminai ir sąlygos
Teatralizuotas Eduardo Balsio dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“ papildo unikalių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro renginių ciklą – minint kompozitoriaus Eduardo Balsio šimtmetį, įvairiomis, žiūrovui patraukliomis formomis, svarbiausi kompozitoriaus kūriniai pristatomi netikėčiausiose Klaipėdos ir viso regiono erdvėse, autentiškoje aplinkoje, išugdžiusioje kompozitoriaus kūrybiškumą ir inspiravusioje jo kūrybines idėjas. Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ dalyvių ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistų bendras koncertas. Visi menininkų rezidencijos dalyviai Klaipėdos gyventojams pristatys teatralizuotą Eduardo Balsio dainų koncerto „Aš – senas jūrininkas“ premjerą. Ši programa bus įtraukta į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2019-2020 m. sezono repertuarą ir rodoma Klaipėdos bei pajūrio regiono kultūrinėse erdvėse. Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ projektas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rengiamas kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių operos edukacijos programa NORDOPERA. Jaunųjų menininkų rezidencijos projektu Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kūrybinių partnerysčių principu ir siekia suburti tarptautinę moksleivių, studentų bei absolventų menininkų komandą, kuri, bendradarbiaudama su teatro profesionalais, įgautų sėkmingai teatrinei praktikai reikalingų platesnių kompetencijų. Teatralizuotas Eduardo Balsio dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“ papildo unikalių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro renginių ciklą – minint kompozitoriaus Eduardo Balsio šimtmetį, įvairiomis, žiūrovui patraukliomis formomis, svarbiausi kompozitoriaus kūriniai pristatomi netikėčiausiose Klaipėdos ir viso regiono erdvėse, autentiškoje aplinkoje, išugdžiusioje kompozitoriaus kūrybiškumą ir inspiravusioje jo kūrybines idėjas. Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ dalyvių ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistų bendras koncertas. Visi menininkų rezidencijos dalyviai Klaipėdos gyventojams pristatys teatralizuotą Eduardo Balsio dainų koncerto „Aš – senas jūrininkas“ premjerą. Ši programa bus įtraukta į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2019-2020 m. sezono repertuarą ir rodoma Klaipėdos bei pajūrio regiono kultūrinėse erdvėse. Tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ projektas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rengiamas kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių operos edukacijos programa NORDOPERA. Jaunųjų menininkų rezidencijos projektu Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kūrybinių partnerysčių principu ir siekia suburti tarptautinę moksleivių, studentų bei absolventų menininkų komandą, kuri, bendradarbiaudama su teatro profesionalais, įgautų sėkmingai teatrinei praktikai reikalingų platesnių kompetencijų.
Abonementas

Repertuaras

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-09-25

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-10-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-11-04

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2020-12-06

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Operetė

    Data: 2021-01-29

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-01-30

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-01-31

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-02-26

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-03-10

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Operetė

    Data: 2021-03-19

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-20

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-21

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-04-09

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-04-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-04-24

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-04-29

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-05-08

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-05-12

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Operetė

    Data: 2021-05-14

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-05-15

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-05-16

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.