Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Repertoire page event cover image

Repertuaras ir bilietai

11.23

19

00

Šokio spektaklis
EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ

4 veiksmų (2 dalių) šokio spektaklis*

XX a. lietuvių muzikos klasiko Eduardo Balsio neoklasikinis baletas „Eglė žalčių karalienė“ – populiariausias šio žanro nacionalinis veikalas. Jį kurdamas kompozitorius rėmėsi Salomėjos Nėries to paties pavadinimo poema, dar labiau išryškindamas mitologinius pasakos pradus ir intensyviai plėtodamas Eglės ir Žilvino žmogiškųjų jausmų dramą. Baleto partitūrai būdinga spalvinga instrumentuotė, ryškūs nuotaikų kontrastai, atpažįstami liaudies muzikos motyvai.

Jaunosios kartos kūrėjų komanda – choreografas Martynas Rimeikis, dirigentas Modestas Barkauskas, scenografas Marijus Jacovskis ir kostiumų dailininkė Elvita Brazdylytė stengėsi įsiklausyti į kompozitoriaus E. Balsio muziką ir neprimesti Eglės ir Žilvino meilės istorijai nūdienos socialinių kontekstų. Tuo pačiu mėginta išvengti pasakų inscenizacijoms būdingos vizualių detalių gausos, todėl naujajame pastatyme kalba pats šokis, o ne dekoracijos ar butaforija. M.Jacovskio scenografijos sprendimas – itin lakoniškas: žvejų kaimelį jame simbolizuoja virvės, kokiomis į krantą ištempiamos valtys, jūros pasaulį – grandinės, paprastai laikančios laivų inkarus. E. Brazdylytės kurtuose kostiumuose dominuoja lengvi, tarsi vėjyje besiplaikstantys moteriškų suknelių audiniai, kurių spalvos kinta kartu su pasakojamos istorijos etapais: spektaklio pradžioje šviesūs ir trumpi Eglės apdarai vėliau tamsėja ir ilgėja. Povandeninio žalčių pasaulio atstovai dėvi glotniai priglundančius juodus drabužius.

„Eglė žalčių karalienė“ išlieka profesionalioje scenoje dažniausiai atgimstančiu lietuvių nacionaliniu baletu: M. Rimeikio spektaklis – jau penktoji šio E. Balsio kūrinio interpretacija. Pirmąjį jo pastatymą 1960 m. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre sukūrė baletmeisteris Vytautas Grivickas, antrąjį 1976 m. – Elegijus Bukaitis, trečiąjį 1995 m. – Egidijus Domeika, ketvirtąjį 2015 m. – britas George‘as Williamsonas.

Laiko išbandymus atlaikiusi nuostabi E. Balsio muzika atgijo ekspresyvia ir originalia šiuolaikinio šokio kalba. Palangos koncertų salėje įvykusi „Eglės žalčių karalienės“ premjera pelnytai tituluota 2019 m. festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ kulminacija bei visos Lietuvos kultūros įvykiu. 2021 m. balandį šio šokio spektaklio vaizdo įrašą pirmąkart transliavo Prancūzijos kultūros kanalas „Mezzo“. KVMT pastatyta „Eglė žalčių karalienė“ tapo antruoju M. Rimeikio darbu (po 2017 m. LNOBT sukurto „Proceso“), transliuotu šiame kanale.

* Spektaklis vyks su muzikos įrašu.


APDOVANOJIMAI

„Padėkos kaukė“ (2020-03-27) kūrybinei grupei už geriausią 2019 m. spektaklį Klaipėdoje (nominacija Metų spektaklis)
„Auksiniai scenos kryžiai“ (2020-03-27) Martynui Rimeikiui už choreografiją ir balerinai Julijai Stankevičiūtei už Eglės vaidmenį

Prologas
AUDRA

Jūra šėlsta, švilpia, ūžia...
Tai Žilvinas – Baltijos jūros karaliūnas žaltys – dūksta, siaučia... Daug metų, vai daugel metų kenčia: ir sielvartas, neapykanta ir nerimas, pagieža ir pyktis – tai raganos kerai – lydi Žilviną, ir skęsta, žūva laivai, turtai, žmonės...
Nebėr jėgų jau, nors truputį poilsio ir sau, ir žmonėms...
Bet nevalia! Vėl ragana verčia ir šėlti, ir dūkti, ir siausti...
Kur rasti ramybę? Kas suteikti ją gali?
Staiga! Kas gi tai?
Vai tai Eglė – žvejo dukra, jei pamiltų Žilviną, vai nustotų šėlti, dūkti ir siausti audra, vai nebebūtų nei kančios ir sielvarto, nei neapykantos ir nerimo, nei pagiežos ir pykčio...
Jei Eglė pamiltų Žilviną!

I veiksmas
BALTIJOS PAJŪRIS. SAULĖLYDIS

Eglė, seserys ir merginos linksmai krykštauja, žaidžia, suka ratelį pajūry.
Temsta.
Štai ir tolimi rago balsai vadina merginas namo. Draugės ir vyresniosios seserys paklauso, tik jaunesnioji – Eglė – ryžtasi dar kartą išsimaudyti.
Jau mėnesiena. Rami pajūrio vasaros naktis. Linksma grįžta į krantą išsimaudžiusi Eglė, bet kas gi tai? Ji šlykštaus žalčio glėby. „Paleisk gi, paleisk gi mane“, bet Žilvinas tik tada paleisiąs ją, jei Eglė duos pažadą tekėti už jo. Nei prašymai, nei maldavimai nepadeda.
Juk jis, Žilvinas, ją mylįs, o Eglė būsianti mylimiausia ir laimingiausia žmona... Išnyks raganos kerai!
Drebėdama iš siaubo ir išgąsčio, Eglė duoda žodį. Kad tik paleistų…

EGLĖS TĖVŲ SODYBA. VIDUDIENIS

Jaunimas linksminasi, šoka. O kokie šaunūs Eglės broliai!..
O kodėl Eglužė nelinksma? Ją nerimas kankina, kas gi su ja bus?
O jaunimas linksminas, šoka, suka ratelius. Štai jau žalčiai piršliai! Ko gi neprašytiems svečiams reikia? Jie atvykę Eglės, kuri pažadėjusi tekėti už jų valdovo, Baltijos jūros karaliūno...
Kas daryti? Nejaugi atiduoti jiems Eglę? Ne, vietoj jos tegu vežasi žąsį, avelę... Tačiau ko gegutė kukuoja? Sykį, antrą, trečią... Apgaulė nepavyko.
Žalčiai įpykę, grasūs – net baisu. Jau stoja į vaidą žalčiai ir broliai...
Ne, nereikia žudynių, nereikia! Eglė prašo, maldauja, tenurimsta visi. Kas žodį sykį davė, privalo tesėt! Likit sveiki, tėveliai, seselės, broliai ir jūs, mielos draugės, ir jaunieji berneliai. Tokia jau mano dalia dalužė!
Eglė rauda.
Ir štai išvyksta su svetimais į svetimus namus. O broliai? Prisiekia keršyti.

II veiksmas
JŪROS DUGNAS, ŽILVINO RŪMAI

Žilvinas ilgisi. Blaškosi. Ar tesės Eglė žodį? Taip neramu.
Ar išvaduos jį iš raganos kerų? Ir štai Eglė pas Žilviną.
Kaip viskas neįprasta, keista. Kiek čia Gėrio ir Grožio!
Nuostabu! Būk pasveikinta, Žilvino, Baltijos jūros karaliūno, žmona.
Štai jie tik dviese – Eglė ir Žilvinas. Ką pasakyti? Kaip rasti kelią į širdį?
Dėkui, mylimoji, kad žodį tesi!
Štai lūpos susitiko, ir... žaibas perskrodžia vandenis, o šalia Eglės – Žilvinas, ne žaltys, jau ne, o jaunikaitis gražus, jaunas, lieknas, išdidus. Tai jo aš bijojau?
Daug metų, vai daugel metų kančia ir sielvartas, neapykanta ir nerimas, pagieža ir pyktis lydėjo mane, tai raganos kerai. Dabar visa pradingo. Kol meilė ir ištikimybė bus tvirta, tol nieko nebaisu. Meilę lydės tik Gėris ir Grožis.

III veiksmas
GINTARO RŪMAI ŽILVINO PILYJE

Vai daugel praslinko metų. O laimei nieks netrukdo!
Vaikai jau dideli. Žaidžia, linksminasi, išdykauja. Tai sūnūs – Ąžuolas ir Beržas ir jauniausioji duktė – Drebulytė.
Bet tėviškės ilgesys stiprus. Leisk, Žilvine, nors trumpam aplankyti savus.
Žilvinas neširsta, tačiau neramus. Mąsto, kaip užkirsti kelią į namus.
Na, gerai, pirma suverpki, Egluže, kuodelį šilkų, o paskui suavėki, Egluže, klumpes geležines. Verpia, verpia, bet šilko kuodelis nemąžta, oi ne! O klumpės sunkios, niekados nenudils!
Bet ragana jau čia. Jei pavyktų išskirti Žilviną su Egle, laimingos šeimos židinys iširtų, vėl būtų jos valdžioje Žilvinas, vėl kiltų audra, vėl šėltų, dūktų ir siaustų Žilvinas – Baltijos jūros karaliūnas žaltys. Vėl skęstų, žūtų laivai, turtai ir žmonės...
Štai ir šilko kuodelis suverptas, ir klumpės sunešiotos. Žilvine, Žilvinėli, vai išleisk dabar tėviškėlėn, o sugrįšim mes greitai – prašo Eglė, vaikai.
Štai jums ragas, mylimieji. Jo garsais grįždami iškviesit mane, ir jei gyvas būsiu – kils pieno puta, jei negyvas – kraujo puta. Tik kad niekas žemėj tos paslapties nesužinotų. Ir jie prisiekė.

IV veiksmas
GRĮŽIMAS Į NAMUS

Kaip gera po daugel metų vėl sugrįžti gimtinėn! Bet kažko neramu. Gal skirtis nereikėjo? Vai paviešėsim neilgai, Žilvinėli, ir skubėsim grįžti atgalios, išsiilgę savų namų.

JONINĖS

Tiesiog į Jonines atvyko sveteliai. Visiems gera, linksma ir smagu. Ąžuolui, Beržui ir Drebulytei viskas nauja, nematyta. Vien linksminkis, džiūgauk ir šok. Tik, Egluže, kodėl tu vyrą jūroj palikai? Tyla.
Jau broliai ruošia suokalbį. Reikia ištardyti vaikus. Kas tas paslaptingas žaltys? Kaip jį prisišaukti? Neužmiršo jie priesaikos atkeršyti žalčiui, išdrįsusiam pagrobti jauniausią seserį, Eglę.
Įpykę dėdės tardo Ąžuolą ir Beržą. Bet ne, jie rago paslapties neišduos! Niekados! Juk jie prisiekė.
Kaip baisu Drebulytei vienai tarp piktų dėdžių! Tik kvočia, tik kvočia, kaip tėvą iškviest krantan. Neišduosiu tėvelio, neišduosiu... Kartoja sau Drebulytė! Bet dėdės padūko!
Vai kaip skaudžiai pliekia vytiniu... ir neišlaikė jos širdelė, ir išdavė rago paslaptį.

Epilogas

Jūra šėlsta, dūksta, siaučia... Broliai dalgiais Žilviną užkapojo. Susigrąžins jie Eglę ir vaikus pas savus.
Skuba Eglė su vaikais prie jūros kranto. Ąžuolas pučia ragan, net baisu... kraujo puta kyla. Kas, vaikai, neišlaikė paslapties? Kas priesaiką sulaužė? Vai graudžiai rauda Drebulytė.
Tad pavirski tu į drebulėlę, kad drebėtum tu dieną naktelę... O jūs, sūneliai, stokit stipriais medeliais, o aš jūsų viduryje liksiu eglele. Ir ošiu čia šalia jūros amžinai, šalia Žilvino Žilvinėlio...

Eduardas Balsys, 1960 m.

HELMUTAS ŠABASEVIČIUS Karalienė be karūnos
+

Eduardo Balsio baletas Klaipėdos muzikiniame teatre

 

7 meno dienos, Nr. 27 (1306), 2019-09-06
 

Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.

 

Prieš dvidešimt suvirš metų Klaipėdoje gimęs festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ jau ne kartą yra prisidėjęs prie Lietuvos šokio kultūros įvairovės stiprinimo. Šiais metais jo indėlis – ypatingas. Tai naujas vilniečio choreografo Martyno Rimeikio darbas – Eduardo Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“, afišose pristatomas kaip šiuolaikinio šokio spektaklis (premjera – rugpjūčio 16 ir 17 d.).

 

Žalčiai, tinklai, karūnos, povandeniniai rūmai, nesuavimos klumpės ir nesuverpiami kuodeliai šį kartą liko glūdėti XX a. antrosios pusės Lietuvos kultūrą žinančiųjų kolektyvinėje atmintyje. Nors spektaklio programėlėje atiduodama pagarba kompozitoriui, nurodant jo libreto autorystę, šį tekstą galima suvokti kaip XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigoje sukurto baleto muzikos literatūrinį pagrindą, kurio dramaturginės smulkmenos naujajam scenos kūriniui įtakos jau nebeturi.

 

Choreografas žinomą pasaką suvokė kaip mitą, kuriame svarbu ne aplinka ar detalės, bet herojus ištikusios lemties tragizmas. Tik scenografas Marijus Jacovskis mėgino spektakliui suteikti tam tikrų veiksmo vietą nurodančių (kad ir labai lakoniškų ir apibendrintų) vaizdinių asociacijų, naudodamas nesunkiai atpažįstamus, su jūra ir net konkrečiai su Palanga susijusius motyvus: virvių ir grandinių krūvos, molo poliai, tilto fragmentas.

 

Palanga – itin tinkama vieta šiam spektakliui: čia gyveno kompozitoriaus tėvai, vasarodavo ir kurdavo jis pats, čia 1960-aisiais, baleto premjeros metais, atidengta Roberto Antinio skulptūra „Eglė žalčių karalienė“, čia vaikystėje po tradicinių saulės palydų su tėvais grįždamas per vakarėjantį Tiškevičių parką baugščiai spėliodavai – kuri eglė ta, tikroji?

 

Jau ne pirmą kartą tenka žiūrėti šokio spektaklį 2015 m. atnaujintoje Palangos koncertų salėje ir apgailestauti, kad didesnių ambicijų scenos kūriniams ši erdvė nėra dėkinga – stinga techninių galimybių scenovaizdžiui ir apšvietimui. Jacovskis pastaraisiais darbais su Rimeikiu išlepino žiūrovus lakoniškais ir konceptualiais sprendimais, padedančiais kurti vidinę, jausminę spektaklio dramaturgiją, – šiuo požiūriu kol kas neprilygstamas jo darbas Mindaugo Urbaičio „Procesui“. „Eglės“ sceniniams elementams stinga dinamikos, jų minimalizmas kiek iliustratyvus, norėtųsi išradingesnių dviejų pasaulių skirties akcentų, erdvės, kurioje geriau atsiskleistų choreografiniai sprendimai. Tapybiškos Levo Kleino šviesos taip pat atrodė kiek monotoniškai, žemė ir jūra neįgavo įtaigių, filosofiškai pateisinamų prasminių kontrastų.

 

Balsio baletas – ko gero, dažniausiai statytas Lietuvos scenoje: pirmasis spektaklio ėmėsi Vytautas Grivickas (1960; jis buvo vienas iš pirmojo ir vienintelio Lietuvos kino studijoje sukurto filmo-baleto autorių, filmo premjera įvyko 1965-aisiais, jį galima pasižiūrėti LRT mediatekoje), vėliau baletą statė Elegijus Bukaitis, į pagalbą pasitelkęs talentingąjį dailininką Rimtautą Gibavičių (1976); Egidijus Domeika (dailininkė Dalia Mataitienė, 1995; įrašas taip pat saugomas LRT mediatekoje). Naujausia anglo George’o Williamsono „Eglės žalčių karalienės“ interpretacija (2015) dar teberodoma Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje.

 

Dviejuose pastaruosiuose šio baleto pastatymuose, kuriuos teko matyti, daugiausia klausimų kėlė poetinės, pasakoje labai svarbios scenos – piršlybos, netikra nuotaka, Žilvino skirti Eglei neįveikiami darbai, Žilvino nužudymas, Eglės ir jos vaikų virtimas medžiais; spektakliuose jos stokojo įtaigos, atrodė iliustratyviai.

 

Rimeikio „Eglės“ režisūroje ir choreografijoje iliustracijų neliko – mąstoma apie pasmerktą skirtingiems pasauliams priklausančių herojų meilę, apie jų egzistencinį nerimą, kuriam nelemta išsisklaidyti ir kuris visais atvejais turės pražūtingų pasekmių. Choreografas apsaugojo spektaklį nuo literatūrinių asociacijų, sukūrė šiuolaikišką vaizdinę formą, kuri surado tinkamą ryšį su muzika ir nesileido jos užgožiama. Žilvino pasiuntinių plastika griežta, lakoniška, be jokių zoomorfinių užuominų; netikra nuotaka – viena iš kaimo merginų, žaismingai koketuojančių su piršliais iki pat gegutės signalo. Iš Žilvino skirtų darbų liko vien klumpių avėjimo epizodas, bet šią užduotį padeda įveikti ne ragana (kurios išvis spektaklyje nėra), o pats Žilvinas. Drebulės kvotimo scenoje neliko dekoratyvaus smurto dramatizavimo, emocijų pertekliaus – Žilvino šaukinys išgaunamas tarytum nejučia, o Žilvino ir keturių brolių susidūrimas įdomus ritualinėmis potekstėmis. Ypač sujaudina paskutinis Žilvino ir Drebulės apsikabinimas, po kurio ir prasideda gerai žinomos pasakos metamorfozės – virsmas medžiais. Choreografas šią sceną taip pat sprendžia paprastai, tačiau įtaigiai: sustingsta-sumedėja Drebulė, Ąžuolas, galiausiai – ir pati Eglė – beveik nuolankiai, be jokių efektingų pozų ar patoso.

 

Dauguma spektaklio scenų – choreografinės; čia beveik nėra vaikštinėjimų, gestikuliacijos, atidžiai įsiklausius į muziką, kiekviena situacija choreografizuojama pasitelkiant įdomius mikrojudesius, išvengiant deklaratyvios ekspresijos, kurią kartais provokuoja veiksmą pasakoti linkusi muzika. Pasirinkta šokio kalba reikalauja daug fizinių jėgų, tačiau neuždaro artistų choreografinėse schemose, leidžia jiems pasijusti kuriamų vaizdinių bendraautoriais. Atsisakius klasikinės, neoklasikinės leksikos pavyko sukurti fiziniu ir metafiziniu požiūriu intensyvų plastinį naratyvą, toliau tvirtinantį savitą Rimeikio, kaip choreografo, tapatybę.

 

Įsiminė kelios scenos, kurių interpretacijas dar norėtųsi pasitikrinti būsimuose „Eglės“ spektakliuose. Eglės išgabenimo į jūrą epizode išvengiama patetikos, o tėvo ir brolių tūžmą suvaldo lakoniški, orūs motinos gestai ir žvilgsniai; taip sukuriamas akivaizdus moteriško solidarumo akcentas, tvirtas motinos ir dukters ryšys, apčiuopiamas ir antroje spektaklio dalyje Eglei grįžus į tėviškę. Drebulės šokis antroje dalyje, atvykus į Eglės tėviškę, – gaivališkas, valiūkiškas, savaip atkartojantis trijų seserų žaismą spektaklio pirmoje dalyje, prisidedantis įprasminant moters likimo temą. Spektaklio finale Drebulės išdavystė suvokiama kaip neišvengiamybė, todėl Eglės paguoda tolygiai padalijama abiem vaikams.

 

Spektaklis pradedamas Žilvino monologu, vis dėlto pagrindinė jo veikėja – Eglė, jos paveikslas tampa svarbiausiu jausminiu ir reikšminiu akcentu. Eglės vaidmenį abiejuose premjeriniuose spektakliuose šoko Julija Stankevičiūtė, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro artistė, ryžtingai kopianti pripažinimo link. Prieš porą metų baigusi M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių (klasikinio šokio pedagogė Beatričė Tomaševičienė), ji ne tik tapo 2018 m. LNOBT baleto viltimi, bet ir sėkmingai dalyvavo choreografinių projektų koncerte „Kūrybinis impulsas“. Akivaizdu, kad Rimeikio braižas jai artimas, suteikia progų atsiskleisti individualybei, o Eglės vaidmuo – neabejotina jaunos šokėjos sėkmė. Tai nėra įprasta merginos-moters-motinos likimo trajektorija, brėžiama artistiniais triukais. Maža tėra tokių – bent jau Rimeikio spektaklio – žiūrovų, kurie nežinotų, kaip jis baigsis, todėl nei choreografui, nei artistams nereikia dirbtinai kurti draminės intrigos. Kita vertus, emocinė personažo raida akivaizdi muzikoje, o choreografas, pasitelkęs ją į pagalbą, sukonstruoja plastinius pavidalus, kuriems gyvybę įkvepia kūrybiškas artistės santykis su siūloma medžiaga. Imponuoja Stankevičiūtės kuriamas racionalumo ir emocionalumo dialogas, gebėjimas išvengti pervaidinimo ir kurti personažą iš įprasmintų judesių, kurie iškalbingi tiek monologuose, tiek dialoguose su kitais spektaklio veikėjais.

 

Žilvino paveikslą sukūrė šokėjas Mantas Černeckas – jo plastika santūri, bet raiški, turininga, jis geba užmegzti partnerystės ryšį tiek su Egle, tiek su Drebule, bet vengia sentimentalumo ir daugiausia dėmesio skiria organiškai judesio sklaidai.

 

Šiame sezone Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė pasipildė naujais šokėjais – spektaklio programėlėje įrašyta M.K. Čiurlionio meno mokyklos Baleto skyriaus absolventė Kamilė Pilibaitytė (ji baigė Audronės Domeikienės klasę), taip pat keletas šokėjų iš Ukrainos, o du naujokai atliko reikšmingus vaidmenis. Kijevo baleto mokyklos auklėtinė Kira Tykhonova gerai perprato choreografo sumanymą ir tiek artistiniu, tiek plastiniu požiūriu sukūrė vientisą Drebulės – likimo įrankio – paveikslą; jos šokis lengvas, sklandus, vaidyba organiška. Vladislavas Bondaras, baigęs Serge’o Lifario choreografijos koledžą Kijeve, įsiminė gaivališka šokio energija. Teatro artistės Ema Marija Maslauskaitė ir Eiva Dobilaitė Eglės seserų vaidmenis taip pat perteikė sklandžiai ir nuotaikingai. Choreografinis ir Tėvo (Darius Berulis) bei Motinos (Aušra Krasauskaitė) duetas, šių veikėjų plastika santūresnė, bet ne mažiau įdomi, papildanti spektaklį svarbiais prasminiais akcentais. Rimeikio pasirinkta šokio stilistika suvienijo visą Klaipėdos muzikinio teatro trupę, leido visiems artistams maksimaliai įsijausti į emocinę spektaklio atmosferą.

 

Kaip ir kitiems Rimeikio spektakliams, šiam būdingas beveik monochrominis koloritas, kurio prisilaikė ir kostiumų dailininkė Elvita Brazdylytė. Drabužiai lakoniškų formų, lengvi, atrodo, patogūs šokti, detalėmis nesistengiama iliustruoti veikėjų, bendrą spektaklio paletę jie papildo keliais mėlynais atspalviais: sodriai tamsūs jūros dugno gyventojų drabužiai, melsvais ir pilkšvas pustoniais mirguliuoja Eglės suknelės klostės paskutinėje dalyje.

 

Dirigentas Modestas Barkauskas su Klaipėdos muzikinio teatro orkestro artistais įtaigiai perteikė Balsio muzikos dramatizmą, išryškino ir lyriškuosius, introvertiškus jos aspektus, padėjo jai suskambėti jaudinančiai ir šiuolaikiškai. Sceninė Rimeikio „Eglės žalčių karalienės“ biografija prasidėjo, ji tęsis Klaipėdos Žvejų rūmų scenoje, ją plėtos ir turtins kiti pagrindinius vaidmenis rengiantys artistai. Būtų puiku, kad spektaklis sulauktų ir rekonstruotos Klaipėdos muzikinio teatro scenos.

INTERVIU: Individualus žvilgsnis į gerai žinomą pasaką
+

 

Lukrecijos Stonkutės pokalbis su choreografu Martynu Rimeikiu prieš baleto premjerą

 

7 meno dienos, Nr. 26 (1305), 2019-06-28
 

Martynas Rimeikis. M. Aleksos nuotr.Martynas Rimeikis. M. Aleksos nuotr.

 

Vakarų Lietuvos regione vyksta tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Ryškiausias šių metų festivalio akcentas – Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ naujo pastatymo premjera, žiūrovų laukianti rugpjūčio 16 ir 17 dienomis Palangos koncertų salėje. Ta proga kalbiname choreografą Martyną Rimeikį, publikai ruošiantį išskirtinį baleto pastatymą. Pašnekovas dalinasi mintimis apie pasakos „Eglė žalčių karalienė“ įvairiapusiškumą, naujas įžvalgas, idėjas, perspektyvius jaunuosius baleto artistus.


Kompozitoriaus Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ premjera – ryškus įvykis Lietuvos šokio meno pasaulyje. Festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ organizuojančio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė minėjo, jog jau prieš metus Jūsų galvoje šmėžavo mintys apie tokį spektaklį. Kokie užplūdo jausmai, sulaukus konkretaus teatro kvietimo?
Seniai žinojau, jog pasaka „Eglė žalčių karalienė“ – įvairialypė. Joje gausu simbolikos, mitologinių momentų, gvildenamos socialinės bei žmogaus ir gamtos ryšio temos. Sulaukęs pasiūlymo statyti spektaklį, nieko nelaukdamas pradėjau dar stipriau gilintis į pasaką, perskaičiau nemažai jos analizių, tad kilo tikrai įvairių minčių ir pagundų baletą pateikti naujai. Tačiau šis pastatymas yra skirtas kompozitoriaus Eduardo Balsio 100-osioms gimimo metinėms, tad pamaniau, jog būtų nesąžininga bandyti traktuoti istoriją kitu kampu, gvildenti kitas problemas nei gvildeno kompozitorius. Labai sąmoningai gilinausi į baleto libretą, tačiau jis pasirodė gan paprastas. Užtat muzika iškalbinga ir kupina dramaturgijos! Todėl visų klausimų, atsakymų ir sprendimų ieškojau muzikoje.  

Baletą „Eglė žalčių karalienė“ yra pastatę žymūs Lietuvos choreografai Vytautas Grivickas (1960 m. ir 1965 m.), Elegijus Bukaitis (1976 m.), Egidijus Domeika (1995 m.), britas George’as Williamsonas (2015 m.), todėl rengti šį spektaklį – man tikras iššūkis. Su visa pagarba ir rimtimi žvelgiu į šį kūrinį.

 

Kuo Jūsų rengiamas spektaklis skirsis nuo ankstesnių? Galbūt gerai žinomoje istorijoje įžvelgėte naują prasmę?
„Eglė žalčių karalienė“ – pasaka apie didžiulę meilę. Nemanau, jog meilės tema buvo svarbi tik 1960-aisiais. Bet manau, kad nūdieną gimsta naujas požiūris į meilę, jos suvokimą. Kuo šis pastatymas bus kitoks? Gal tuo, jog gimiau 1980-aisiais... Kiekvienos kartos žmogus turi skirtingą tam tikrų dalykų matymą. Paties šokio suvokimas, manau, taip pat skiriasi nuo šešiasdešimtųjų. Tad spektaklio šokio judesių stilistika bus paremta mano individualiu žvilgsniu. Tikiu, jog čia ir yra kitoniškumas, o ne lėkštas siekis pasaką paversti kokia nors emigracijos problema.

 

Ar spektaklyje išvysime šiuolaikinio šokio judesių?
Labai nemėgstu baletą klasifikuoti, tačiau taip – šiųmetiniame spektaklyje išvysime šiuolaikinį baletą. Nors pats esu klasikinio baleto atstovas: baigiau Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, dvidešimt metų šokau klasikinį repertuarą. Tačiau tampa akivaizdu, jog mano choreografija nėra grynai klasikinė. Tikrai neseku kieno nors kito stilistika, taip pat nekuriu ir savosios. Natūraliai stengiuosi plėsti savo choreografinį žodyną pagal tai, kaip jaučiu savo kūną. Pavyzdžiui, žodis „myliu“ – imu ir interpretuoju jį judesių kalba taip, kaip jaučiu.

 

Kaip manote, ar šviesaus atminimo kompozitoriui Eduardui Balsiui patiktų Jūsų kuriamo spektaklio bei šokio judesių interpretacija?
Labai tikiuosi, kad patiktų (šypsosi). Itin pagarbiai elgiuosi su E. Balsio muzika, stengiuosi išgirsti, ką kompozitorius norėjo pasakyti muzikos kalba. Žinau, jog premjeros stebėti atvyks kūrėjo dukra Dalia Balsytė, tad bus tikrai smalsu išgirsti jos nuomonę.

 

Dirbate su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro bei kviestiniais šokėjais. Ar pasirengimas spektakliui vyksta sklandžiai?
Spektaklis nelengvas tiek fiziškai, tiek emociškai, reikalaujantis gero pasirengimo. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro trupę papildė dešimt naujų šokėjų bei kviestiniai artistai, tad šokio jėga tikrai nemaža. Džiaugiuosi, jog pasirengimas vyksta sklandžiai, šokėjai uoliai dirba.

 

Kas taps pirmaisiais šiųmetės „Eglės žalčių karalienės“ solistais? Pagal kokius kriterijus juos rinkotės?
Eglė – Julija Stankevičiūtė, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė; Žilvinas – Mantas Černeckas, buvęs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto artistas. Su Julija bendradarbiauju jau ketvirtus metus. Tai jauna balerina su itin didelėmis perspektyvomis. Aš Julija labai pasitikiu ir nuoširdžiai tikiu tuo, ką ji daro. Mantas Černeckas –  taip pat perspektyvus šokėjas. Iki šio pastatymo aš jo nepažinojau, tad pažintis buvo labai malonus atradimas.

 

Projekte bendradarbiaujate su dirigentu Modestu Barkausku, scenografu Marijumi Jacovskiu. Kaip sekasi bendras darbas?
Su Marijumi bendradarbiauju nuo tada, kai pradėjau statyti savo spektaklius. Vienas kitą gerai pažįstame, pasitikime, nuolat dalinamės kūrybinėmis idėjomis. Su Modestu taip pat viskas sklandu. Su juo drauge dirbome prie mano spektaklių „Visur kur mes nebuvom (2015) ir „Procesas“ (2017), tad tvirtai pasitikiu dirigentu. Smagu žinoti, jog teatro simfoninis orkestras jau repetuoja. Laukiu, kol prasidės bendros repeticijos su orkestru ir šokėjais.

 

Pirmieji premjeriniai spektakliai rugpjūčio 16 ir 17 dienomis vyks Palangos koncertų salėje. Ar ši erdvė tenkina šokėjų poreikius? Ar ji tinkama spektaklio idėjos realizavimui?
Palangos koncertų salė ir lieka koncertų sale... Skiriasi jos formatas, išmatavimai, tai nėra teatrinė erdvė ir tai labai jaučiasi. Trūkumai šiek tiek apriboja spektaklio scenografines galimybes. O baleto veiksmo vieta turi ne kartą keistis: kaimas, povandeninis pasaulis ir pan. Stengsimės kiek įmanoma maksimaliau sukurti teatro įspūdį.

 

Ar turite minčių bendradarbiauti su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru ir kitų metų festivalyje?
Mano ateinanti vasara menine prasme jau daugiau mažiau suplanuota, tad vargu ar tai pavyktų. Bet po dviejų metų – kodėl gi ne? Mielai sutikčiau!

 

Kalbino ir parengė Lukrecija Stonkutė

Kompozitorius ir libreto autorius

Eduardas Balsys

Choreografas

Martynas Rimeikis

Muzikos vadovas ir dirigentas

Modestas Barkauskas

Scenografas

Marijus Jacovskis

Kostiumų dailininkė

Elvita Brazdylytė

Šviesų dailininkas

Levas Kleinas

Informacija:

Premjeros data:

2019-08-16

Trukmė:

1 val. 55 min. (su 20 min pertrauka)

Vieta:

S. Moniuškos didysis teatras, Poznanė

Kaina:

10.00 €, 15.00 €, 20.00 €

Pradžia
50 min.
I dalies pabaiga
20 min.
Pertrauka
II dalies pradžia
42 min.
Pabaiga
Vaidmenys ir atlikėjai
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
baleto trupės artistai
Kaimiečiai, žalčiai, vandens būtybės

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-09-25

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-10-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-03-10

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-04-09

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.