Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2021.07.31

Robertas Šervenikas: „Koncerto tyla iškalbingesnė nei žodžiai“

I-ajame tarptautiniame Klaipėdos festivalyje KVMT simfoninis orkestras pristatys solidžią simfoninės muzikos programą „Elingo ritmu – žėrinti marių muzika“, rengiamą kviestinio dirigento, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Roberto Šerveniko.

Nebe pirmus metus koncertines programas su šiuo orkestru pristatantis dirigentas šįkart į Klaipėdą pakvietė savo bičiulį, rusų smuikininką Maksimą Fedotovą. Su orkestru rugpjūčio 6 dieną 18.30 val. elinge jis atliks vienus populiariausių romantizmo kūrinių smuikui ir orkestrui: Maxo Brucho Koncertą smuikui ir orkestrui Nr. 1, g-moll, op. 26 (1866) ir Camille‘io Saint-Saënso „Introdukciją ir rondo capriccioso“ a-moll, op. 28 (1863). Koncerto programą užbaigs ištraukos iš Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ (1935), kurio premjera rugsėjo 17—19 dienomis KVMT atvers savo naująjį sezoną.

 

Koncerto programą pristato ir grojimo ant marių kranto ypatumus atskleidžia dirigentas Robertas Šervenikas.

 

Kiekvieną vasarą su KVMT orkestru pristatote Lietuvoje rečiau girdimus atlikėjus bei kūrinius. Kuo publiką nustebinsite šį kartą?

Šįsyk publika turės galimybę pasigėrėti smuiko virtuozo iš Rusijos Maksimo Fedotovo muzikavimu su orkestru. Muzikas jau ne kartą koncertavo Lietuvoje, tačiau pirmą kartą pasirodys Klaipėdos festivalyje. M. Fedotovo karjera išties įspūdinga: jis koncertuoja prestižiškiausiose pasaulio salėse, bendradarbiauja su geriausiais pasaulio orkestrais ir žymiausiais dirigentais.

M. Fedotovas yra pelnęs ne vieną prestižinį apdovanojimą, tarp jų – P. Čaikovskio tarptautinio konkurso II premija, konkurso „Premio Paganini“ Genujoje I premija, konkurso Tokijuje aukso medalis bei specialiosios premijos. 1996 m. jo įrašyti visi Niccolò Paganini 24 kaprisai („DML Classics“) Japonijoje puikavosi perkamiausių klasikinių diskų sąrašo viršuje. Jis taip pat yra įrašęs visus M. Brucho kūrinius smuikui ir orkestrui („Naxos“). M. Fedotovas dirba ir kaip dirigentas, tačiau daugiau dėmesio ir laiko skiria griežimui smuiku.

Labai džiaugiuosi, kad tokio aukšto lygio atlikėjas rado laiko atvykti į Klaipėdą būtent šiuo metu, kai atsilaisvinus pandemijos ribojimams, visur pasipylė gausybė renginių. M. Fedotovo pasirodymas koncerte taps ypatingu renginio akcentu.

Ar anksčiau turėjote progų bendradarbiauti su M. Fedotovu?

Daug kartų. Susipažinome per jo tėvą, žymų dirigentą ir pedagogą Viktorą Fedotovą, kurio klasėje mokiausi operinio ir simfoninio dirigavimo Sankt Peterburgo konservatorijoje. Pirmą kartą pakviečiau Maksimą koncertuoti Lietuvoje 1999 metais ir nuo to laiko tapome ne tik gerais kolegomis, bet ir bičiuliais.

Gal žinote, kodėl šis smuikininkas vadinamas „rusiškuoju Paganiniu“?

„Rusiškuoju Paganiniu“ M. Fedotovą pavadino muzikos kritikai. Šis titulas – įvertinimas už jo ekspresyvią, emocingą griežimo manierą bei įvaizdį scenoje. Visada džiugu būti vienoje scenoje su M. Fedotovu ir tapti jo originalių interpretacijų liudininku.

Beje, M. Fedotovas – vienas iš nedaugelio pasaulio smuikininkų (jeigu ne pirmasis), kuriam teko laimė pagriežti rečitalį iš paties virtuozo paveldėtais legendiniais instrumentais – Bartolomeo Giuseppe „del Gesù“ Guarneri pagamintu ir muziko ypač mėgtu „Il Cannone“ (1743) bei Jeano-Baptiste’o Vuillaume’o pagaminta garsiojo smuiko kopija (1833).

Teko skaityti pamąstymus, kad prieš šimtus metų sukurta muzika šiame amžiuje suskambės kitaip, nes ją įtakoja pašaliniai veiksniai?

Norime ar nenorime, tačiau prieš kelis šimtus metų parašyta muzika, atliekama šiais laikais, suskambės kitaip nei parašymo metu. Tas šiuolaikinis požiūris tūno mumyse – mūsų galvose, patirtyse, gyvenime. Atlikdami prieš šimtmetį sukurtą kūrinį, net ir išmanydami jo muzikinį stilių, nejučia pridedame šių dienų ritmą, tempą, charakterius, net savo patyrimus – tiek asmeninius, tiek mūsų epochos. Juk muzikos atlikimas nuolat kinta. Kas vyko prieš 100 metų galime atsekti klausydami senų įrašų, bet dabar sugrosime jau kitaip. Muzika kinta priklausomai nuo atlikėjo talento, nuo jo įsigilinimo į kūrinį, jame rastų slėpinių.

Kokius jausmus kelia tai, kad koncertas vyks ant marių kranto, atvirame ore?

Ant marių kranto man dar neteko groti, tačiau atvirame ore – kone kiekvieną vasarą. Groti lauke sudėtingiau nei groti uždaroje salėje, nes garsas sklinda skirtingai. Jei įgarsinimas geras – puiku, jei pučia vėjas – nelabai gerai, nes orkestro muzikantams sunku net perversti natas. Baisu, kad vėjas nenuneštų natų į marias. Oro sąlygos labai svarbios. Jei oras geras, kokio mes ir tikimės, publikai bus labai smagu mėgautis nuostabia muzika. Manau, kad KVMT Klaipėdos festivaliui išrinko nuostabią vietą. Tai tiesiog atradimas.

Aš labai džiaugiuosi KVMT orkestru, kuris nuolat pildosi naujais muzikantais ir virsta vis labiau tarptautiniu kolektyvu. Repetuodamas su orkestru, pastebiu teigiamus pokyčius: kai į jį ateina nauji muzikantai su kitose šalyse įgyta gera atlikimo mokykla, kolegoms kyla ūpas groti dar geriau. Tai labai motyvuoja tobulėti.

Su KVMT orkestru naujo sezono pradžiai rengsite S. Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ pastatymą kaip muzikos vadovas, o festivalio koncerte išgirsime baleto muzikos ištraukas. Papasakokite, koks tai kūrinys?

S. Prokofjevo „Romeo ir Džuljeta“ – sudėtingas kūrinys, reikalaujantis ypatingos orkestro grupių skambėjimo darnos ir virtuoziškumo. S. Prokofjevo muzika – tikras išbandymas orkestro muzikantams. Juk „Romeo ir Džuljeta“ atskleidžia ryškius veikėjų charakterius, jausmus, troškimus, vaizduoja jų mirtį...

Koncerte taip pat išgirsime Maxo Brucho bei Camille‘io Saint-Saënso kūrinius. Kas lėmė repertuaro pasirinkimą?

Šiuos kūrinius pasirinko bei su mumis derino smuikininkas M. Fedotovas. Repertuarą nulėmė specifinė koncerto vieta – marių pakrantė. Rinktasi atsižvelgiant į jų nuotaiką, charakterį, epochą. Kompozitoriai M. Bruchas bei C. Saint-Saënsas tam puikiai tiko.

Jūsų palinkėjimas į koncertą besiruošiančiai publikai?

Visi karantino metu labai pasiilgome publikos. Atsivėrusios galimybės klausytojus po truputį išjudina: vieni jau aktyviai eina į koncertus, kiti dar dairosi, mąsto. Noriu paraginti nedvejoti, nelaukti kitų metų ir laikantis visų saugumo priemonių jau dabar gyventi visavertį kultūrinį gyvenimą. Kuo greičiau žmonės išsirangys iš savo namų ir sodų į koncertus, tuo visi bus laimingesni ir sveikesni. Kalbu apie psichologinę-emocinę sveikatą. Aš tuo labai tikiu. Juk normalus, įdomus, turiningas gyvenimas be kultūros ir muzikos tampa mažiau vertingu, ar ne?

Ar stovėdamas ant dirigento pakylos jaučiate publikos reakcijas?

Priklauso nuo to, ar publiką užvaldo kūrinių atlikimas. Jei muzika prikausto ir išlaiko publikos dėmesį, susidariusį ryšį jaučiu net stovėdamas nugara į publiką. Tai, kad nematau publikos, netrukdo nebyliam bendravimui su klausytojais ir muzikos cirkuliavimui tarp atlikėjų bei publikos. Juk muzika – tai jausmai! O Klaipėdoje bus grojama ypatinga muzika, atspindinti mūsų išgyvenimus. Orkestro ryšys su publika priklauso ne tik nuo muzikos atlikimo kokybės, bet ir nuo to, ar publika noriai tame dalyvauja – klauso ir skleidžia savo jausmų bangas. Ar žinote, kokia ypatinga tyla koncerte? Ji pasako daugiau nei žodžiai.

 

Žaneta Skersytė

Šviežiausios naujienos
Muzikinis teatras sezoną pradeda „Romeo ir Džuljetos“  meilės istorija

Muzikinis teatras sezoną pradeda „Romeo ir Džuljetos“  meilės istorija

„Romeo ir Džuljeta“ kviečia gerbėjus į aklą pasimatymą

„Romeo ir Džuljeta“ kviečia gerbėjus į aklą pasimatymą

Romeo ir Džuljetos meilės istoriją pasakos O.Borodina ir R.Semenenko

Romeo ir Džuljetos meilės istoriją pasakos O.Borodina ir R.Semenenko

Kai neįmanoma tampa menu

Kai neįmanoma tampa menu

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-09-25

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-10-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2020-12-06

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-03-10

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-04-09

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.