Naujienos
Muzikinis vasaris: lemtingi susitikimai
Lemtingas susitikimas gali įvykti kur tik nori ir pakeisti gyvenimą visam laikui: šokio spektaklyje „Karmen“ išvysite tikros aistros istoriją. Aistros, kuri balansuoja ant laisvės ir gyvenimo ribos. Jei kalbame apie meilę ir aistrą, prisimename Don Žuaną, užkariavusį visą pasaulį bei tapusį žinomiausiu vyru-begėdžiu. O koks personažas prilygs jam žinomumu iš damų? Žinoma – Karmen. Visa tai jau vasarį...
Smarkiai atjaunėjusi
Sausio 31 d. ir vasario 21 d. atgims šokio spektaklis „Karmen“, už kurį choreografė Aušra Krasauskaitė 2018 m. pelnė „Auksinį scenos kryžių“.
Tai spektaklis, kuriame liepsnojanti aistra ir nevaldoma moteriška energija virsta į pražūtį vedančia beprotybe. Dialoge apie žmogiškosios prigimties jėgą dalyvauja ir Georges Bizet bei Rodiono Ščedrino muzika su joje užkoduota grėsmės nuojauta.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklyje Karmen šokanti Beata Molytė už šį vaidmenį pelnė trečiąją „Auksinio scenos kryžiaus“ nominaciją savo karjeroje. Chosė vaidmenį atliks talentingasis šokėjas Mantas Černeckas, neseniai matytas spektakliuose „Eglė žalčių karalienė“ ir „Spragtukas“. Toreodoro partijai kviečiamas patyręs šokėjas Gintaras Visockis iš Kauno valstybinio muzikinio teatro. Spektaklyje šoks smarkiai atjaunėjusi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė.
Klaipėdietiškoji „Karmen“ versija pasižymi neįprasta scenografija, tad žiūrovų laukia netikėtumai. Dirigentui šiame spektaklyje patikima ir vaidybinė misija. Pirmą kartą „Karmen“ spektaklyje gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio.
Muzikinio teatro vizitinė kortelė
Amerikiečių kompozitoriaus J. Bocko miuziklas „Smuikininkas ant stogo - vasario 5 d. – įdomus savo istorija. „Smuikininko ant stogo“ labai populiarus Japonijoje, nes šios šalies gyventojams labai artima jo tematika. Šios istorijos autorius - Šolomas Aleichemas – buvo labiau žinomas ne savo vardu ir pavarde, bet kaip „Žydų Markas Tvenas“. Istorijoje minimas pienininkas Tevjė - didžiausios šlovės sulaukęs šio autoriaus sukurtas herojus. Tėvas su humoru pasitinkantis gyvenimo tragediją – tai autorių įkvėpė dar 8 kūriniams gimusiems per 20 metų. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrui diriguos pirmasis ir vienintelis Muzikinio teatro garbės dirigentas Stasys Domarkas.
Debiutuos nauja Indrė
Vasario 8 d. 19 val. Žvejų rūmų Didžiosios salės scenoje Eduardo Balsio operoje „Kelionė į Tilžę“ pirmą kartą Indrės partiją atliks Ieva Barbora Juozapaitytė. Dainininkė neslepia, kad „Kelionė į Tilžę“ – kol kas sudėtingiausias scenos veikalas jos karjeroje. Tikėjimas, šviesos nešimas, taurumas Indrei labai svarbūs. Jos istorijoje labai daug meilės, o meilė – tai didžiausias pasaulio stebuklas“, – akcentuoja I. Juozapaitytė.
Opera „Kelionė į Tilžę“ sukurta pagal to paties pavadinimo H. Zudermano novelę iš rinkinio „Lietuviškos apysakos“. 1927 m. ją ekranizavo vokiečių režisierius Friedrichas Murnau, ir jo filmas pelnė net tris „Oskarus" pirmojoje jų teikimo ceremonijoje. Tiesa, filmo personažai neturėjo lietuviškų vardų: jie buvo įvardinti kaip Vyras, Žmona ir Moteris iš miesto.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklyje pagrindiniai herojai narsto sudėtingą meilės istoriją, kuri nepalieka abejingų ir žiūrovai atvyksta net iš sostinės pasigrožėti įsūdingu spektakliu.
Prie dirigento pulto pirmą kartą stos jaunosios kartos dirigentas Giedrius Vaznys.
„Don Žuanui“ pravertė Casanovos konsultacijos
W. A. Mozarto operos „Don Žuanas“ gerbėjai vasario 12 d. stebės lovelaso Don Žuano, kurį įkūnys perspektyvus baritonas Žygimantas Galinis, viliones ir paikystes.
„Don Žuanas“ – viena populiariausių pasaulio operų. Būtent joje pirmą kartą buvo panaudotas trombonas. „Don Žuano“ pasaulinė premjera 1787 m. įvyko Prahoje, tačiau dviem savaitėmis vėliau nei planuota, nes atlikėjai nespėjo laiku išmokti savo sudėtingų partijų, o kompozitorius – parašyti uvertiūros.
Operos kūrėjai konsultavosi su garsiuoju Giacommo Girolamo Casanova, kuris tuo metu gyveno Prahoje. Nepėsčias buvo ir „Don Žuano“ libreto autorius Lorenzo Da Ponte, per savo gyvenimą spėjęs pabūti kunigu, mokytoju, profesionaliu lošėju, sekretoriumi, knygyno savininku, maisto prekių parduotuvės savininku, prodiuseriu, o galiausiai tapęs italų kalbos ir literatūros profesoriumi Kolumbijos universitete.
Sirtakį šoks dirigentas
Vasario 28 d. Žvejų rūmuose siautulingas sirtakio verpetas įsuks kviestinius „Graiko Zorbos“ pagrindinių vaidmenų atlikėjus: Mantą Daraškevičių (Graiką Zorbą) iš Vilniaus, Vitalijų Netrunenko (Džoną) iš Ukrainos, Jan Vana (Manoliou) iš Ukrainos ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės ryškiausias šokėjas: Aušrą Krasauskaitę (Mariną) ir Kristiną Gudelytę (Madam Hortens). Spektaklį diriguos Martynas Staškus, kuris, jei tik publika pakankamai entuziastingai ploja, pasirodymo pabaigoje pats kartu su šokėjais trypia sirtakį scenoje.
Legendinį M. Theodorakio baletą „Graikas Zorba“ Klaipėdoje pristatė pasaulinio garso choreografas ir kūrinio libreto autorius Lorca Massine. Tai daugiau nei 30 šalių rodomas spektaklis, kurį matė daugiau kaip 2 mln. žiūrovų.
N. Kazantzakis, apysakos „Graikas Zorba“ autorius, sukūrė herojų – gyvenimo čempioną, džiaugsmu įveikiantį liūdesį. Balete jis švenčia kiekvieną šio gyvenimo akimirką. „Graikas Zorba” – daugiau nei baletas: tai „opera omnia“, kurioje susilieja muzika, šokis, literatūra, drama ir chorinis dainavimas.
KVMT inf.
85-ąjį jubiliejų pasitinka pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas Stanislavas Domarkas
„Sapnai ir kaktusai“ skleisis naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“
Žmones su regos negalia po naują Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą vedžios ir moderniausios technologijos
