Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Repertoire page event cover image

Repertuaras ir bilietai

2024.06.01

12

00

Vaikams
Jurgis Gaižauskas BURATINAS

Pirkti bilietus

2 dalių opera vaikams
Libreto autorius Anzelmas Matutis pagal Aleksejaus Tolstojaus pasaką „Auksinis raktelis, arba Buratino nuotykiai“

Padauža, bet geraširdis berniukas medinukas, regis, niekuo nesiskiria nuo savo bendraamžių: jis nepaliauja išdykauti ir krėsti išdaigas, ieško nuotykių ir nenori eiti į mokyklą, nori draugauti su visais ir labai myli savo tėtį – dailidę Karlą. Kasdien jis patiria begalę nuotykių, kurie jį atveda į Kvailių šalį, Stebuklų lauką, Vėžlienės Tortilos tvenkinį ir pakelės užeigą… Pakeliui jis sutinka piktąjį lėlių teatro direktorių Karabasą Barabasą, lape ir katinu persirengusius plėšikus ir policijos šunis. Iš Vėžlienės Tortilos jis gauna Auksinį raktelį, kuris turi atidaryti slaptas dureles... Bet kaip jas rasti? Su tikrų draugų Malvinos, Pjero ir Arlekino pagalba jam vis pavyksta išsisukti iš piktavalių spendžiamų žabangų, rasti slaptas dureles už tapyto židinio tėčio kambarėlyje ir išgelbėti savo draugus – Karabaso teatro lėles. Kas gi jis?

Jau kelių kartų klausytojams puikiai pažįstamos Jurgio Gaižausko operos „Buratinas“ melodijos, linksmos dainelės ir smagūs personažai sugįžo į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sceną 2022-ųjų rudenį. Šis pastatymas vainikavo 2022 m. birželio–lapkričio mėnesiais teatre vykusią jaunimo rezidenciją, kurioje dalyvavo dainininkai iš Klaipėdos muzikos mokyklų, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Klaipėdos vaikų operos studijos. Pasak šiam operos pastatymui vadovaujančio dirigento Giedriaus Vaznio, „ne tik klasikinio vokalo ragavę dainininkai operą tikrai nuspalvina netikėtomis spalvomis. Operos muzika vietomis išties moderni, dinamiška, atspindinti to laikmečio didžiųjų kompozitorių įtakas. Savito žavesio prideda protarpiais pasigirstančios lietuvių liaudies dainų intonacijos. Operos personažai turi labai aiškius savo leitmotyvus, leittembrus, kūrinys parašytas su didele meile bei remiantis geriausiomis operos žanro tradicijomis.“ Operos sceninį pavidalą kūrė jaunas režisierius, „Taško“ teatro aktorius Kristupas Biržietis, kostiumus – neseniai studijas Vilniaus dailės akademijoje pabaigusi kostiumų dailininkė Augustė Zukaitė. Choro partijas operoje atlieka jaunieji Klaipėdos vaikų operos studijos dainininkai, vadovaujami studijos įkūrėjo ir dirigento, KVMT chormeisterio Vytauto Valio. Atliekama kupiūruota originalios operos versija, kameriškesnė ir dėl sumažintos choro bei orkestro sudėties.

Tai – jau ketvirtasis šios operos atgimimas Lietuvos scenose, tad „Buratinas“ išlieka populiariausia lietuviška opera vaikams. 1968 m. kompozitoriaus J. Gaižausko ir libreto autoriaus Anzelmo Matučio pagal Aleksejaus Tolstojaus pasaką „Auksinis raktelis, arba Buratino nuotykiai“ sukurta trijų veiksmų (10 paveikslų) opera „Buratinas“ pirmą kartą buvo pastatyta 1969 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). Tai buvo pirmoji ir ilgiausiai repertuare išsilaikiusi lietuviška opera vaikams, pagrindinėje šalies operos scenoje be pertraukos rodyta keturis dešimtmečius (1985 m. ją ten pat perstatė dirigentas Rimas Geniušas, režisierius Eligijus Domarkas ir dailininkas Algis Kariniauskas). 1989 m. R. Geniušo diriguojamą operą įrašė Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, o 2008 m. LNOBT išleido operos garso įrašą (dirigentas Martynas Staškus). 2009 m. (kompozitoriaus mirties metais) opera buvo pirmąkart pastatyta ir Klaipėdoje. Tąkart ją naujam sceniniam gyvenimui taip pat prikėlė jaunų menininkų komanda: tuometinis teatro vyriausiasis dirigentas Vytautas Lukočius, režisierė Gražina Jonuškaitė, dailininkė Viktorija Bardauskaitė, choreografės amplua debiutavusi baleto šokėja Jolanta Mineikytė. Buratino vaidmenį šiame spektaklyje kūrė tuomet operos scenoje dar tik pirmuosius žingsnius operos scenoje žengiantys solistai Tomas Pavilionis ir Judita Butkytė-Komovienė. „Buratino“ premjera tąkart tapo debiutu ne vien pagrindinio vaidmens atlikėjams, bet ir kitiems šiandien gerai žinomiems Klaipėdos universiteto Menų fakulteto ir Stasio Šimkaus konservatorijos auklėtiniams, tokiems kaip Rokas Spalinskas (Katinas Bazilijus), Vitalija Trinkė (Lapė Alisa) ar Eugenijus Chrebtovas (Karabasas Barabasas).

Pats kompozitorius apie savo operos ilgaamžiškumo priežastis yra taip kalbėjęs: „ji vis dar scenoje todėl, kad joje yra ryškių melodijų. Melodijos turi būti paprastos. Jos esti visokios, bet svarbu, kad būtų gražios, lietuviškos ir ne pernelyg sudėtingos. Be to, puikus, skambus Anzelmo Matučio libretas, o ir pats siužetas geras. Mažiesiems svarbu, kad būtų veiksmas, būtų įdomu. O čia dar scenoje ir patys vaikai veikia, nugali visas kliūtis, pasiekia laimę...“

I DALIS

„Tra-lia-lia-lia! Tra-lia-lia! Tai dalužė, tai dalia! Tra-lia-lia-lia! Nežuvau, nors sausa pliauska buvau...“ – medinis berniukas, laukdamas tėčio Karlo, išdaigauja. Svirplys bando jį sudrausti, bet kur tau! Išdykėlis sviedžia didelį plaktuką į išmintingąjį Svirplį. Svirplys pasislepia po židiniu, nupieštu ant drobės. Buratiną čiumpa už sprando žiurkė: tuoj tuoj įsitrauks į savo urvą. Grįžta tėtis Karlas ir nuveja žiurkę. Karlas, pardavęs paskutinį švarką, parneša sūnui elementorių ir išlydi Buratiną į mokyklą.
„Kaukši batai, taukši batai drebuliniai, į mokyklą, į mokyklą, Buratinai!..“ Bet kaip eiti i mokyklą, kai visi skuba į lėlių teatrą? Teatras traukia Buratiną kaip medus, tiktai kur gavus pinigų bilietui? Tačiau išeitis surasta – Buratinas parduoda sutiktam berniūkščiui elementorių su paveikslėliais ir... „Sveiki, mieli sinjorai, sinjorinos! Vaidinimą pradėti skirtą man...„Mergaitė žydraplaukė“– taip vaidinimas vadinas, arba „Trys skaudūs smūgiai man sprandan“ – pradeda spektaklį Pjeras. Lėlės nutraukia vaidinimą ir apsupa medinuką. Scenon įsiveržia teatro direktorius Karabasas, sučiumpa Buratiną ir išvelka jį iš scenos, o lėlėms įsako tęsti vaidinimą. Tačiau vaidinimas nutrūksta.
„Aš – kilmingiausias valdovas lėlių! Valgyt pietų lig šiol negaliu... Dantys man čiauška, skrandis išalko, – trūksta sausų žagarų, trūksta malkų!..“ Lėlės Karabasui kepa triušius ir viščiukus, tačiau baigiasi malkos. Tada Karabasas įsako atvesti medinuką. Buratinas maldauja pasigailėti. Jis pareiškia, kad sykį jau kišęs nosį į židinį, tačiau ugnies nepakūręs, o tik išdūręs židiny skylę. Tai išgirdęs, Karabasas palieka Buratiną gyvą ir duoda jam penkis auksinius. Tai pamato Lapė ir Katinas. Karabasas liepia Buratinui bėgti pas Karlą ir pasakyti jam, kad nebadytų židinyje skylių. Buratinas džiūgauja, o lėlės susirūpinusios: „Laimės pinigai neduos. Tu gerai paslėpki juos. Kažkokia čia paslaptis, kažkokia slapta mintis...“
Grįždamas naktį namo, Buratinas pasiklysta. Jį užpuola du plėšikai. Medinukas pinigus susiberia burnon. Veltui bando plėšikai pražiodyti Buratiną: jis įkanda vienam iš jų ir pabėga. Kojos atveda jį prie namelio, kuriame gyvena iš Karabaso nagų ištrūkusi žydraplaukė lėlė Malvina. Užsimiegojusi Malvina neįsileidžia medinuko, ir šį vėl pagauna plėšikais apsimetę Katinas ir Lapė. Neišgaudami pinigėlių, plėšikai pririša Buratiną prie pušies, tikėdamiesi, kad rytą atlėkę geniai medinuką sukaposią, o tada: „Riškim prie pušies tvirtos, laukiame genių puotos. Jis neiškentės ilgai – dzin-dzin... birs pinigai“.
Išaušus Malvina pamato pririštą Buratiną. Geniai medinuką išlaisvina. Malvina bando Buratiną auklėti, bet kur tu išauklėsi tokį išdaigininką! Tada ji nejuokais supyksta ir liepia geniams uždaryti Buratiną į sandėliuką. Užuot atgailavęs, šis tik tyčiojasi iš geradarės. Buratiną išlaisvina Katinas ir Lapė. Sumoję, kad pinigai dar nedingę, jie pataria medinukui neskubėti namo, o keliauti drauge į Kvailių šalį. Ten esą galima pasėti pinigėlius – užaugs gausybė pinigų! Buratiną pasiūlymas nudžiugina:„Eime, kur auga pinigai – stebuklų ir kvailių šalin! Eime, kur auga pinigai – pirmyn, draugai! Pirmyn, draugai!“
Katino liepiamas, Buratinas „pasėja“ pinigėlius ir lieka jų saugoti. Lapė ir Katinas nubėga pas Kvailių šalies karalių ir praneša, kad į šalį įsibrovęs baisus plėšikas. Buratiną suima policija – karalius nuteisė jį paskandinti baloje. Kol kvailiai veda Buratiną skandinti, Lapė ir Katinas išsikasa pinigėlius. Buratiną atveda ant sulūžusio tilto ir nustumia į balą.

II DALIS

Baloje gyvenančiai vėžlienei Tortilai Buratinas prisipažįsta, kad jį pražudęs godumas. Tortila praneša, kad jo pinigus pavogė Lapė ir Katinas. Buratinas rauda: nebus dabar už ką nupirkti tėčiui švarko. Varlės prašo Tortilą padėti Buratinui. Susigraudinusi vėžlienė padovanoja medinukui auksinį raktelį. Pjerą ir Arlekiną besivejantis Karabasas maldauja Tortilą atiduoti raktelį jam. Sužinojęs, kad raktelis pas Buratiną, Karabasas puola jį vytis: „Prasmek dumblyne, senas lagamine! Pagausiu ir pasmaugsiu niekšą Buratiną!“
„Vai sielvartas mane kankina, iš skausmo niaukiasi dangus: sugriaužė žiurkės Buratiną, ir žuvo jis nemandagus...“ – neradusi sandėliuke medinuko, galvojo Malvina. O Buratinas su draugais jau čia. Pjeras dainuoja apie meilę Malvinai. Geniai praneša, kad atbilda Karabasas. Buratinas jam pasako, kad raktelis paslėptas pušyje. Karabasas bando sliuogti medin, kurį geniai ištepė smala. Medinukas priverčia Karabasą pasakyti, kur yra slaptosios durelės: tėtės Karlo kambaryje. Buratinas su draugais skuba pas tėtį. Atvykę policininkai, Lapė ir Katinas išlaisvina Karabasą ir drauge nuskuba pas Karlą.
Karlas labai pasiilgęs savo medinio sūnaus. Bet štai į kambarėlį įvirsta Buratinas su lėlėmis. Atsiprašęs tėvo, jis pasiūlo nuplėšti drobinį židinį. Karlas nenori sutikti. Tada Buratinas pats nuplėšia židinį ir atrakina rakteliu slaptą spyną. Visi sueina pro dureles...
Kai su sėbrais atvykęs Karabasas ima daužyti duris ir bando jas išversti, staiga sudunda griaustinis ir trenkia žaibas. Nedorėliai atsimuša į dureles lyg į akmenį. Tuo tarpu pro slaptas duris įėję Buratinas, tėtė Karlas ir lėlės pasiekia „Žaibo“ teatrą – savo naujuosius namus, kur jie galės linksminti kitus vaikučius, tik jau be piktojo Karabaso, Lapės, Katino ir policininkų.

DAIVA KŠANIENĖ. J. Gaižausko opera vaikams „Buratinas“ į sceną sugrįžo Klaipėdoje
+

 

Durys, 2023 m. sausis

 

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kūrybinius 2022 metus, skirtus pasakinio žanro veikalams („Undinė“, „Lokys“ ir kt.), užbaigė nuotaikinga Jurgio Gaižausko (1922–2009) opera vaikams „Buratinas“ (libretas Anzelmo Matučio), kartu paminėdamas ir kompozitoriaus 100-ąsias gimimo metines.

 

Projektas su jaunimu

Klaipėdos teatras, tvirtai laikydamasis nuostatos siekti aukšto meninio meistriškumo, per pastaruosius kelerius metus nė karto „neslystelėjęs“ abejotinos meninės vertės ar menkesnės atlikimo kokybės muzikinių spektaklių link, ėmęsis statyti „Buratiną“, parodė, kad išmintingai rūpinasi ir savo rytojumi. Tai išties toliaregiškas, į ateitį orientuotas teatro vadovybės sprendimas, nes visuose Lietuvos muzikiniuose (operos) teatruose gerokai stinga operų ar kitų muzikinių spektaklių vaikams ir paaugliams.

Jau kurį laiką, teatras, reguliariai vykdydamas meninę edukacinę jaunimo rezidencijų programą, siekia atrasti, lavinti, ugdyti tikruosius talentus, kurių ne vienas vėliau įsilieja į Muzikinio teatro gretas. Sėkme apsivainikavo ankstesnės rezidencijos – „Statykime operą“, „Išbandyk profesiją“, „Renkuosi Klaipėdą“. Šį kartą jaunimo rezidencijos vadovai pakvietė talentingus jaunuolius savo muzikines ir kitas menines kompetencijas tobulinti statant J. Gaižausko operą „Buratinas“ (rezidencija vyko nuo 2022 m. birželio iki lapkričio). Norinčiųjų dalyvauti projekte atsirado nemažai, teko konkuruoti. Reikli komisija po kelių atrankų pakvietė devynis solistus (studijuojančius vokalą, džiazą, miuziklą), nemažai instrumentalistų iš įvairių Klaipėdos ir Vilniaus muzikos mokymo institucijų; susibūrė pakankamos sudėties simfoninis orkestras.

Projekte dalyvavo ir keli Klaipėdos muzikinio teatro solistai, vaikų operos studija, orkestrą pastiprino teatro instrumentalistai. Po visą pusmetį trukusio įtempto, nelengvo, bet didžiulį pasitenkinimą teikusio entuziastingo jaunimo darbo muzikinėse ir sceninėse spektaklio repeticijose, edukaciniuose užsiėmimuose, seminaruose, diskusijose, kūrybinėse dirbtuvėse ir laboratorijose, vadovaujant dirigentui Giedriui Vazniui, gimė puikus spektaklis – rampos šviesą išvydo jau daugiau nei 50 m. nuo scenos nenueinanti, net kelių kartų pamilta lietuviška opera vaikams „Buratinas“ (pirmoji premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko 1969 m., tas pats teatras ją pastatė dar kartą 1985 m., o 2009 m. rampų šviesą ji išvydo Klaipėdos muzikiniame teatre).

 

Populiarumo paslaptis

Nors paskutiniais dešimtmečiais radosi ir daugiau lietuviškų operų vaikams – Algirdo Martinaičio „Avinėlio teismas“, Rasos Dikčienės „Naktis“, Zitos Bružaitės „Grybų karas“, Jono Tamulionio „Bruknelė“, Tomo Kutavičiaus „Nykštukas Nosis“, kiek anksčiau – Jurgio Juozapaičio „Marių paukštė“, Antano Belazaro „Kupriukas muzikantas“ ir kt., vis dėlto jos kažkodėl nesulaukė didesnio populiarumo, netapo repertuarinėmis ir nepralenkė „Buratino“. (Išskirti reikėtų puikią kompozitoriaus Antano Kučinsko opera „Bulvinė pasaka“, nuo 2007 m. nuolat rodomą Klaipėdos muzikinio teatro scenoje.)

Savojo „Buratino“ sėkme labai džiaugėsi pats kompozitorius J. Gaižauskas, kukliai prasitaręs: „Ši opera vis dar scenoje todėl, kad joje yra ryškių melodijų. Melodijos turi būti paprastos. Jos esti visokios, bet svarbu, kad būtų gražios, lietuviškos ir nepernelyg sudėtingos.“ Ypač maestro gyrė A. Matučio libretą: „O ir pats siužetas labai geras. Labai svarbu rasti raktą į vaikų širdis, jiems artimą temą. Mažiesiems svarbu, kad būtų veiksmas, būtų įdomu.“ Išties kas ne kas, o J. Gaižauskas, su žmona Zofija užauginęs 10 sūnų ir dukterų (iš jų dauguma tapo muzikantais), vaikų pasaulį, jų psichologiją gerai pažino. Juk tarp gausybės (apie 1 000) jo sukurtų kompozicijų (operų, simfonijų, siuitų, styginių kvartetų, sonatų, kantatų, chorinių ir solo dainų ir kt.) kaip sėkmingiausi ir populiariausi, be muzikos liaudies instrumentų kapeloms, išsiskiria būtent opusai vaikams – baletas „Drevinukas“, vokalinė siuita „Meškiukas Rudnosiukas“, legenda-operėlė „Nemunėlė“, opera „Jaučio trobelė“ ir, žinoma, pati ryškiausia opera „Buratinas“. Akivaizdu, kad nepasitvirtino prieš kelerius metus išsakyta gana kritiška muzikologų nuomonė, esą „40 metų „atlaikęs“ bet visiškai nusidėvėjęs J. Gaižausko „Buratinas“ galų gale yra nurašytas. Kaip matome, žaismingoji vaikiška opera apie medinio berniuko nuotykius, baisųjį Karabasą Barabasą ir jo lėles, gerąjį tėtę Karlą, žaviąją Malviną dar kartą atgijo Klaipėdos muzikiniame teatre.

 

Surado „raktą“

Jaunuosius rezidencijos atlikėjus ir statytojus „Buratinas“ viliojo daugeliu aspektų: patrauklia siužeto intriga, akcentuojant svarbias, bendražmogiškas temas, ryškia, įsimenančia, nuoširdžia melodika, paįvairinta liaudies dainų intonacijomis, individualizuotais, charakteringais personažų paveikslais, turtinga orkestruote, aiškiomis klasikinėmis numerių formomis, tradicine muzikine kalba ir kt. Be to, opera nedidelės apimties, taikliai orientuota į vaikų klausymosi galimybes; muzikinį kūrinio suvokimą palengvina nesunkiai įsimenami, ryškūs pagrindinių veikėjų leitmotyvai ir leittembrai.

Dirigentas G. Vaznys ir režisierius Kristupas Biržietis (Lietuvos muzikos ir Teatro akademijos (LMTA) Klaipėdos fakultetas), surado tinkamą „raktą“ emocionaliai ir paveikiai operos interpretacijai. Likdami ištikimi tradicijai, išsaugodami visiems žinomos pasakos autentiškumą, jie sugebėjo pateikti spektaklį gana šiuolaikiškai, moderniai, spalvingai, per šiandieninių aktualijų prizmę. Tad visiems žinoma istorija apie Buratino nuotykius papasakota tarsi iš naujo. Sceninis veiksmas vyko dinamiškai, judriai, tvarkingai, o juk dalyvaujant gausiam solistų būriui, nemažam vaikų chorui, žaibiškai keičiantis situacijoms, tai nėra lengva.

Sėkmingą režisūrinį sprendimą papildė gana asketiška, abstrakti, vaizduotę žadinanti, kartu išradinga ir mobili scenografija, pasakiškai spalvingi dailininkės Augustės Zukaitės (Vilniaus dailės akademija) sceniniai kostiumai ir įspūdingas, vaikų įsivaizduojamų pasakos herojų išvaizdą atitinkantis grimas bei šukuosenos (grimo dailininkė Aira Braždienė).

Patrauklų, tarsi iš pasakos puslapių nužengusio Buratino vaidmenį premjeroje sukūrė LMTA studentas Giedrius Gečys (prof. Vladimiro Prudnikovo klasė). Jo herojus – naivus, nepatyręs, atviras, geras ir draugiškas. Savo kelyje susidūręs su piktuoju Karabasu Barabasu, Lapės ir Katino klasta ir apgavyste, vos nežuvęs, jis, drąsiųjų draugų padedamas, nugali daug kliūčių ir išsivaduoja nuo piktųjų kėslų. Džiugino natūrali, įtikinama G. Gečio vaidyba, malonaus tembro balsas, puiki dikcija.

 

Sužibėjo solistai

Gerą įspūdį paliko visi solistai, sukūrę taiklius, išraiškingus ir spalvingus savo personažų paveikslus. Ryškų, tikrai piktą ir grėsmingą Karabasą Barabasą įkūnijo Klaipėdos muzikinio teatro solistas Vilius Trakys, gerąjį, kuklųjį Tėtę Karlą / Kvailių šalies karalių – šio teatro solistas Valdas Kazlauskas, naiviąją, vaikiškąją Malviną – šešiolikametė Klaipėdos J. Kačinsko muzikos mokyklos mokinė Mirabela Zakrevskaja (mokytoja Aistė Ruškienė), klastingąją, koketiškąją gudruolę apgavikę Lapę – LMTA studentė Smiltė Murencevaitė (lekt. Ievos Prudnikovaitės klasė), piktąjį klastūną Katiną – Farshadas Abbasabadi’s, lėtąją išmintingąją Vėžlienę Tortilą – LMTA Klaipėdos fakulteto studentė Evelina Liasytė (doc. Giedrės Zeicaitės klasė), ištikimuosius draugus Pjerą ir Arlekiną / Svirplį – LMTA studentas Nojus Vytis Gutauskas (prof. Irenos Milkevičiūtės klasė) ir LMTA Klaipėdos fakulteto studentas Ignas Smilgevičius (doc. G. Zeicaitės klasė).

Kituose „Buratino“ spektakliuose publika išvys daug naujų solistų, parengusių vaidmenis šioje operoje. Tai – Teatro solistas Tadas Jakas ir Gytis Šimelionis (Buratinas), LMTA studentė (doc. Aušros Stasiūnaitės klasė) Virginija Bartušytė ir teatro solistai Judita Butkytė (Malvina), Aurimas Raulinavičius (Pjeras), Mindaugas Rojus (Arlekinas / Svirplys), Vitalija Trinkė (Lapė), Šarūnas Šapalas (Katinas), Aurelija Dovydaitienė (Vėžlienė Tortila), Rosana Štemanetian, LMTA Klaipėdos fakulteto studentė (doc. Stepono Januškos klasė) Žyginta Jašinskaitė ir LMTA Klaipėdos fakulteto studentė (doc. G. Zeicaitės klasė) Ieva Andriulionytė, taip pat vaikų operos studijos dalyvis Vytautas Valys jaunesnysis (Berniukas).

Su atsidavimu ir meile Masinėse scenose intonaciškai švariu dainavimu žavėjo nepriekaištingai paruoštas vaikų operos studijos choras (vadovas – Klaipėdos muzikinio teatro chormeisteris Vytautas Valys). Mažieji dainininkai puikiai jautėsi scenoje, nesiblaškė, nepasimetė ir neklysdami tiksliai dainavo savo partiją, lanksčiai atliko visas gana sudėtingas mizanscenas.

Spektaklį į darnią muzikinę visumą sujungė profesionaliai grojęs simfoninis orkestras, vadovaujamas talentingo jaunosios kartos dirigento ir pastatymo vadovo G. Vaznio. Prie operos gimimo svariai prisidėjo jaunimo rezidencijos meno vadovas Tomas Ambrozaitis, režisieriaus asistentė Karina Novikova ir šviesų dailininkas Andrejus Lavrinovičius.

Su atsidavimu ir meile teatrui pastatyta J. Gaižausko opera „Buratinas“ sulaukė didžiulio pasisekimo. Klaipėdiečiai ir iš visos Lietuvos susirinkę mažieji klausytojai užgniaužę kvapą klausėsi melodingos muzikos, jaudinosi, nerimavo dėl mylimo herojaus, juokėsi iš kvailų Lapės ir Katino poelgių, niršo ant piktojo Karabaso, džiūgavo teisybei nugalėjus. Kūrybingai ir kokybiškai naujai pastatytas „Buratinas“ visiškai įtikino klausytojus – ir emocionaliai reaguojančius mažuosius žiūrovus, supratusius, kaip svarbu būti draugiškiems ir sąžiningiems, ir jų tėvelius bei senelius.

Nėra abejonių, kad J. Gaižausko opera vaikams „Buratinas“ taps dar vienu mėgstamu repertuariniu Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektakliu ir ilgai nepaliks scenos.

Kompozitorius

Jurgis Gaižauskas

Meno vadovas

Tomas Ambrozaitis

Dirigentas

Giedrius Vaznys

Dirigento asistentas

Vytautas Valys

Režisierius

Kristupas Biržietis

Režisieriaus asistentė

Karina Novikova

Kostiumų dailininkė

Augustė Zukaitė

Grimo dailininkė

Aira Braždienė

Šviesų dailininkas

Andrej Lavrinovič

Informacija:

Premjeros data:

2022-11-19

Trukmė:

1 val. 35 min. (su viena pertrauka)

Vieta:

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“

Kaina:

15.00 €

Artimiausi spektakliai:

Pradžia
45 min.
I dalies pabaiga
20 min.
Pertrauka
II dalies pradžia
30 min.
Pabaiga
Vaidmenys ir atlikėjai
person profile image
Giedrius
Gečys
Buratinas
person profile image
Valdas
Kazlauskas
Tėtė Karlas / Kvailių šalies karalius
person profile image
Vilius
Trakys
Karbasas Barabasas
person profile image
Rasa
Ulteravičiūtė-Kazlauskienė
Malvina (pirmą kartą)
person profile image
Ernesta
Stankutė
Lapė
person profile image
Farshad
Abbasabadi
Katinas
person profile image
Loreta
Ramelienė
Vėžlienė Tortila (pirmą kartą)
person profile image
Tadas
Jakas
Pjeras (pirmą kartą)
person profile image
Šarūnas
Šapalas
Arlekinas / Svirplys (pirmą kartą)
person profile image
Vytautas
Valys (jaun.)
Berniukas
person profile image
Saulė
Narvydienė
Žiurkė (pirmą kartą)
person profile image
Klaipėdos vaikų
operos studija
Lėlės, žmonės, varlės, Kvailių šalies gyventojai, šunys policininkai, geniai
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro
kamerinė grupė

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.