Naujienos
Opera „Undinė“ – nuo meilės iki žmogiškojo identiteto paieškų ir ekologijos
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras leidžiasi į naujus kūrybinius ieškojimus. 2022 m. vasario 25, 26 ir 27 dienomis Klaipėdos Žvejų rūmų scenoje pristatys Antoníno Dvořáko operą „Undinė“.
Spektaklis su svarbia misija
Anot Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės, iššūkius mėgstanti KVMT komanda imasi operos „Undinė“ siekdama, kad Lietuvoje ji taptų tokia pat populiari ir mėgiama, kaip ir visame pasaulyje.
Neblėstančią šlovę čekų kompozitoriui Antonínui Dvořákui atnešusią operą „Undinė“ pajūryje stato patyrusi lietuvių kūrėjų komanda: muzikos vadovas ir KVMT vyriausiasis dirigentas – Tomas Ambrozaitis, režisierius – Gytis Padegimas, scenografė ir kostiumų dailininkė – Birutė Ukrinaitė, šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis, vaizdo projekcijų dailininkas – Linartas Urniežis, choreografė – Aušra Krasauskaitė.
Prieš du metus KVMT E. Balsio operą „Kelionė į Tilžę“ sukūręs režisierius G. Padegimas bei jo sceninė bendražygė, scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė sako, kad dirbti Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre visada labai malonu. B. Ukrinaitė net nubraukė džiaugsmo ir graudulio ašarą, o režisierius G. Padegimas priminė, kad jau turi pasiūlymų koks kitas ambicingas spektaklis galėtų užgimti Muzikinio teatro scenoje.
Pajūrio gamta - scenografijoje
Anot režisieriaus G. Padegimo, klaipėdietiškoji „Undinė“ kalbės apie šių dienų aktualijas: žmogus naikina save ir gamtą; migrantų problema: kas tu esi ir kur gyveni, kur tavo šaknys; pragaištingas undinės noras tapti žmogumi arba pasipriešinimas savai prigimčiai. Pirmame operos veiksme grožėsimės lietuviško pajūrio vaizdais, antrame – scenoje išvysime urbanizacijos apraiškas. Tačiau metalo laužo ar senų laivų scenoje, anot kūrėjų, nebus. Vaizdas bus estetiškas ir minimalus, nes gerai išdiskutuotas bei ilgai brandintas. „Gėrėsimės puikia muzika ir nuostabiausiais solistų balsais. Deja, pabaiga bus tragiška: Princas galiausiai ryšis mirtį jam atnešusiam bučiniui“,- pasakojo režisierius.
B. Ukrinaitė pasakojo, kad operos „Undinė“ scenografijos užuomazgos užgimė diskutuojant G. Padegimo sodyboje, natūralios gamtos apsuptyje. „Sėdėjome ant žolės ir diskutavome šalia ežero su vandens lelijomis. Norėjosi šį lietuviškos gamtos grožį perteikti ir scenoje, tad vaizdo projekcijų dėka pajūrio miškai, o scenografijos pavidalu - mediniai takeliai, net jūros banga – persikels ir į sceną“,- tikina B. Ukrinaitė. Scenografija scenoje atkartos visą gamtos ratą: nuo vieno žalio lapelio iki suvešėjusio miško, nuo gamtos klestėjimo iki jos sunaikinimo.
Choreografė Aušra Krasauskaitė akcentavo, kad „Undinėje“ išvysime įvairiausių šokio stilių fragmentus: šokiu bus pabrėžta spektaklio pradžios harmonija, o veiksmui įsibėgėjant klasikinio šokio elementus choreografijoje keis modernūs judesiai. „Keliu sau užduotį – sukurti undinei judesį, geriausiai atskleidžiantį kaip jai nepatogu būti „žmogaus kūne“,-sako A. Krasauskaitė.
Opera kaip miesto vizitinė kortelė
Kompozitorius A. Dvořákas – ryškus romantizmo atstovas, tad „Undinė“ atskleis gamtos grožį bei pabrėš, kad jausmai svarbiau nei proto balsas. Princą pamilusios bei viską vardan šios meilės paaukojusios Undinės istorija suskambės solisčių Ievos Juozapaitytės, Onos Kolobovaitės ir Ritos Petrauskaitės balsais. Undinės tėvo Vandenio partiją dainuos Kšištof Bondarenko ir Valdas Kazlauskas. Princu taps solistai Jurgis Jarašius ir Mindaugas Zimkus. Užsienio princesių partijas ruošia Gabrielė Bukinė, Rasa Ulteravičiūtė. Scenoje gėrėsimės Ragana Burtininke - Gabriele Kuzmickaite, Dalia Kužmarskyte, Loreta Rameliene, Nimfa I - Emilia Janina Kozlowska, Rosana Štemanetian, Nimfa II - Dina Mataitiene, Vitalija Trinke, Nimfa III - Indra Sofia Maria Nielsen, Ernesta Stankute, Girininku - Farshad Abbasabadi, Kęstučiu Nevuliu, Virėju - Judita Butkyte-Komoviene, Vita Merkelyte, Medžiotoju - Modestu Narmontu, Viliumi Trakiu.
Tikimasi, kad Antoníno Dvořáko opera „Undinė“ taps Klaipėdos miesto identitetą atskleidžiančia bei pabrėžiančia vizitine kortele. Operoje tarsi susijungs ekologijos tematika ir Muzikinio teatro noras prisidėti prie gamtos tvarumo šių problemų viešinimu. „Opera bus nepaprastai graži“,- neabejoja KVMT vadovė L. Vilimienė.
Žaneta Skersytė
85-ąjį jubiliejų pasitinka pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas Stanislavas Domarkas
„Sapnai ir kaktusai“ skleisis naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“
