schema of the Structure of Klaipėda State Music Theatre
General Manager
    • Deputy General Manager for Artistic Affairs
      • Artistic Planning and Soloists Department
      • Orchestra Department
      • Choir Department
      • Ballet Department
    • Deputy General Manager
      • Human Resources and General Affairs Department
      • Production Department
        • Stage Crew Department
        • Workshops Department
      • Economy Department
    • Accounting Department
    • Deputy General Manager for Marketing
      • Marketing Department
        • Advertising and Sales Department
        • Customer Services Department
        • Production and Event Management Department
    • Strategic
      and Investment
      Management Department
General Manager
    • Deputy General Manager for Artistic Affairs
      • Artistic Planning and Soloists Department
      • Orchestra Department
      • Choir Department
      • Ballet Department
    • Deputy General Manager
      • Human Resources and General Affairs Department
      • Production Department
        • Stage Crew Department
        • Workshops Department
      • Economy Department
    • Accounting Department
    • Deputy General Manager for Marketing
      • Marketing Department
        • Advertising and Sales Department
        • Customer Services Department
        • Production and Event Management Department
    • Strategic
      and Investment
      Management Department
General Manager
    • Deputy General Manager for Artistic Affairs
      • Artistic Planning and Soloists Department
      • Orchestra Department
      • Choir Department
      • Ballet Department
Deputy General Manager
Accounting Department
Human Resources and General Affairs Department
      • Production Department
        • Stage Crew Department
        • Workshops Department
Economy Department
    • Deputy General Manager for Marketing
      • Marketing Department
        • Advertising and Sales Department
        • Customer Services Department
        • Production and Event Management Department
    • Strategic
      and Investment
      Management Department
Repertoire page event cover image

Season

03.05

18

30

Opera
LONG LIVE, COFFEE!

Buy tickets

Location:

LMTA Klaipėda Faculty Hall

JOHANN SEBASTIAN BACH Schweigt stille, plaudert nicht (Coffee Cantata), BWV 211 GIOVANNI BATTISTA PERGOLESI La serva padrona Two rather unassuming but delightful musical stories that have reached out time from the eighteenth century. Two very different composers from two countries who had only their lifetime and consummate mastery of their craft in common: German Johann Sebastian Bach (1685‒1750) and Italian Giovanni Battista Pergolesi (1710‒1736). Once a week visitors of the Zimmermann’s coffee house in Leipzig have been entertained by the local university’s musical ensemble called a collegium musicum, which was led by Bach at the time. The citizens of Leipzig (except women, of course) enjoyed performances of this ensemble, during which they could indulge themselves in drinking coffee, which was still considered an exotic drink at the time. However, attempts were made to prevent German women from drinking this beverage, fearing that they will develop a bad habit that might harm their sensitive nervous system and even lead to infertility. Sure enough, such fears were not conducive towards the spread of Zimmermann’s coffee house business. Thus, in 1734, it commissioned the leader of the Collegium Musicum to write a coffee-themed work. Shortly thereafter, the prolific composer delivered the secular “Coffee Cantata” Schweigt stille, plaudert nicht for three soloists and instrumental ensemble, which became the first ever musical work celebrating coffee in the history of music. The libretto for the “Coffee Cantata” was written by the popular man of letters of the time, known as Picander (a sobriquet of Christian Friedrich Henrici). One of cantata’s main protagonists, Lieschen, sings her lines: “Oh! How sweet coffee does taste, better than a thousand kisses, milder than muscat wine.” While her father, Herr Schlendrian, makes effort to rid his daughter of this inappropriate, as he believes, predilection and admonishes her to stop drinking coffee if she wants to ever get married. Obviously, all ends well, both for shrewd Lieschen and for coffee, in which women now take delight without fear. Yet fate plays nasty tricks on unsuspecting composers by obscuring pieces that they hold dear as the pinnacle of their artistic output and casting the limelight on the works that they had blithely jotted down for the amusement of their audience. This was exactly what happened to a Neapolitan composer named Giovanni Battista Pergolesi. In his time it was customary to entertain audiences during intermissions between the acts of an opera seria by mounting short operatic interludes of comic character called intermezzi. Wishing to keep the attention of capricious audience until the end of his opera seria Il prigionier superbo (The Proud Prisoner), which received its first production in Naples, in 1733, Pergolesi wrote two snappy intermezzi, known today as La serva padrona. What happened next was the least expected by the composer who died of tuberculosis three years later: Il prigionier superbo soon fell into oblivion, while La serva padrona went on to enjoy fame up to this very day and became the classic of opera buffa. Having secured an unanticipated place in the golden treasury of music, this comic opera tells a story of an old bachelor named Uberto who is pestered by his perky maidservant Serpina (‘little snake’ in Italian). She has not brought him his chocolate for breakfast and threatened to leave him hungry until lunch. Uberto scolds her for disobedience, while Serpina whimpers, shedding false tears, and complains about the lack of respect for her feelings. Then Uberto orders his mute servant Vespone to find him a woman to marry. The maidservant understands that her luxurious life may come to an end and changes her tactic: she sweetly treats her master to chocolate and drops an unambiguous hint that he should marry her instead. Although loving Serpina in secret, Uberto remains apparently hesitant… Then the maidservant resolves to spur her master on to marrying her by invoking his jealousy. She introduces her supposed groom to Uberto – a rigid military man named Tempesta who is really Vespone in disguise. Their cunning plan not only makes the audience laugh but also helps Serpina finally become his master’s wife.

Price:

€ 7.00

Start
19 min.
I Part end
20 min.
break
II Part beginning
35 min.
End
Performers

Sponsors

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Learn more

Subscription

Season

  • Genre: Concert

    Date: 2020-09-02

    Time: 18:30

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Musical

    Date: 2020-09-12

    Time: 18:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Dance performance

    Date: 2020-09-25

    Time: 19:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Dance performance

    Date: 2020-10-10

    Time: 18:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: For children

    Date: 2020-10-11

    Time: 14:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Concert

    Date: 2020-10-22

    Time: 19:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Opera

    Date: 2020-10-24

    Time: 18:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: For children

    Date: 2020-10-25

    Time: 13:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Opera

    Date: 2020-11-11

    Time: 19:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Opera

    Date: 2020-11-13

    Time: 19:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Education

    Date: 2020-12-06

    Time: 13:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Education

    Date: 2021-02-05

    Time: 12:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Opera

    Date: 2021-02-06

    Time: 18:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Opera

    Date: 2021-02-18

    Time: 19:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Dance performance

    Date: 2021-02-26

    Time: 19:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Opera

    Date: 2021-03-10

    Time: 19:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Education

    Date: 2021-03-12

    Time: 12:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Dance performance

    Date: 2021-03-13

    Time: 18:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: For children

    Date: 2021-03-14

    Time: 13:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Dance performance

    Date: 2021-03-20

    Time: 18:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Dance performance

    Date: 2021-03-21

    Time: 17:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Musical

    Date: 2021-03-26

    Time: 18:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Opera

    Date: 2021-04-07

    Time: 19:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Dance performance

    Date: 2021-04-09

    Time: 19:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Musical

    Date: 2021-04-10

    Time: 18:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: For children

    Date: 2021-04-11

    Time: 13:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: For children

    Date: 2021-04-25

    Time: 13:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Opera

    Date: 2021-05-08

    Time: 19:00

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Operetta

    Date: 2021-05-14

    Time: 18:30

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Musical

    Date: 2021-05-15

    Time: 18:30

    Quantity:
    Section / price :
  • Genre: Concert

    Date: 2021-06-19

    Time: 17:00

    Quantity:
    Section / price :

Payment type *
I want a Newsletter

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.