Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2021.08.23

William‘as Shakespearas: „Prieš mirdamas – gyvenk“

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre garsūs kūrėjai stato Sergejaus Prokofjevo šokio spektaklį „Romeo ir Džuljeta“ pagal to paties pavadinimo William‘o Shakespeare'o pjesę. Premjera Klaipėdos Žvejų rūmuose bus pristatyta rugsėjo 17, 18, 19 dienomis.

Kuo ypatingas W.Shakespearas?

Tai dramaturgas, vadinamas Anglijos nacionaliniu poetu, vienu iš svarbiausių Vakarų Europos plunksnos meistrų, visuotinai pripažintas žymiausiu kada nors gyvenusiu rašytoju. Jį pelnytai galima vadinti ir viena paslaptingiausių asmenybių, nes kone visi jo biografijos faktai kelia abejones ir nesibaigiančias diskusijas.

Nepaisant to, W. Shakespearas išlieka vienu reikšmingiausių visų laikų autorių. Jo darbai nesitraukia iš mokyklų, universitetų programų, jo kūriniai virsta ne tik pastatymais scenoje ar žvelgia į mus iš virtualių ekranų. „Romeo ir Džuljeta”, „Vasarvidžio nakties sapnas”, „Hamletas”, „Venecijos pirklys” – tai tik keletas šio vieno garsiausių pasaulio rašytojų kūrinių.

Oficialiai teigiama, kad rašytojas gimė 1564 m. balandžio 26 d. Stratforde prie Eivono ir ten pat mirė 1616 m. balandžio 23 d. Deja, jam gyvam esant niekas nelaikė jo rašytoju ir jis pats nepretendavo juo būti. Tik praėjus 7 metams po jo mirties, 1623 m. pasirodė pirmasis jo pjesių leidimas.

Sukūrė save iš nieko

Užaugęs neraštingoje ir neturtingoje šeimoje, W. Shakespearas  „sukūrė save iš nieko“. Nesulaukęs pilnametystės jis vedė aštuoneriais metais vyresnę Anne Hathaway ir susilaukė trijų vaikų. Norėdamas išlaikyti savo šeimą, Šekspyras buvo priverstas palikti gimtąjį miestelį ir ieškoti geresnio uždarbio Londone. Iš pradžių vertėsi kuo tik galėjo: patarnavo svečiams, kurie atvykdavo į teatrą, dirbo spaustuvėje, buvo režisieriaus padėjėjas, pats vaidino. W. Shakespearas savo pašaukimą atrado teatre ir iškilo kaip žymus dramaturgas, nustumdamas ankstesnius kūrėjus šalin.

Beje, atvykti į Londoną jį paskatino, ne tik noras atsiriboti nuo šeimos ar galbūt jai padėti, bet ir slapta aistra medžioklei. Teigiama, jog Šekspyras paliko savo gimtąjį Stratfordą siekdamas išvengti bausmės už brakonieriavimą.

Tačiau Londone didžiojo dramaturgo niekas nėra matęs, nors šiame mieste jis gyveno apie 20 metų (1592-1612). Nerasta nė vieno užrašo, kad per tuos metus kas nors savo akimis jį būtų matęs ar sutikęs gatvėje.

Kazanova?

W. Shakespearas  buvo kiek pašėlusi asmenybė: galimai turėjo nesantuokinį sūnų Viljamą Davenantą. Ir kas ten žino, kaip buvo iš tikrųjų, juk sklido gandai, kad Šekspyras buvo tikras „kazanova“. Tačiau neteisūs ieškantys giminystės ryšių su garsiuoju rašytoju: jo vienintelė anūkė buvo bevaikė bei šį pasaulį paliko nesusilaukusi palikuonių.

W. Shakespearas  - modernus rašytojas, o jo kūryba aktuali visais amžiais. Jis tarsi „nutrynė žanrų ribas“. Tai ypač akivaizdu jo kūrinyje „Hamletas“, kuris sujungė tragediją ir komediją, kas tais laikais nebuvo priimtina.

Beje, W. Shakespearas  nebuvo baigęs universiteto, tačiau populiarius kūrinius, istorijas sugebėjo parašyti taip, kad po daugelio metų susilaukė masinio susidomėjimo. Pavyzdžiui, žymusis kūrinys „Romeo ir Džuljeta“ buvo šiek tiek nukopijuotas nuo italų rašytojo Matteo Bandello. Nors rašytojas sunkiai dirbo (parašė 38 pjeses ir virš pusantro šimto sonetų), save priskirdavo prie tingiųjų - mėgo svaiginantį ir lengvabūdišką gyvenimą. Net rašydamas testamentą aprašė tik kam palieka savo turtą, tačiau apie teises į rankraščius neužsiminė.

Sukūrė naujus žodžius

W. Shakespearas anglų kalbai padarė labai didelę įtaką. Laisvai žongliruodamas daiktavardžių, veiksmažodžių ir būdvardžių sudedamosiomis dalimis jis sukūrė net 1700 naujų žodžių, kurie dabar vartojami kasdien. Jo dėka pjesėse atsirado žodžiai „nužudymas“ ir „kankinimas“.

Jis buvo vienas iš pirmųjų rašytojų prabilusių apie blogį.  W. Shakespearas  atskleidė, kad blogis nėra vien banalus, o gali būti labai gilus, kad galima vienu metu mylėti ir neapkęsti.

Parašė užkeikimą savo kapui

Žodžiai „Tebūnie palaiminti tie, kurie palieka šį kapą ramybėje ir prakeikti tie, kurie sujudins mano kaulus“ išgraviruoti bažnyčioje, ant garsiojo W. Shakespearo paminklo. Į šį užkeikimą, kurį savo kapui rašytojas parašė pats, žiūrima labai rimtai: vykstant bažnyčios renovacijai, istorikai ir dvasininkai prižiūrėjo, kad kūrėjo kaulai nebūtų kliudomi.

W. Shakespearas  turėjo ir vis dar tebeturi kažką tokio, kas žavi ir traukia paprastus žmones. Jo žodžių galia arba kūrėjo magija padeda įsiskverbti į giliausias žmogaus mintis. Juk W. Shakespearas rašė: „Būk laimingas ir nuolat besišypsantis. Prieš kalbėdamas - klausykis, prieš pradėdamas rašyti - pagalvok, prieš išlaidaudamas - uždirbk, prieš melsdamas - atleisk, prieš įskaudindamas - pajusk, prieš neapkęsdamas - mylėk, prieš mirdamas - gyvenk!“.

Sergejaus Prokofjevo šokio spektaklį „Romeo ir Džuljeta“ Klaipėdoje stato tarptautinė statytojų komanda: baletmeisteris Kirilas Simonovas (Rusija), muzikos vadovas Robertas Šervenikas, scenografė ir kostiumų dailininkė Jekaterina Zlaja (Rusija), šviesų dailininkas Andrius Stasiulis ir vaizdo projekcijų autorius Linartas Urniežis. Nekantriai laukiame premjeros!

 

Parengta pagal užsienio spaudą

Šviežiausios naujienos
Muzikinis teatras sezoną pradeda „Romeo ir Džuljetos“  meilės istorija

Muzikinis teatras sezoną pradeda „Romeo ir Džuljetos“  meilės istorija

„Romeo ir Džuljeta“ kviečia gerbėjus į aklą pasimatymą

„Romeo ir Džuljeta“ kviečia gerbėjus į aklą pasimatymą

Romeo ir Džuljetos meilės istoriją pasakos O.Borodina ir R.Semenenko

Romeo ir Džuljetos meilės istoriją pasakos O.Borodina ir R.Semenenko

Kai neįmanoma tampa menu

Kai neįmanoma tampa menu

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-09-25

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-10-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2020-12-06

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-03-10

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-04-09

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.