Judita Butkytė-Komovienė

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema

Teatro Vadovas
- Teatro vadovo pavaduotojas menui
  - Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
  - Orkestro tarnyba
  - Choro tarnyba
  - Baleto tarnyba
- Teatro vadovo pavaduotojas
  - Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
  - Pastatymų
    tarnyba
    - Sceną aptarnaujantis skyrius
    - Gamybos skyrius
  - Ūkio skyrius
- Buhalterinės apskaitos
  skyrius
- Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
  - Rinkodaros tarnyba
    - Reklamos
      ir pardavimų
      skyrius
    - Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
    - Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
- Strateginio
  ir investicijų
  valdymo skyrius

Teatro Vadovas


Teatro vadovo pavaduotojas menui Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius Orkestro tarnyba Choro tarnyba Baleto tarnyba Teatro vadovo pavaduotojas Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius Ūkio skyrius		Buhalterinės apskaitos skyrius Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai Rinkodaros tarnyba Reklamos ir pardavimų skyrius Žiūrovus aptarnaujantis skyrius Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius Strateginio ir investicijų valdymo skyrius

Teatro Vadovas


Teatro vadovo pavaduotojas menui Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius Orkestro tarnyba Choro tarnyba Baleto tarnyba	Teatro vadovo pavaduotojas Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius Ūkio skyrius	Buhalterinės apskaitos skyrius Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai Rinkodaros tarnyba Reklamos ir pardavimų skyrius Žiūrovus aptarnaujantis skyrius Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius Strateginio ir investicijų valdymo skyrius

Teatro Vadovas

Teatro vadovo pavaduotojas menui
- Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
- Orkestro tarnyba
- Choro tarnyba
- Baleto tarnyba

Teatro vadovo pavaduotojas Buhalterinės apskaitos skyrius


Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius	Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius	Ūkio skyrius

Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
- Rinkodaros tarnyba
  - Reklamos
    ir pardavimų
    skyrius
  - Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
  - Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius

Strateginio
ir investicijų
valdymo skyrius

Judita Butkytė-Komovienė

2005 m. baigė solinio dainavimo bakalauro studijas Klaipėdos universiteto Menų fakultete, 2007 m. – muzikos magistrantūros studijas.

2001 m. tarptautiniame A. Kučingio jaunųjų dainininkų konkurse laimėjo II laipsnio diplomą ir Lietuvos muzikų sąjungos specialųjį prizą bei pagyrimo raštą už žiūrovų simpatijas. Tais pačiais metais respublikiniame B. Grincevičiūtės jaunųjų dainininkų konkurse laimėjo II premiją ir Lietuvos muzikų sąjungos specialųjį prizą už geriausią lietuvių kompozitoriaus kūrinio atlikimą. 2004 m., 2005 m. ir 2006 m. E. Kardelienės dainininkų konkursuose laimėjo II premijas. 2009 m. antrą vietą laimėjo jaunųjų dainininkų konkurse Vox Rotary.

2006–2007 m. dirbo Klaipėdos Verdenės progimnazijoje neformalaus ugdymo pedagoge. Nuo 2009 m. – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė.

Sukurti vaidmenys: Rozina (G. Rossini Sevilijos kirpėjas), Buratinas (J. Gaižausko Buratinas), Kerė (R. Paulo Sesuo Kerė), Amūras, Damigela (C. Monteverdi Popėjos karūnavimas), Mergina (A. Žigaitytės Frank'Einstainas – XXI amžius), Traškutis su paprika (A. Kučinsko Bulvinė pasaka), Veronika (G. Kuprevičiaus Veronika), Senelė Ceitelė (J. Bocko Smuikininkas ant stogo), Belinda (H. Purcello Didonė ir Enėjas), Sesuo Dženoviefa (G. Puccini Sesuo Andželika), Laureta (G. Puccini Džanis Skikis), Violeta (G. Verdi Traviata), Jurga (V.Ganelino Velnio nuotaka), Krista (Z. Liepinio Adata), Rozalinda (J. Strausso Šikšnosparnis), Ana (Sveikas, Čarli!), Franciska Kaljari (J. Strausso Vienos kraujas), Fedora Verdje (I. Kálmáno Misteris X), Lazanija (A. Kučinsko Makaronų opera), Rouzmerė (F. Loessero Kaip prasisukti versle be didelio vargo), Boni Parker (F. Wildhorno Boni ir Klaidas), Bevardis-Mergelė (N. Sinkevičiūtės Pasaka be pavadinimo), Brigita (P. Čaikovskio Jolanta), Lilė (R. Mačiliūnaitės Į švyturį), Mari Sanšain (J. Kanderio Čikaga).

Nominuota Padėkos kaukei Metų vaidmens kategorijoje už Rouzmerės vaidmenį F. H. Loessero miuzikle Kaip prasisukti versle be didelio vargo.

Vaidmenys:

Senelė Ceitelė - Jerry Bock „Smuikininkas ant stogo“
Traškutis su paprika - Antanas Kučinskas „Bulvinė pasaka“ (Perkeliamas)
Venera - Jacques Offenbach ORFĖJAS PRAGARE (Premjera 2020.09.18)
Bevardis - Nijolė Sinkevičiūtė PASAKA BE PAVADINIMO

Straipsniai

09.23

Dautartų giminės kūrėjai Klaipėdai dovanojo dvi „Traviatas“, kurias skiria šeši dešimtmečiai istorijos

Sužinoti daugiau

09.24

Muzikinio teatro solistai stipendijų dėka atrado naujas galimybes

Sužinoti daugiau

09.27

Muzikinio teatro orkestro koncertas - Klaipėdos fakulteto 50-mečiui

Sužinoti daugiau

09.30

LMTA Klaipėdos fakulteto jubiliejus: sveikinimus apvainikuos vargonų muzika

Sužinoti daugiau

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.