Profilis
Arvydas Juozaitis (g. 1956 m. Vilniuje) – prozininkas, dramaturgas, publicistas, olimpinis čempionas, politinis bei visuomenės veikėjas. 1980 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo ekonomisto specialybę, 1986 m. apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją (1993 m. nostrifikuotas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis). Dėstė filosofiją Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (1985–1987, dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir Vilniaus universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje (1998–2004, dabar VU Verslo mokykla). 1987–2001 m. – Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbis. 2001–2003 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybėje dirbo Ministro pirmininko Algirdo Brazausko patarėju švietimo ir kultūros klausimais, 2004–2009 m. Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrado srityje kultūros atašė. 2009–2012 m. gyveno ir dirbo Rygoje. Nuo 2013 m. gyvena Klaipėdoje, dėsto Klaipėdos universitete (2013–2018 m. Pedagogikos fakulteto lektorius; nuo 2018 m. – Sveikatos mokslų fakulteto docentas).
Daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas ir rekordininkas, 1976 m. Monrealio XXI olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas ir 100 m plaukimo krūtine olimpinis rekordininkas, tais pačiais metais Europos taurės laimėtojas (Peskara, Italija). 1988 m. vienas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atkūrimo iniciatorių, komiteto Generalinės asamblėjos ir Vykdomojo komiteto narys; LTOK Kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas (2003–2017), LTOK viceprezidentas (2012–2017).
1988 m. balandžio 20 d. perskaitė viešą pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“, tapusiu viena iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ideologijos ištakų. Buvo vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų ir iniciatyvinės grupės narių, Sąjūdžio programos, Roko maršų, kitų Sąjūdžio akcijų rengėjas, Sąjūdžio Seimo narys, Seimo tarybos narys. 1990 m. vienas iš Lietuvos ateities forumo ir Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų. 1994–1998 m. Lietuvos Santarvės fondo kūrėjas ir pirmininkas. 1998 m. kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus Artūro Paulausko rinkimų štabo vadovas, 2019 m. pats kandidatavo į Lietuvos Respublikos Prezidento postą.
Apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino Penktojo laipsnio ordinu (1997), Estijos Respublikos Marijos žemės Ketvirtojo laipsnio ordinu (2013). Kaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys 2000 m. liepos 6 d., minint nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmetį, LR Prezidento Valdo Adamkaus apdovanotas specialiai šiai progai pagal Juozo Zikaro originalą atkurtu Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Šalia aktyvios politinės ir visuomeninės veiklos reiškėsi kaip publicistas, dirbo spaudos redakcijose: 1988 m. leidinio „Sąjūdžio žinios“ redaktorius ir leidėjas, 1990 m. savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ vienas iš steigėjų, redaktorius ir leidėjas, 1995–2000 m. žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius, 2007–2009 m. Kaliningrado žurnalų „Baltika“ ir „Paralelės“ redakcinių kolegijų narys. Nuo 2003 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Lietuvos žurnalistų sąjungos, T. Manno draugijos narys.
Yra išleidęs daugiau kaip 30 įvairaus žanro knygų. Pirmoji grožinės literatūros knyga – dešimties apsakymų rinkinys „Šanchajaus istorijos“ – pasirodė 1995 m. Sužavėtas šių novelių dramatiškumo režisierius Gytis Padegimas pasiūlė autoriui rašyti pjeses teatrui. Tuomet prasidėjo artimesnis autoriaus bendravimas su scena. Lietuvos teatruose buvo pastatytos aštuonios jo sukurtos pjesės, viena naujausių – 2015 m. Klaipėdos dramos teatre G. Padegimo režisuota „Karalienė Luizė“. Parašė libretą roko operai „Kalanta“ (muziką sukūrė Kęstutis Antanėlis, nepastatyta), scenarijus dokumentiniams filmams „Stotis tyloje“ (apie Tėvą Stanislovą, rež. A. Bugvilionienė, 1997) ir „Kaip galima tapyba“ (apie tapytoją Liną Jankų, rež. P. Savickis, 2016). Sukūrė istorinę-literatūrinę „Baltijos trilogiją“, kurią sudaro knygos apie tris didžiuosius Baltijos pakrantės miestus, – „Karalių miestas be karalių“ (2006; I. Simonaitytės premija), „Ryga – niekieno civilizacija“ (2011; Baltijos asamblėjos premija) ir „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“ (2016); taip pat Kauno Lietuvos epą „Kauno saulė. Pirma knyga“ (2020) ir „Kauno saulė. Antra knyga“ (2023).
A. Juozaičio grožinė ir publicistinė kūryba įvertinta ne viena literatūrine premija: be jau minėtų taip pat pelnytos Vinco Kudirkos (1992), „Varpų“ (2004), Liudviko Rėzos (2012), Juozo Keliuočio (2014), Juozo Tumo-Vaižganto (2021) premijos.
- Libreto autorius - KLAIPĖDA (Premjera 2023.08.04)
- Libreto autorius - Mažasis spektaklis KLAIPĖDA (Premjera 2024.03.07)
- Filosofas, rašytojas - ŽVELK GILIAU! (Premjera 2022.10.25)
Muzikinio teatro istorinę praeitį ir ambicingą ateitį apjungs Vytauto Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros
Žmones su regos negalia po naują Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą vedžios ir moderniausios technologijos
„Sapnai ir kaktusai“ skleisis naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“
