Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Repertoire page event cover image

Repertuaras ir bilietai

2022.11.12

18

30

Šokio spektaklis
DONA KICHOTĖ

Išparduota

Šokio spektaklių triptikas pagal Georgo Friedricho Händelio, Henry Purcello, Johanno Sebastiano Bacho,
Maksymo Berezovskio, Silvijos Miliūnaitės ir Alessandro Scarlatti muziką

„Sunkiais, kriziniais laikais didžiulė atsakomybė ir našta tenka moterims, kurioms visa tai pakelti bei judėti pirmyn reikia itin stipraus tikėjimo ir idealizmo“, – sako KVMT vadovė Laima Vilimienė. Būtent ji metė konceptualų iššūkį choreografams scenoje įkūnyti legendinio Miguelio de Cervanteso veikėjo Dono Kichoto – keistuolio idalgo, visur ir visada kovojančio su blogiu bei gyvenimo negerovėmis simbolio – moteriškąją versiją. Į drąsų kvietimą scenoje įkūnyti Doną Kichotę – šiuolaikinę kovotoją, idealistę, dėl kitų žmonių besiaukojančią mergelę ar madoną – atsiliepė keturi choreografai, atstovaujantys skirtingoms šalims ir kultūroms. Tai KVMT baleto trupės nariai Daria Verovka ir Yanas Malaki – ukrainiečių šokėjai, pastaraisiais metais savo jėgas bandantys ir choreografijoje, aktyviai dalyvaudami KVMT projekte „Dėmesio! Baletas“; patyrusi choreografė Aušra Krasauskaitė, jau baigusi šokėjos karjerą KVMT baleto trupėje, šiuo metu dirbanti ansamblio „Lietuva“ vyriausiąja choreografe; ir slovėnų choreografas Gajus Žmavcas, kuriam teko bendradarbiauti su KVMT baleto artistais statant šokio spektaklių diptiką „Stabat Mater / Šventasis pavasaris“ (2021) bei kuriant choreografinę miniatiūrą „Starfall“, rodytą projekte „Dėmesio! Baletas 2022“.

Keturių skirtingo braižo choreografų meninės vizijos įgijo šokio spektaklių triptiko formą, itin dažnai sutinkamą nūdienos teatruose visame pasaulyje. „Donos Kichotės“ dalių siužetai tarpusavyje susiję, bet nebūtinai formuoja vientisą pasakojimą. Pirmojoje triptiko dalyje jaunieji ukrainiečių choreografai pateikia savąsias užduotos temos traktuotes. D. Verovkos herojė „supranta, kad yra kitokia. Ji bando prisitaikyti prie aplinkos ir aplinkinių, tačiau vieną dieną pajunta, kad iš jos sklindančią šviesą reikia ne slėpti, o dalintis su žmonėmis. Tuomet ji visą save išdalija kitiems, o pati nueina į tamsą...“ Y. Malaki savo kompozicijoje pasakoja apie jauną vaikiną, pajutusį, kad aplinka jį spraudžia į rėmus: „Laimei pagrindinis herojus sutinka gelbėtoją – merginą, jau suvokusią kaip tvarkytis su kylančiais pavojais. Ji padeda vaikinui pažvelgti į pasaulį pozityviau ir rasti naują kelią“. Šios dvi skirtingos istorijos skleidžiasi skambant žinomų baroko kompozitorių – Georgo Friedricho Händelio, Henry Purcello ir Johanno Sebastiano Bacho – kūriniams, kurių ištraukas parinko pastatymo muzikos vadovas Vladimiras Konstantinovas. J. S. Bacho kūrinius violončelei solo gyvai atlieka KVMT simfoninio orkestro violončelininkas Aliaksandr Serdziukou.

Įkvėpimu antrojoje dalyje rodomai Aušros Krasauskaitės choreografinei kompozicijai tapo stačiatikių cerkvėse matytos Dievo Motinos ikonos ir savo pačios santykio su pasauliu apmąstymas, „mintys apie brandą, kurioje norisi motiniško / seseriško sąlyčio su kitomis moterimis“. Jos vaizduojama „moteris – Dona Kichotė – nekovoja su vėjo malūnais, ji tarsi pakibusi tarp žemės ir dangaus, nešanti visų skausmą, siekianti idealizmo, egzistuojanti visose mumyse, bet tuo pačiu nepasiekiama, žvelgianti iš Dievo Motinos atvaizdo. Gebanti savyje sukaupti energiją, kuri atneša naują gyvybę.“ Veiksmui scenoje gyvai akompanuoja KVMT choro atliekamas XVIII a. ukrainiečių kompozitoriaus Maksymo Berezovskio Koncertas chorui a cappella „Neatstumk manęs senatvėje“, papildytas choreografės bendražygės, jaunos kompozitorės Silvijos Miliūnaitės kūrybos intervencijomis sopranui, birbynei, chorui ir elektronikai. Soprano partiją gyvai atlieka Rita Petrauskaitė, birbynės partiją įrašė Arvydas Jankus.

Tuo tarpu trečiosios dalies choreografas Gajus Žmavcas teigia, kad jį labiausiai įkvėpė pats miestas ir Baltijos pajūris, mažai žmogaus paliestas gamtovaizdis su smėlio kopomis. Šie vaizdai persikėlė ir į triptiko sceną, o čia plytinčiuose iliuziniuose smėlynuose sutinkame šių dienų donus kichotus ir donas kichotes: „teatro baleto trupė vienija jaunus, naujų aukštumų siekiančius žmones, kuriems tenka susiremti ir su netikėtais gyvenimo smūgiais, kaip kad pandemija, karas ir t. t. Jei negalime pakeisti pasaulio, tai turime įkvėpti žmones keisti savo vidinį pasaulį! Jei Don Kichotas iš Migelio de Servanteso romano kovojo su praeities šmėklomis, vėjo malūnais, tai mes žygiuojame į ateitį. Mums svarbūs herojų išgyvenimai, išeičių iš sudėtingų situacijų paieškos, savitas požiūris į gyvenimą“. Bet kokio naratyvumo savo kuriamoje choreografijoje besikratantis menininkas mėgina atskleisti minėtas detales per fizinę šokėjų išraišką, kūno kalbą, kuri smarkiai kontrastuoja su skambančia muzika. Savo kompozicijai G. Žmavcas pasirinko palyginti retai šokio spektakliuose girdimą ir dėl to mažiau suvokimo klišėmis apaugusią italų baroko kompozitoriaus Alessandro Scarlatti muziką.

I DALIS

Choreografė
Daria VEROVKA

Muzika
Georg Friedrich HÄNDEL (1685–1759)
Sinfonija iš „Karalienės Karolinos laidotuvių antemos“ (Funeral Anthem for Queen Caroline), HWV 264 (iš įrašo)

Henry PURCELL (1659–1695)
Ištraukos iš operos „Didonė ir Enėjas“, Z. 626 (iš įrašo):

Gitarų čakona (Dance Gittars Chacony) iš I v.;
Didonės arija „Dažnai ji lanko šį pamėgtą kalną“(Oft she visits this lov’d mountain) iš II v.;
Raganų šokis (The Witches’ Dance) iš III v.;
Didonės rečitatyvas „Duoki ranką, Belinda“ (Thy hand, Belinda) ir arija „Kai žemėn atgulsiu“ (When I am laid in Earth) iš III v.

Georg Friedrich HÄNDEL (1685–1759)
Choras „Keliai į Sioną liūdi“ (The ways of Zion do mourn) iš „Karalienės Karolinos laidotuvių antemos“ (Funeral Anthem for Queen Caroline), HWV 264 (iš įrašo)

Šokėjai
Dona Kichotė – Anna CHEKMAROVA
Duetai: Oleksandra BORODINA, Roman BUDKO, Yan MALAKI, Mykhailo MORDASOV, Iryna SUSLO, Kirstin Ann ZAHRADNICK
Masuotė: Sofia BOLDOVSKA, Oleksandra BORODINA, Roman BUDKO, Anna CHEKMAROVA, Viktorija GALVANAUSKIENĖ, Airisė GUDONYTĖ, Seojung YUN, Ksenija JERMAKOVA, Yuliia KOVALENKO, Yan MALAKI, Mykhailo MORDASOV, Iryna SUSLO, Kirstin Ann ZAHRADNICK


Choreografas
Yan MALAKI

Muzika
Johann Sebastian BACH (1685–1750)
Sarabanda iš Siuitos violončelei Nr. 2, BWV 1008
Alemanda iš Siuitos violončelei Nr. 5, BWV 1011

Šokėjai
Vaikinas – Yan MALAKI
Mergina – Daria VEROVKA

Muzikos atlikėjas
Aliaksandr SERDZIUKOU (violončelė)


II DALIS

Choreografė
Aušra KRASAUSKAITĖ

Muzika
Maksym BEREZOVSKYI (c. 1745–1777)
Koncertas chorui a cappella „Neatstumk manęs senatvėje“ (Не отвержи мене во время старости)

Не отвержи мене во время старости:                     Neatstumk manęs senatvėje;
внегда оскудевати крепости моей                          mano jėgoms senkant,
не остави мене.                                                     nepalik manęs.
Яко реша врази мои мне,                                      Juk mano priešai kalba prieš mane,
и стрегущии душу мою                                         tykodami mano gyvasties,
совещаша вкупе, глаголюще:                               tariasi. Jie sako:
Бог оставил есть его,                                            „Vykitės ir pačiupkite jį,
пожените и имите его,                                           nes nėra nė vieno, kuris jį gelbėtų!
яко несть избавляяй.                                             Dievas jį apleido!“
Боже мой, не удалися от мене:                              Dieve, neatsitolink nuo manęs;
Боже мой, в помощь мою вонми.                           mano Dieve, skubėk man padėti!
Да постыдятся и изчезнут                                       Težūva mano užpuolikai nusivylę;
оклеветающии душу мою.                                      tesvilina panieka ir gėda tuos, kurie trokšta mano pražūties!

Tekstas iš Psalmės 71, 9–13 (Psalmynas, iš hebrajų į lietuvių k. vertė Antanas Rubšys)

Silvija MILIŪNAITĖ (g. 1993)
Įžanga, fonas ir postliudija M. Berezovskio Koncertui „Neatstumk manęs senatvėje“ sopranui, birbynei, chorui ir elektronikai

Šokėjos
Sofia BOLDOVSKA, Oleksandra BORODINA, Anna CHEKMAROVA, Viktorija GALVANAUSKIENĖ, Airisė GUDONYTĖ, Seojung YUN, Ksenija JERMAKOVA, Yuliia KOVALENKO, Lėja POVILAITYTĖ, Iryna SUSLO, Daria VEROVKA, Kirstin Ann ZAHRADNICK

Muzikos atlikėjai
Arvydas JANKUS (birbynė, iš įrašo)
Rita PETRAUSKAITĖ (sopranas)
KLAIPĖDOS VALSTYBINIO MUZIKINIO TEATRO CHORAS
Vyriausiasis chormeisteris ir dirigentas Vladimiras KONSTANTINOVAS


III DALIS

Choreografas
Gaj ŽMAVC (Slovėnija)

Muzika
Alessandro SCARLATTI (1660–1725)
Ištrauka iš Sonatos a quattro d-moll I d. Allegro (iš įrašo)
Adonio arija „Jei tik pamatytum, kokia esi miela ir daili“ (Se come dolce e vago te stessa) ir Veneros arija „Tad čiulbėkite, paukšteliai“ (Augelletti, sì, cantate) iš serenatos „Meilės sodas, arba Venera ir Adonis“ (Il giardino d’amore, Venere e Adone) (iš įrašo)
Arija „Jis gimė su Didžiuoju Mesiju“ (Nacque, col Gran Messia) iš pastoralinės (kalėdinės) kantatos „Nežinau, kas mane labiau trikdo“ (Non so qual più m’ingombra) (iš įrašo)
Stratonikės arija „Išeik, nebeturi čia vietos“ (Esci omai, che più non v’hai loco) iš operos „Mitridatas Eupatorius“ III v. (iš įrašo)
Arija „Blausūs šešėliai“ (Ombre opache) iš pasaulietinės kantatos „Bendrininkė mylimojo glėby“ (Correa nel seno amato), H. 146 (iš įrašo)

Šokėjai
Solistės: Daria VEROVKA, Anna CHEKMAROVA
Duetas: Roman BUDKO, Kirstin Ann ZAHRADNICK
Kvartetas: Roman BUDKO, Anna CHEKMAROVA, Yan MALAKI, Mykhailo MORDASOV
Merginos: Oleksandra BORODINA, Anna CHEKMAROVA, Ksenija JERMAKOVA, Yuliia KOVALENKO, Iryna SUSLO, Daria VEROVKA, Kirstin Ann ZAHRADNICK
Masuotė: Oleksandra BORODINA, Roman BUDKO, Anna CHEKMAROVA, Viktorija GALVANAUSKIENĖ, Airisė GUDONYTĖ, Seojung YUN, Ksenija JERMAKOVA, Paulius JONIKAS, Martynas KAZLAUSKIS, Yuliia KOVALENKO, Yan MALAKI, Mykhailo MORDASOV, Iryna SUSLO, Daria VEROVKA, Kirstin Ann ZAHRADNICK

HELMUTAS ŠABASEVIČIUS Kovotojos, motinos, guodėjos
+

 menufaktura.lt, 2022-11-20

 

Scena iš šokio spektaklių triptiko „Dona Kichotė“, choreografas Gajus Žmavcas (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, 2022). Martyno Aleksos nuotrauka

Scena iš šokio spektaklių triptiko „Dona Kichotė“, choreografas Gajus Žmavcas (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, 2022). Martyno Aleksos nuotrauka

 

Hamletė, Otelė, teta Vania - klasikinės dramaturgijos herojų virsmai XXI a. šiuolaikinio teatro scenoje nieko nenustebintų. Naujausios Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) baleto trupės premjeros afiša pakvietė į šokio spektaklių triptiką „Dona Kichotė“, kuriame nori nenori ieškai temų, susijusių su Miguelio de Cervanteso romano herojumi. Bet sąsajos šiuo atveju nėra svarbiausios - Žvejų rūmuose parodyti choreografiniai kūriniai domina visų pirma vizualiniais ir plastiniais sprendimais, nors ir kai kur stokoja labiau išbaigtų ir konceptualiu požiūriu nuoseklesnių teminių atodangų. Keturi choreografai - keturi pasakojimai, kuriuos jie mėgina argumentuoti programėlėje pateiktuose tekstuose, bet čia dėstomos mintys, tikriausiai suformuluotos dar iki premjeros, geriausiu atveju leidžia gretinti pirminį sumanymą ir jo įgyvendinimą, o menininkų neįpareigoja kūrybiniame procese griežtai laikytis numatytų maršrutų.

 

Visus parodytus kūrinius vienija įdomus, minimalistinis, prasminiu požiūriu turiningas dailininkės Sigitos Šimkūnaitės darbas - iš keturių riedlenčių rampas primenančių struktūrų formuojamas scenovaizdis, kiekviename epizode įgyjantis skirtingus pavidalus, suteikiantis impulsų ir choreografiniams ieškojimams, atskleidžiantis artistų kūrybos organiškumą per lipimą ar bėgimą viršun įgaubtomis plokštumomis, stovėjimą ar sėdėjimą ant šių elementų viršutinės dalies, beveik visada padedantis sukurti įtaigius finalinių epizodų akordus.

 

Vaizdinio nuoseklumo spektakliams kaip visumai suteikia ir šviesų dailininko Andriaus Stasiulio darbas.

 

Programoje parodytų kūrinių choreografinis braižas skirtingas, tačiau visus autorius vienija siekis laisvai, nekanoniškai traktuoti judesį, skatinant pačius šokėjus emociškai įsitraukti į kuriamą atmosferą, padeda išryškinti individualias judesių ir siluetų faktūras.

 

Spektaklių vakaro idėjinius ir estetinius motyvus būtų galima susieti su prieš keletą metų įvykusia šio teatro premjera - „Stabat Mater“ (pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką). Šis slovėnų choreografo Edwardo Klugo kūrinys, 2021 metais perkeltas į Klaipėdą, atskleidė barokinės muzikos ir šiuolaikinės choreografijos dermėse slypintį estetinį potencialą. Galbūt todėl naujausiuose spektakliuose naudojama muzika, sukurta XVII-XVIII a., ir joje glūdintis dvasinis, jausminis pradas suteikia savitų spalvų XXI a. trečiajame dešimtmetyje kuriamoms choreografinėms formoms.

 

Pirmojo kūrinio autorė - Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės solistė ukrainietė Daria Verovka, pažįstama iš spektaklių „Spragtukas“, „Eglė žalčių karalienė“, „Romeo ir Džuljeta“, „Faustas“ ir kitų. Darbas su choreografais Kirillu Simonovu, Robertu Bondara, Martynu Rimeikiu, patirtis, sukaupta projektų „Dėmesio, baletas!“ metu savaip atsispindi ir šiame darbe, kuris kol kas reikšmingiausias jaunos choreografės karjeroje.

 

Spektaklį ji sukūrė pagal Georgo Friedricho Händelio simfoniją ir chorą „Keliai į Sioną liūdni“ iš „Karalienės Karolinos laidotuvių antemos“ bei Henry Purcellio operos „Didonė ir Enėjas“ fragmentus. Kostiumų dalininkė Jelena Lebedeva šiam spektakliui pasiūlė laisvai krintančius pilkų atspalvių kombinezonus, kuriuos vilki ir šokėjos, ir šokėjai, tad akivaizdu, jog menininkėms herojų lytis nėra svarbi - siekiama kalbėti apie universalius dalykus, atskleisti ne vyro ar moters, o žmogaus būsenas ir savijautą šiuolaikiniame pasaulyje.

 

Šio spektaklio solistės amerikietės Kirstin Ann Zahradnick pilkas kombinezonas - su tamsiai raudonu pamušalu, kuris atspindi joje koncentruojamas moteriško donkichotiškumo savybes.

 

Choreografės siūloma plastinė kalba muzikali, skoninga, paremta aiškiais šokio siluetais, pasikartojančių minimalių judesių grafika, pasitelkiami grupės ir individo kontrastai, leidžiantys sukurti gyvą ir dinamišką choreografinį audinį. Kiek iliustratyvus epizodas, kuriame šokėjai, ritmingai kvėpuodami, ropoja ratu keturiomis. Konceptualus artistų kvėpavimo garsų ir balso naudojimas jau senokai įsitvirtinęs šiuolaikiniame šokyje, tačiau ši priemonė paveiki gali būti pirmus kartus su ja susiduriant, o daugiau patirties sukaupusiam žiūrovui prireikia didesnės tokių sprendimų prasminės argumentacijos.

 

Prie Darios Verovkos kūrinio šliejasi ir dar vieno Klaipėdos muzikinio teatro artisto, ukrainiečio Yano Malaki kūrinys pagal Johanno Sebastiano Bacho sarabandą iš „Siuitos violončelei Nr. 2“, kuris triptiką leidžia vadinti kvadriptiku. Monologas, virstantis duetu, patraukė nuoširdžiu įsijautimu į judesį kaip priemonę išreikšti dramatiškus išgyvenimus, kurie, kaip dažnai būna, jaunystėje itin sutirštinti ir intensyvūs; jų egzistencines formas taip pat padėjo sukurti scenografiniai objektai bei gyvai muzikanto iš Baltarusijos Aleksandro Serdziukovo atliekama muzika. Neįtikino būtinybė scenoje išsirenginėti - nors tai ir labai akivaizdi emocinio atsivėrimo ar dvasinio apsinuoginimo iliustracija. Savaime įdomus, gražus choreografo, čia atliekančio ir šokėjo vaidmenį, partnerės Darios Verovkos kostiumas su tamsiai raudona kasa ir žemyn per kostiumą vingiuojančia linija pasirodė labiau dekoratyvus nei būtinas epizodo dramaturgijai atskleisti, nebent iliustravimo strategija buvo svarbi ir pačiam menininkui. Vieningesnei epizodo estetinei formai galbūt būtų padėjęs žvilgsnis iš šalies, kuris sunkiai įmanomas choreografui imantis ir atlikėjo vaidmens.

 

Su KVMT susijusi reikšminga šokėjos ir choreografės Aušros Krasauskaitės kūrybinės biografijos dalis - čia ji sukūrė nemažai vaidmenų, čia debiutavo kaip sudėtingesnių choreografinių formų kūrėja (įdomus jos darbas - dviejų dalių šokio spektaklis „Karmen“).

 

Krasauskaitės sukurto spektaklio kostiumu vilkinti mergina tapo ir viso vakaro reklaminiu įvaizdžiu. Prie krūtinės spaudžianti šuniuką, netikėtu ir kiek ironišku vaizdinių kontrastu, primenančiu Leonardo da Vinci „Damą su šermuonėliu“, ji suformavo tam tikras išankstines nuostatas, kurios netruko išsisklaidyti. Šiame kūrinyje choreografė pasitelkė dialoginę strategiją - tarp XVIII a. ukrainiečių kompozitoriaus Maksymo Berezovskio koncerto chorui a cappella „Neatstumk manęs senatvėje“ ir XXI a. lietuvių muzikos kūrėjos Silvijos Miliūnaitės-Bliūdžiuvienės intervencijų, tarp judesio ir balso (dalyvavo operos solistė Rita Petrauskaitė ir balkone įsitaisęs choras, kurį žiūrovai pamatė tik pasibaigus spektakliui, nusilenkiantį). Choreografė nehierarchizavo savo herojų - visos atlikėjos vilkėjo panašius, šiltais bronzos atspalviais besiskiriančius ilgus, klostėmis krintančius drabužius ir juodas kepurėles, primenančias vėlyvojo baroko portretuose įamžintas damas (dailininkė - Jelena Lebedeva).

 

Lėta spektaklio pradžia pasirodė kiek ištęsta (rituališkas, plastiniu požiūriu minimalistinis šokėjų judėjimas vis dėlto turėtų auginti dramatinę mintį, o monotonija būti estetiniu požiūriu vertinga), tačiau netrukus supulsavęs choreografinis audinys atgijo - kaip ir drabužiai, artistėms pašokant į viršų sukrintantys į sunkias, auksuotas barokines skulptūras primenančias draperijas. Sukeltos į viršų, priekinės drabužių dalys transformavosi į menamus kūdikius - brangiausius nešulius, moterų spaudžiamus prie krūtinių, padėjo sukurti aiškų motinos-madonos vaizdinį, kuris be didesnių interpretacinių pastangų užpildė spektaklio erdvę donkichotiškumo motyvais. Tikriausiai visai atsitiktinai, bet šio spektaklio sukeltos mintys surezonavo su Žvejų rūmų fojė eksponuojama Giedrės Šataitės socialinės fotografijos paroda „Kaip gerai, kad tu gimei“, kurioje pristatomos moterys, netikėtai sužinojusios apie nėštumą ir patyrusios emocinių sukrėtimų, kuriuos padėjo įveikti artimieji bei Krizinio nėštumo centro specialistai.

 

Slovėnų choreografas Gajus Žmavcas, padėjęs perkelti į Klaipėdą spektaklius „Stabat Mater“ ir „Šventasis pavasaris“, KVMT artistei Ksenijai Jermakovai pagal savo paties sukurtą muziką pastatęs kompoziciją „Starfall“, pristatė sudėtingos režisūrinės ir choreografinės struktūros spektaklį, kurio idėjų pakaktų keliems savarankiškiems kūriniams; kostiumus šiam darbui taip pat sukūrė Jelena Lebedeva.

 

Sceną užpildęs smėlis - pagarbos ženklas Lietuvos uostamiesčiui, o visas kūrinys - ir visai Muzikinio teatro baleto trupei, ambicingai ir idealistiškai kovojančiai su vėjo malūnais - ir tą kovą pastebimai laiminčiai.

 

Prasidedantis išraiškingu judančių šešėlių epizodu, spektaklis įsibėgėja įtraukiant vis daugiau išradingų sumanymų, kurie grumiasi vienas su kitu ir palieka idėjomis ir sprendimais tiršto kūrinio įspūdį. Kelių šokėjų atliekamas scenas keičia solo epizodas (Anna Chekmarova), grupinės scenos, o į barokinę Alessandro Scarlatti muziką įsiterpia jūros ošimo garsai, kurių fone atliekamas duetas (Kristin Ann Zahradnick ir Romanas Budko).

 

Artistės šoka palaidais plaukais, kurie aktyviems judesiams kartu su į viršų kylančiais smilčių šuorais suteikė papildomų estetinių niuansų, nors jų reikalingumas ne visada įtikino. Lygiai kaip ir antrą kartą šiame vakare eksploatuotas artistų išsirenginėjimas ar intymias šokėjų kūno vietas pridengiančios juodos juostos.

 

Šokio spektaklių vakaras „Dona Kichotė“ vertas atidesnio žvilgsnio, bet ir vieną kartą pažiūrėjus akivaizdu, kad šie Klaipėdos šokėjų darbai toliau grindžia jų kūrybos kelią, praturtina ne tik uostamiesčio, bet ir visos Lietuvos originaliosios choreografijos kontekstą, kuria erdvę artistiniam ir jausminiam šokėjų tobulėjimui, suteikia progą žiūrovams įsitikinti šokio meno įtaiga, išgyventi universalias, judesiu perteikiamas dvasines būsenas.

Muzikos vadovas

Vladimiras Konstantinovas

Režisierius

Aurelijus Liškauskas

Choreografė

Daria Verovka

Choreografas

Yan Malaki

Choreografė

Aušra Krasauskaitė

Choreografas

Gaj Žmavc

Scenografė

Sigita Šimkūnaitė

Kostiumų dailininkė

Jelena Lebedeva

Šviesų dailininkas

Andrius Stasiulis

Grimo dailininkė

Aira Braždienė

Informacija:

Premjeros data:

2022-11-11

Trukmė:

~2 val. 15 min.

Vieta:

Klaipėdos Žvejų rūmai, Didžioji salė

Kaina:

15.00 €, 20.00 €, 30.00 €

Artimiausi spektakliai:

Pradžia
34 min.
I dalies pabaiga
20 min.
Pertrauka
II dalies pradžia
21 min.
II dalies pabaiga
20 min.
Pertrauka
III dalies pradžia
30 min.
Pabaiga
Atlikėjai
person profile image
Roman
Budko
Solistas / šokėjas
person profile image
Anna
Chekmarova
Solistė / šokėja
person profile image
Yan
Malaki
Solistas / šokėjas
person profile image
Daria
Verovka
Solistė / šokėja
person profile image
Kirstin Ann
Zahradnick
Solistė / šokėja
person profile image
Sofia
Boldovska
Šokėja
person profile image
Oleksandra
Borodina
Šokėja
person profile image
Viktorija
Galvanauskienė
Šokėja
person profile image
Airisė
Gudonytė
Šokėja
person profile image
Seojung
Yun
Šokėja
person profile image
Ksenija
Jermakova
Šokėja
person profile image
Paulius
Jonikas
Šokėjas
person profile image
Martynas
Kazlauskis
Šokėjas
person profile image
Yuliia
Kovalenko
Šokėja
person profile image
Mykhailo
Mordasov
Šokėjas
person profile image
Lėja
Povilaitytė
Šokėja
person profile image
Iryna
Suslo
Šokėja
person profile image
Aliaksandr
Serdziukou
Violončelė
person profile image
Rita
Petrauskaitė
Sopranas
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
choras
person profile image
Vladimiras
Konstantinovas
Dirigentas

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-09-25

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-10-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-04-09

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2022-10-09

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.