Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2021.09.16

Muzikinis teatras sezoną pradeda „Romeo ir Džuljetos“  meilės istorija

Rugsėjo 17, 18, 19 dienomis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro naujo sezono pradžią paskelbs Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ premjera. Žvejų rūmų scenoje eksperimentuoti mėgstanti tarptautinė komanda papasakos žinomiausią meilės istoriją. Į publikos širdis bus beldžiamasi naujausių techninių sprendimų pagalba bei atsakoma į visai žmonijai svarbius egzitencinius klausimus.

Meninę spektaklio koncepciją sukūrė tarptautinė statytojų komanda: baletmeisteris Kirilas Simonovas (Rusija), muzikos vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas, scenografė ir kostiumų dailininkė Jekaterina Zlaja, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis ir vaizdo projekcijų autorius Linartas Urniežis. Muzikinio teatro vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas sako, kad žiūrovai nustebs tai išvydę. To ir linkime!

Sezonas „pilna koja“

 „Labai gera sezoną pradėti „pilna koja“, nes praėjusį rudenį, publikai buvom atviri vos mėnesį ir prasidėjo karantinas. Šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ premjera – puikus sezono pradžios akcentas. Tai tarsi I-ojo Klaipėdos festivalio, kuriame taip pat buvo pristatyta šokio spektaklio premjera- choreografo Edwardo Clugo vienaveiksmiai šokio spektakliai senajame elinge -  tąsa. Teatro baleto trupė ir pastatymų tarnyba gyvena ypač intensyviai: pristatome jau trečią šokio premjerą per pusmetį“,- pradėdama spaudos konferencija sakė Muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Lapkričio 12, 13, 14 dienomis Žvejų rūmų scenoje pirmą kartą Lietuvoje žiūrovai išvys Gaetano Donizetti komiškos operos „Pulko duktė“ premjerą. Komiškos operos mūsų šalyje gan retai statomos. Šio veikalo Klaipėdoje imsis muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, režisierė Jūratė Sodytė, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.

2022 m. vasario gale Žvejų rūmų uždanga atsivers labai žinomai, tačiau retai Lietuvoje statomai Antonin Dvorak operai „Undinė“. „Šios operos imsis muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierius Gytis Padegimas, scenografė Birutė Ukrinaitė.  2022 m. Muzikinio teatro kryptis – pasakos, tad laukite ir daugiau pasakiškų siužetų spektaklių“,- akcentavo KVMT vadovė.

Trys išskirtiniai koncertai

Anot L. Vilimienės, naujojo sezono metu publika Žvejų rūmuose išvys Klaipėdos festivalio kulminacija tapusius spektaklius - „Stabat Mater“ pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“ (choreografas Edward Clug). Naujo sezono metu scenoje šėls smagioji operetė „Orfėjas pragare“, šokio spektaklis „Graikas Zorba“, miuziklas „Šounuolynas“. Susitikimo su publika laukia ir kiti publikos pamėgti spektakliai. Zigmars Liepinš opera „Paryžiaus katedra“ išvyksta į gastroles Plungėje: rugsėjo 25 d. ji taps baigiamuoju XVI Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio akcentu.

Kalėdos neįsivaizduojamos be Piotr Čaikovskij šokio spektaklio „Spragtukas“:  gruodžio 16 d. jis pristatomas Avia Solutions Group arenoje, Vilniuje, o gruodžio 22 d. - Švyturio arenoje, Klaipėdoje.

Sezonas suskambės trimis išskirtiniais koncertais: spalio 1-ąją dirigento Tomo Ambrozaičio vadovaujamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras pristatys koncertą skirtą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto 50-mečiui. Koncerte gėrėsimės ir LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salės vargonų skambesiu. Spalio 29-ą šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje teatro simfoninio orkestro ir choro (dirigentas T. Ambrozaitis) atliekamas Wolfgang Aamadeus Mozart „Requiem“ nuteiks artėjančioms Vėlinėms. Ypatingas susitikimas laukia publikos lapkričio 25 dieną.  Iš Klaipėdos kilusio garsaus solisto Almo Švilpos koncertas „Dedikacija Klaipėdai“, skirta jo 50-mečio jubiliejui, į Žvejų rūmus sutrauks daugybę garsių ir muzikalių jo draugų.  

Kyla orkestro „temperatūra“

Muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis pasidžiaugė, kad „Romeo ir Džuljetą“ Klaipėdoje ruošia būtent maestro Robertas Šervenikas. „Nekantriai laukiu kada visų spektaklius kuriančių profesionalų veikla susijungs į visumą ir gims stebuklas – premjera. Tiek S. Prokofjevas parašęs „Romeo ir Džuljeta“ muziką, tiek G. Donizetti sukūręs „Pulko duktė“ – genialūs kompozitoriai. Kiekvienas jų turi ne tik žavingąją, bet ir sudėtingąją muzikos profesionalaus atlikimo pusę. Reikia įdėti daug darbo norint, kad ši muzika suskambėtų. Man ypatingai džiugu, kad įtemptoje repertuarinių spektaklių ir premjerų prisodrintoje darbotvarkėje teatro orkestras randa laiko soliniams koncertams. Tai iššūkis, bet labai malonus. Orkestro darbinė temperatūra kyla vis aukštyn“,- juokavo reiklusis maestro.

Žiūrovai nepatikės išvydę!

Muzikinio teatro vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas pasidžiaugė jau trečia šiemet baleto trupės pristatoma premjera. „Ir ši premjera tik gražių darbų vidurys. Netrukus prasideda naujas teatro sezonas, kuriame išvysite naujų sudėčių baleto artistų atliekamus publikos mylimus spektaklius – „Eglė žalčių karalienė“, „Graikas Zorba“, „Spragtukas“. KVMT baleto trupė atsinaujinusi kone 70 procentų, o tai reiškia, kad su naujų žmonių atėjimu spektakliai kone užgimsta naujai. Šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ premjera stebina net mus. Tai tarsi vaikščiojimas ant rankų: paprastai šokio spektakliuose ypatingai svarbios yra baleto artistų kojos, o čia dėmesys koncentruojamas ir į rankas.  „Romeo ir Džuljeta“ – kupina netikėčiausių sprendimų. Žiūrovai negalės patikėti tai išvydę!“,- akcentavo charizmatiškasis A. Liškauskas.

Romeo ir Džuljeta

„Romeo ir Džuljetos“ premjeroje kaip žinomiausia pasaulio įsimylėjėlių pora debiutuos Oleksandra Borodina (Džuljeta) ir Roman Semenenko (Romeo). O. Borodina ir R. Semenenko pavasarį tapo pagridiniais šokio spektaklio „Faustas“ herojais – Jaunuoju Faustu ir Margarita. Jų įsijautimas į vaidmenis, nepriekaištingi šokio judesiai sulaukė ne tik publikos pripažinimo, bet ir šalies šokio kritikų įvertinimo. Kaip geriausi metų šokėjai jie buvo nominuoti „Auksiniams scenos kryžiams“.

„Esu dėkingas baleto trupės meno vadovei Jelenai Lebedevai: jos dėka pasaulyje garsūs kūrėjai atvyko statyti spektaklio į Klaipėdą antrą kartą. Esame dėkingi teatro vadovei L. Vilimienei už leidimą „improvizuoti” ir galimybę realizuoti visus kūrybinius sumanymus. Didžiuojuosi baleto trupe ir Muzikiniu teatru!“,- sakė A.Liškauskas.

Kūrybinis eksperimentas

„Romeo ir Džuljeta“ scenografė ir kostiumų dailininkė Jekaterina Zlaja dėkojo už galimybę Klaipėdoje kurti antrą kartą. Pirmu jos ir choreografo K. Simonovo pastatymu uostamiestyje tapo P. Čaikovskio „Spragtukas“. „Mes ne klasikos statytojai, o eksperimentatoriai. Ir ne kiekvienas teatras pajėgus įgyvendinti mano scenografinius sumanymus, o baleto trupė – šokti pagal K. Simonovo sukurtą choreografiją. Tačiau tai, kas gimsta išskirtinių kūrėjų dėka - unikalu. Ir aš su džiaugsmu atvažiuoju kurti į Klaipėdą, nes žinau, jog čia dirba daug profesionalų galinčių padėti įgyventi tai, ką sumanėme“,- tikina J. Zlaja.

Anot scenografės, muzikos ir judesio sintezė – aukščiausia meno viršūnė, kurią kurdamas nesumeluosi. „Ji pajėgi keisti žmogų. Tai atsakinga. Tačiau kūrėjai į pastatymą sudeda 60 procentų pastangų, o likę procentai įvyksta pagal susiklosčiusias aplinkybes. Jų nepavyksta įtakoti. Naujajame spektaklyje paslėpta daug netikėtumų. Visa „Romeo ir Džuljeta“ yra netikėta: juk ši istorija scenoje per trumpą laiką pristato istoriją nuo meilės gimimo iki jos mirties... Šioje dramoje užkoduota daug egzistencinių klausimų apie viską, tame tarpe ir apie visa iškenčiančią meilę. Spektaklis labai vizualus, tad bus suprantamas ir artimas įvairaus amžiaus publikai“,- teigė scenografė.

Geriausia muzika baletui

S. Prokofjevo „Romeo ir Džuljetos“ partitūra spektaklio muzikos vadovą ir dirigentą Robertą Šerveniką lydi nuo pat jo tarptautinės karjeros pradžios 1997 m., kuomet Mstislavas Rostropovičius jį pakvietė asistentu į Eviano festivalį Prancūzijoje statyti būtent šio baleto. Įvairiems orkestrams R. Šervenikas dirigavo beveik visose Europos šalyse, taip pat Japonijoje, Kinijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Brazilijoje, Meksikoje, Izraelyje, Rusijoje.

 „Nuo „Romeo ir Džuljetos“ muzikos niekada nebuvau nutolęs. Ji istoriją pasakoja taip pat ryškiai, kaip ir Williamo Shakespeare‘o drama. Klausai klausai ir kaskart girdi kažką naujo. Todėl šis baletas taip dažnai statomas įvairiuose teatruose. Ne veltui šis S.Prokofjevo kūrinys vadinamas geriausiu kada nors parašytu baletu“,- sakė muzikos vadovas ir dirigentas R.Šervenikas.

 

KVMT inf.

Martyno Aleksos nuotr

Šviežiausios naujienos
„Marselietei“ populiarumu prilygstanti opera „Pulko duktė“ belsis į Klaipėdos publikos širdis

„Marselietei“ populiarumu prilygstanti opera „Pulko duktė“ belsis į Klaipėdos publikos širdis

„Šventasis pavasaris“ grasinasi užlieti Klaipėdą

„Šventasis pavasaris“ grasinasi užlieti Klaipėdą

Atgimsta Prūsijos karalystės laikus menanti komiška opera „Pulko duktė“

Atgimsta Prūsijos karalystės laikus menanti komiška opera „Pulko duktė“

„Orfėjas pragare“: scenoje debiutuoja Diana ir Merkurijus

„Orfėjas pragare“: scenoje debiutuoja Diana ir Merkurijus

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-09-25

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-10-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-03-10

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-04-09

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.