Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2021.09.13

Romeo ir Džuljetos meilės istoriją pasakos O.Borodina ir R.Semenenko

Kai pirmą kartą publikai atsivers Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ premjeros uždanga ne tik iš meilės, bet ir jaudulio smarkiau plaks publikos numylėtinių – Oleksandros Borodinos ir Romano Semenenkos širdys. Tądien jie taps žinomiausiais pasaulio įsimylėjėliais – Romeo ir Džuljeta.

Pavasarį „Auksiniams scenos kryžiams“ kaip geriausi metų šokėjai nominuoti baleto artistai pripažinimo sulaukė po šokio spektaklio „Faustas“ (pagal J.W. Goethe) premjeros. Neabejojama, kad sėkmę nešančia taps ir ši premjera.

Rugsėjo 17, 18, 19 dienomis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Žvejų rūmuose pristatys Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ premjerą. Meninę spektaklio koncepciją sukūrė tarptautinė statytojų komanda: baletmeisteris Kirilas Simonovas (Rusija), muzikos vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas, scenografė ir kostiumų dailininkė Jekaterina Zlaja, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis ir vaizdo projekcijų autorius Linartas Urniežis.

Pamiršti savas patirtis

Oleksandra Borodina sako, kad „Romeo ir Džuljetos“ istorija labai jausminga ir norint šį siužetą perteikti žiūrovui, būtina į ją kuo labiau pasinerti. „Žinoma, tai - tragedija, tačiau ji pasakoja ne tik apie tragišką baigtį, bet ir beprotiškai nuoširdžią bei šviesią meilę! Aš tikiu nemirtinga, niekada nesibaigiančia meile, tad šie personažai amžinai gyvens manyje“,- pasakoja baleto artistė.

Romeo partijos atlikėjas Romanas Semenenko tikina, kad šios meilės istorijos žinomumas ir  padeda ją atlikėjams papasakoti scenoje, tačiau tuo pačiu ir trukdo įsijausti, nes tada jau reiktų pamiršti save. „Sudėtinga nustumti savo gyvenimiškas patirtis ir žiūrovui pasakoti tik tai, kas užkoduota meilės istorijoje. „Romeo ir Džuljeta“ pasakoja apie neprastai gilius, nuostabius jausmus, tačiau turi ir skausmingąją dalį, kuri taip pat publikai artima ir suprantama. Pagrindinės herojės Džuljetos kitoniškumas, sumanytas choroegrafo Kirilo Simonovo, šią istoriją labai praturtina ir žiūrovus tiesiog įtrauks“,- sako R.Semenenko.

Anot O.Borodinos, nuo KVMT baleto trupei teko sunki užduotis. „Turime publiką įtikinti sava Romeo ir Džuljetos versija. Privalome nustebinti ne tik žiūrovus, bet ir pačius save: tarsi ir mes tai išvydome pirmą kartą. Juk ir mano vaizduojama Džuljeta šiame šokio spektaklyje kitokia: jos santykiai su visuomene sudėtingi, ją sunku suprasti, jos nepalaiko šeima. Tačiau vienam vieninteliam žmogui ji - nepakartojama. Ir būtent jam ji dovanos visą savo meilę...“,- tikina Džuljetos partijos atlikėja.

Numatytas net pirštelio krustelėjimas

O.Borodina pasakoja, kad choreografas Kirilas Simonovas baleto artistus moko ne tik šokio technikos, choreografijos, bet ir padeda į kuriamus personažus pažvelgti kaip aktoriams: visapusiškai pajausti pasakojamą meilės istoriją. „K.Simonovo sukurta šokio spektaklio choreografija tokia įtaigi, kad nuo kiekvieno atliekamo judesio kūnu bėgioja šiurpuliai. Sunku patikėti, kad čia aš. Choreografas yra paruošęs net menkiausias choreografijos detales, kuriose numatytas ir pirštelio krustelėjimas, ir žvilgsnis, tad savai improvizacijai - čia nelieka vietos“,- pasakoja šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ pagrindinės partijos atlikėja.

Anot baleto artisto R.Semenenko, dirbti su šokio genijumi vadinamu choreografu K.Simonovu – neeilinė patirtis. „K.Simonovas iš kitų choreografų išsiskiria savitu stiliumi, kurį atlikti iš pirmo bandymo pavyksta ne kiekvienam baleto artistui. Ir man taip pat. Tačiau įdėjus daug darbo ir laiko, jaučiu, kad tampu vis geresnis atlikėjas. Manau, kad šis progresas, dirbant su K.Simonovu - svarbiausias. Baleto artistas sugeba prisiderinti prie kiekvieno kūrinio, choreografo ar kuriamo vaidmens. Nesvarbu kokie sudėtingi jie bebūtų. Tai mano profesija: šokiu kuo įtaigiau perduoti žiūrovui choreografo sumanymus. Manau, kad visa KVMT baleto trupė puikiai pasiruošusi ir mes tinkamai publikai papasakosime K.Simonovo „Romeo ir Džuljetos“ versiją. Tikiu, kad mums tai pavyks padaryti maksimaliai tiksliai“,- neabejoja jaunasis baleto artistas.

Jausmais pulsuoja net natos

Sergejaus Prokofjevo parašyta baleto „Romeo ir Džuljeta“ muzika žavi baleto artistus ir padeda įsijausti į atliekamas šokio partijas. „Ji nuostabi! Ši muzika tarsi šoka kartu. Kiekviena baleto nata tarsi pulsuoja jausmais“,- sako O. Borodina.

Romeo partijos atlikėjo R.Semenenko manymu, choreografo K.Simonovo ir kompozitoriaus S.Prokofjevo muzika puikiai dera tarpusavyje. „Žiūrovų laukia ne tik akiai, bet ir ausiai malonus reginys. Ši muzika padeda šokėjams įsijausti į vaidmenis. S.Prokofjevo muzika įkvepia visiškam atsidavimui: šokdamas pagal baleto muziką publikai atiduodi jausmų maksimumą“,- tikina jis.

Du skirtingi pasauliai

Oleksandra Borodina ir Roman Semenenko pavasarį tapo pagridiniais šokio spektaklio „Faustas“ herojais – Jaunuoju Faustu ir Margarita. Jų įsijautimas į šokį, nepriekaištingi judesiai sulaukė ne tik publikos pripažinimo, bet ir šalies šokio kritikų įvertinimo. Kaip geriausi metų šokėjai jie buvo nominuoti „Auksiniams scenos kryžiams“.

O.Borodina sako, kad tiek „Faustas“, tiek „Romeo ir Džuljeta“ pasakoja tragiškas meilės istorijas. „Tačiau jos visiškai skirtingos. Įsikūnyti į Džuljetą iš „Romeo ir Džuljetos“ man sunkiau nei į Margaritą iš „Fausto“. Pastaroji buvo vyresnė ir suprato kas ta meilė, žinojo ką daro. Tuo tarpu Džuljeta įsimyli pirmą kartą ir tas jausmas toks stiprus, kad ji nepajėgia pasipriešinti. Ir savo choreografija šie spektakliai labai skirtingi. Tiesiog du skirtingi pasauliai“,- tikina O.Borodina.

Kas ta meilė?

„Šis klausimas labai sudėtingas. Ir vieno atsakymo nėra. Meilė – kai myli besalygiškai; tai pasitikėjimas; dviejų žmonių susijungimas; tai atsiduoti ir sulaukti to paties atgal; tai supratimas be žodžių; tai gyvenimo ramstis. Meilė, man yra tai, be ko neįmanomas gyvenimas ar tiesiog gyvenimo prasmė“,- sako Džuljetos partijos atlikėja O.Borodina.

Anot R.Semenenko, meilė ir yra meilė. „Nesu toks iškalbus kaip Nyčė ar Gėtė ir nemoku gražbyliauti. Kiekvienas žmogus meilę supranta savaip. Mokėti mylėti – man labai svarbu“,- sako Romeo partijos atlikėjas.

Ryškūs baleto „perlai“

Romeo partiją ruošiantis Roman Semenenko pripažintas 2020 m. Muzikinio teatro „Metų atlikėju“ šokio srityje. Jis teatro baleto trupėje dirba antrą sezoną. 2020 m. rudenį baleto artistas atsiskleidė Jaunojo Fausto vaidmeniu šokio spektaklyje „Faustas“ (choreografas Robertas Bondara). Publiką jo vaidmuo sužavėjo bei privertė patikėti, kad jo faustiškoji gyvenimo drama scenoje vyksta čia ir dabar. Choreografas R. Bondara baleto artistą vadina ryškiausiu Muzikinio teatro baleto trupės jaunuoju „perlu“.

Džuljeta šokio spektaklyje tapsianti Oleksandra Borodina 2018 m. savo žinias tobulino „M&G“ tarptautinėje baleto vasaros mokykloje Drezdene. 2020 m. ji baigė Kijevo Serge’o Lifario choreografijos koledžą, baleto specialybę. Svarbiausi šokio spektaklių vaidmenys Klaipėdoje: Sokolina („Altorių šešėly“) pagal V. Mykolaičio - Putino romaną „Altorių šešėly“, Drebulė (E. Balsys „Eglė žalčių karalienė“), Klara (P. Čaikovskio „Spragtukas”).  2015 m. O. Borodina dalyvavo televiziniame projekte, kuris buvo sukurtas pagal JAV laidą „So you think you can dance“. 2016 m. užėmė 1-ąją vietą ,,Totem Dance Solo“ festivalyje, konkurse „Mysl - Potok“ bei tarptautiniame konkurse „Tanzolymp“ Vokietijoje, 2018 m. šiame konkurse užėmė 3-ąją vietą.

KVMT inf.

Šviežiausios naujienos
Muzikinis teatras sezoną pradeda „Romeo ir Džuljetos“  meilės istorija

Muzikinis teatras sezoną pradeda „Romeo ir Džuljetos“  meilės istorija

„Romeo ir Džuljeta“ kviečia gerbėjus į aklą pasimatymą

„Romeo ir Džuljeta“ kviečia gerbėjus į aklą pasimatymą

Romeo ir Džuljetos meilės istoriją pasakos O.Borodina ir R.Semenenko

Romeo ir Džuljetos meilės istoriją pasakos O.Borodina ir R.Semenenko

Kai neįmanoma tampa menu

Kai neįmanoma tampa menu

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-09-25

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-10-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2020-12-06

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-03-10

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-04-09

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.