Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
profile page default kvmt cover image

Profilis

Virginijus Pupšys

Virginijus Pupšys (g. 1960 m. Kaune) – dainininkas (tenoras), dainų autorius ir atlikėjas, vertėjas. Muzikinę karjerą pradėjo Jaunimo muzikinėje studijoje Kaune 1977 m. 1985 m. baigė muzikinio teatro studijas Klaipėdos universiteto Menų fakultete. Studijuodamas pradėjo dainuoti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chore.

Nuo 1993 m. – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas. Svarbiausi šiame teatre sukurti vaidmenys: Napoleonas Sen Klošas (I. Kálmáno operetėje „Bajaderė“, dir. ir rež. Stanislavas Domarkas), Armandas Brisaras (F. Leháro operetėje „Grafas Liuksemburgas“, dir. ir rež. S. Domarkas), Hermanas (R. Frimlo ir H. Stotharto miuzikle „Rozmari“), Pasakotojas (G. Kuprevičiaus operoje „Prūsai“, rež. Nerijus Petrokas), Baronas Cėta (F. Leháro operetėje „Linksmoji našlė“, rež. Rima Sasnauskaitė), Dankairas (G. Bizet operoje „Karmen“, rež. Eligijus Domarkas), Henris Higinsas (F. Loewe miuzkle „Mano puikioji ledi“, rež. R. Sasnauskaitė), Anri Bernjė (I. Kálmáno operetėje „Monmartro žibuoklė“, rež. R. Sasnauskaitė), Fredas Grechemas (C. Porterio miuzkle „Bučiuok mane, Keite“, rež. ir chor. Jurijus Smoriginas), Tevjė, Leizeris Volfas (J. Bocko miuzkle „Smuikininkas ant stogo“, rež. ir chor. Jan Szurmiej), Andrius (A. Bražinsko miuzkle „Šnekučiai“, rež. Ramūnas Kaubrys), Makhitas (K. Weillio pjesėje su zongais „Trijų grašių opera“, rež. Jonas Vaitkus), Georgas Stenas (I. Dunajevskio operetėje „Laisvasis vėjas“, rež. N. Petrokas), Žoržas Diurua (V. Lebedevo miuzikle „O, mielas drauge“, rež. R. Kaubrys), Miksa (I. Kálmáno operetėje „Čardašo karalienė“, rež. Gintas Žilys), Mustafa Bėjus (P. Abrahamo operetėje „Balius Savojoje“, rež. R. Kaubrys), Falkas (J. Strausso operetėje „Šikšnosparnis“, rež. R. Kaubrys), Grafas Bitovskis (J. Strausso operetėje „Vienos kraujas“, rež. R. Kaubrys), Herstvudas (R. Paulo miuzikle „Sesuo Kerė“, rež. Gaļina Poliščuka), Baltrus Baltaragis (V. Ganelino miuzikle „Velnio nuotaka“, rež. Kęstutis S. Jakštas), Karalius Kapliadantis (A. Kučinsko operoje vaikams „Bulvinė pasaka“, rež. R. Kaubrys), Pelių karalius (A. Kučinsko operose vaikams „Makaronų opera“ ir „Žvaigždžių opera“, rež. R. Kaubrys), Valdis (Z. Liepinio muzikinėje dramoje „Adata“, rež. R. Kaubrys), Šerifas, Pastorius (F. Wildhorno miuzikle „Boni ir Klaidas“, rež. Rūta Bunikytė), Didysis, Karalius (N. Sinkevičiūtės muzikiniame spektaklyje vaikams „Pasaka be pavadinimo“, rež. Eglė Miškinytė), Stiksas (J. Offenbacho operetėje „Orfėjas pragare“, rež. R. Bunikytė), Mikas Bajoras (istorijų opera „Klaipėda“, rež. Gytis Padegimas).

 

Nuo 1998 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre eina ir vertėjo pareigas. Į lietuvių kalbą išvertė libretus miuziklams „Smuikininkas ant stogo“, „Boni ir Klaidas“, „Čikaga“, pjesei su zongais „Trijų grašių opera“, operetei „Orfėjas pragare“ (kartu su Audrone Grigiene-Olejniczak), taip pat eiliuotus tekstus miuziklams „Mano puikioji ledi“, „Sesuo Kerė“ ir vodeviliui „Sveikas, Čarli“, kalbamuosius intarpus G. Donizetti komiškai operai „Pulko duktė“. Dirbo vertėju LRT projekte „Auksinis balsas“. Režisavo KVMT koncertines programas „Meilės giesmių tramvajus“, „Meilės uostas“, „Išvirkščios dainos“. Kartu su kompozitore Nijole Sinkevičiūte ir režisiere Egle Miškinyte parašė libretą muzikiniam spektakliui vaikams „Pasaka be pavadinimo“.

 

Išleido muzikos albumus „Alsuoti“ (Studija, 2005), „Žaidimai arba Dievo laukuose“ (Studija, 2005), „Tabula rasa“ (Studija, 2021).

2014 m. sukūrė Krymo okupaciją smerkiančią dainą „Niekada mes nebūsime broliai“ ukrainiečių poetės Anastasijos Dmytruk žodžiais, kuri sulaukė daugiau kaip 24 mln. peržiūrų YouTube kanale. 2022 m. sukūrė antrą karo protesto dainą „Šlovė Ukrainai, didvyriams šlovė!“ Aleksandros Smelianskajos žodžiais, smerkiančią fašistinės Rusijos veiksmus Ukrainoje. Solines partijas jai įrašė pats Virginijus Pupšys, Kęstutis Nevulis, Jeronimas Milius, Gintautas Litinskas, Vytautas Juozapaitis, gitaros solo įrašė folkroko grupės „Žalvarinis“ lyderis Robertas Semeniukas, jiems talkino Klaipėdos muzikinio teatro artistai Vytautas Valys, Živilė Subačiūtė, Vilius Trakys, Ernesta Stankutė. Ši daina taip pat susilaikė didžiulio populiarumo socialiniuose tinkluose.

 

APDOVANOJIMAI IR NOMINACIJOS

2001 m. nominuotas Kristoforo apdovanojimui už Tevjė vaidmenį J. Bock miuzikle „Smuikininkas ant stogo“;
2008 m. apdovanotas Lodzės (Lenkija) muzikinio teatro apdovanojimu už Tevjė vaidmenį spektaklyje „Smuikininkas ant stogo“;
2010 m. apdovanotas „Padėkos kauke“ (nominacija „Metų vaidmuo“) už Herstvudo vaidmenį R. Paulo miuzikle „Sesuo Kerė“ bei už solinį muzikinį projektą „Alsuoti“ (rež. Alvydas Lebeliūnas);
2014 m. Ukrainos kultūros ministerijos apdovanojimas „Už pilietinę poziciją“.

Spektakliai:
  • Libreto autorius - PASAKA BE PAVADINIMO (Premjera 2016.09.25)
  • Tevjė, Leizeris Volfas (pirmą kartą), Leizeris Volfas - Jerry Bock SMUIKININKAS ANT STOGO (Premjera 2011.03.19)
  • Pelių karalius - Antanas Kučinskas ŽVAIGŽDŽIŲ OPERA (Premjera 2018.12.09)
  • Karalius Kapliadantis - Antanas Kučinskas BULVINĖ PASAKA (Premjera 2007.10.24)
  • Pasakotojai - Giedrius Kuprevičius PRŪSAI (Premjera 2018.02.17)
  • Baltaragis - VELNIO NUOTAKA (Premjera 2012.08.17)
  • Stiksas - Jacques Offenbach ORFĖJAS PRAGARE (Premjera 2020.09.18)
  • Didysis / Karalius - PASAKA BE PAVADINIMO (Premjera 2016.09.25)
  • Stiksas - Edukacinis spektaklis: Jacques'o Offenbacho operetė ORFĖJAS PRAGARE
  • Pranciškus, grafo tarnas - Bronius Kutavičius LOKYS (Premjera 2022.10.07)
  • Pranciškus, grafo tarnas - Pažintis su opera LOKYS (Premjera 2022.10.21)
  • Mikas Bajoras - KLAIPĖDA (Premjera 2023.08.04)
  • Baltaragis - Pažintis su miuziklu VELNIO NUOTAKA (Premjera 2023.11.14)
  • Mikas Bajoras - Mažasis spektaklis KLAIPĖDA (Premjera 2024.03.07)
Straipsniai

INTERVIU „Vivat, Maestro!“ – KVMT garbės dirigentas Stanislavas Domarkas pasitinka 85-ąjį jubiliejų

Paskutinėmis pavasario dienomis – atvirų durų dienos Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

Stanislavo Domarko 85-metų sukakčiai skirtas koncertas „Vivat, Maestro!“: visais labai džiaugiuosi!

Į sceną grįžta vidiniams pokyčiams įkvepianti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „Dona Kichotė“

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Opera

    Data: 2024-12-05

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.