Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
profile page default kvmt cover image

Profilis

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras – didžiausias profesionalus orkestras ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Sezono metu orkestras dalyvauja teatro spektakliuose bei premjerose, o šiam pasibaigus, kasmet džiugina Klaipėdos ir aplinkinių miestelių gyventojus bei svečius didingomis koncertinėmis programomis vasaros festivaliuose.

Šiandieninis beveik 60 narių turintis KVMT orkestras išaugo iš 1956 m. įkurtos Klaipėdos liaudies teatro orkestro, kurį iš pradžių tesudarė 13 muzikantų – Klaipėdos muzikos mokyklos (dabar Satsio Šimkaus konservatorija) mokytojai, studentai ir mėgėjai. Tris dešimtmečius teatras veikė kaip mėgėjų kolektyvas – visi atlikėjai repetuodavo ir dalyvaudavo spektakliuose neatlygintinai, vadovaujami dirigentų Aleksejaus Pozdnejevo, Aleksandro Buzio, Augustino Kepenio, Roberto Varno, Algio Jono Lukoševičiaus, Vladimiro Konstantinovo, o ilgiausiai – Kazio Kšano (1966–1986).

Klaipėdos liaudies operai pasiekus profesionalų lygį, 1987 m. įkurtas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Su orkestru toliau dirbo, KVMT spektakliams ir koncertams dažnai diriguodavo Lietuvos ir užsienio kviestiniai dirigentai: Gintaras Rinkevičius (A. Žigaitytės opera „Mažvydas“, 1988), Dante Anzolini (G. Verdi „Traviata“, 1994), Jonas Aleksa (K. Weillio „Trijų grašių opera“, 2001), Saulius Sondeckis, Juozas Domarkas, Modestas Pitrėnas, Martynas Staškus, Robertas Šervenikas, Vytautas Lukočius, Davidas Geringas, Modestas Barkauskas, Andris Veismanis, Normunds Vaicis, Imantas Resnis (Latvija), Martinas Lutzas (Vokietija), Josefas Wallnigas (Austrija), Salvatore Cicero (Šveicarija), Erki Pehkas (Estija) ir daugelis kitų.

1993 m. KVMT vyriausiuoju dirigentu tapus Stasiui Domarkui (vadovavo teatrui iki 2004 m.), repertuaras pasipildė ne tik operetėmis, miuziklais, operomis, bet ir oratorijomis, kantatomis, kitais stambiais koncertiniais kūriniais solistams, chorui ir orkestrui. Rengiant simfoninės muzikos programas, didesnės apimties kūriniams atlikti buvo pasitelkiami kviestiniai muzikantai. Iš tokios praplėstos sudėties KVMT orkestro išaugo Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras, S. Domarko įkurtas 1993 m. Jis neretai talkindavo ir dirigento iniciatyva 1998–2020 m. rengtame operos ir simfoninės muzikos vasaros festivalyje „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. 2019 m. švenčiant dirigento 80-metį, S. Domarkui pirmajam buvo įteiktos teatro Garbės dirigento regalijos. Vėlesniais metais teatro orkestrui vadovavo Ilmaras H. Lapinis, Dainius Pavilionis (2010–2015), Vladimiras Ponkinas (2016), nuo 2017 m. vyriausioju dirigentu tapo Tomas Ambrozaitis. Per pastaruosius keletą metų orkestras gerokai atsinaujino, profesiškai sustiprėjo.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro repertuare – ryškiausi klasikos šedevrai, šiuolaikinė Lietuvos bei užsienio kompozitorių muzika. Muzikinio teatro simfoninis orkestras ne kartą įkvėpė naujiems sumanymams ir klaipėdiečius kompozitorius. Kolektyvas pirmasis atliko Alvido Remesos Simfoniją Nr. 4 „Ecce Homo“ (1999), skirtą krikščionybės 2000-ųjų metų jubiliejui paminėti (įrašyta ir išleista kompaktinė plokštelė), taip pat kitas tris kompozitoriaus kompozitoriaus simfonijas, Vladimiro Konstantinovo stambios formos kūrinius.

Su orkestru koncertavo garsūs Lietuvos bei užsienio solistai ir kolektyvai, tarp jų – smuikininkai Ingrida Armonaitė, Ingrida Rupaitė, Vilhelmas Čepinskis, lūpinės armonikėlės virtuozas Gianluca Littera (Italija), fleitininkas Lukaszas Długoszas (Lenkija), dainininkai Michailas Svetlovas (JAV), Almas Švilpa, Nomeda Kazlauskaitė-Kazlaus, Oscar Marín (Ispanija), Violeta Urmana ir Alfredo Nigro (Italija), Kauno valstybinis choras, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, choras „Vilnius“, Vilniaus savivaldybės mišrus choras „Jauna muzika“. Orkestras gastroliavo Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje.

Straipsniai

Sergejaus Prokofjevo baletas „Romeo ir Džuljeta“ gimė iš laisvės ilgesio

„Romeo ir Džuljeta“ paryškina Muzikinio teatro orkestro profesionalumą

„Romeo ir Džuljeta“: netikėčiausi įsimylėjėlių ženklai šiandienos pasaulyje

Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-09-25

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-10-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2020-12-06

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-03-10

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-04-09

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.