KLAIPĖDA: VAKAR, ŠIANDIEN, RYTOJ

Repertuaras ir bilietai

2023.05.14

Šokis

Pirkti bilietus

Choreografinių miniatiūrų programa Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui

2022-ųjų vasarą atšventus Klaipėdos miesto įkūrimo 770-ąsias metines ir Lietuvos Respublikos Seimui 2023-uosius paskelbus Klaipėdos krašto metais, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ėmėsi įgyvendinti ypatingą šioms progoms skirtą projektą – choreografinių miniatiūrų koliažą „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“. Jame universalia judesių, šokio, muzikos, vaizdų kalba pasakojama apie Klaipėdos krašto unikalumą ir amžių tėkmėje bei istorinių pervartų akivaizdoje kintančią šio krašto gyventojų tapatybę.

2022 m. vykusio parengiamojo projekto etapo metu KVMT baleto trupės artistai gilinosi į Klaipėdos krašto istoriją, dabarties aktualijas ir drauge kūrė šio unikalaus krašto ateities viziją, padedami projekto konsultantų (tarp jų – Lietuvos teatro ir kino aktorius, režisierius, Klaipėdos universiteto profesorius Valentinas Masalskis; kompozitorė, LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro katedros docentė Nijolė Sinkevičiūtė; Klaipėdos etnokultūros centro liaudies dailės studijos koordinatorė, tautinio kostiumo ekspertė, dizainerė dr. Elena Matulionienė). Kūrybinėse dirbtuvėse gimė ir buvo plėtojamos devynių 3–10 minučių trukmės choreografinių miniatiūrų meninės koncepcijos – siužetai, choreografinis piešinys, parenkamos lokacijos, kostiumai, kuriama ir įrašoma muzika, vaizdo projekcijos – siekiant, kad visi minėti elementai atspindėtų autentišką, tik Klaipėdos kraštui būdingą pasaulėjautą, galvoseną, gyvenimo būdą.

Kūrybiniam projekto procesui vadovavo KVMT vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas ir buvusi KVMT baleto meno vadovė Jelena Lebedeva. Jiems talkino asistentės choreografijai Oleksandra Borodina ir Daria Verovka, vaizdo medžiagos kūrėjas Imantas Boiko, garso takelio kūrėjas ir prodiuseris Kristijonas Lučinskas, kostiumų stilistė Ernesta Venckutė, grimo ir šukuosenų dailininkė Aira Braždienė. „Ieškojome ir radome sąsajų tarp judesio, kalbos, istorijos,“ – pasakoja vienas projekto meno vadovų Aurelijus Liškauskas. „Klaipėdos praeitis, dabartis ir ateitis neatsiejama nuo gamtos, jūros, jūreivių... Išvysite senoviniais autentiškais rūbais pasipuošusius žmones, atliekančius senovines apeigas, geriančius kafiją, nes tik Klaipėdos krašte ja mėgautasi jau prieš šimtą metų. Visas dalis jungia jūra, kuri šio krašto žmones maitino, susiejo jų gyvenimus per bendrą veiklą, išskyrė išvykusius į tolimas keliones ar visam laikui pasiglemžė iš jos negrįžusius. Ir, žinoma, vaizduojamos šį kraštą purčiusios negandos, žemių dalybos, kurios, laimei, atvedė į Klaipėdos krašto gražinimą Lietuvai, kuo mes labai džiaugiamės ir didžiuojamės“.

Kūrybinėse dirbtuvėse išplėtotų choreografinių miniatiūrų fragmentai įamžinti trijuose penkių minučių trukmės trumpametražiuose šokio filmuose. Kiekvienas jų nufilmuotas vis kitoje istorinėje Klaipėdos krašto vietoje, žyminčioje kraštui svarbius įvykius, o juose besifilmuojantys šokėjai puošėsi stilizuotais tradiciniais klaipėdiečių kostiumais, atspindinčiais ilgą istorinio kostiumo raidos kelią – nuo senųjų Rytprūsių žvejų, ūkininkų ir jų šeimų kasdienių drabužių iki šiuolaikinių miestiečių kosmopolitinės aprangos ir futuristinės mados vizijų. Kiekvieno vaizdo klipo koncepcijos pagrindu tapo vienas spalvinis koloritas, vienodas istorinis kontekstas, aplinka, gamtos elementai. Dar vienas vaizdo klipų dėmuo – kinematografiškas ir įtraukus elektroninės muzikos audinys, kurio garsyną kūrė garso menininkas ir kompozitorius Kristijonas Lučinskas. Pasak jo, „muzikiniame audinyje išgirsite liaudies instrumentus – kankles, birbynę, taip pat KVMT atlikėjų įrašytas muzikines partijas, o viską apjungs Klaipėdos miesto garsovaizdžiai“. Rengiant trumpametražių šokio filmų projektą KVMT bendradarbiavo su lietuviškos mados prekės ženklu „2ru2ra“, Pajūrio regioninio parko direkcija, Kretingos muziejaus žiemos sodu, Klaipėdos etnokultūros centru, Lietuvos jūrų muziejumi. Gintaro papuošalus skolino Gintaro muziejus ir parduotuvė „Amber Queen“. Maistą filmavimui tiekė UAB „Pasažo smuklė“.

Dar kitoks projekto pavidalas – gyvai atliekamų pilnos trukmės choreografinių miniatiūrų ir vaizdo projekcijų koliažas – bus pristatytas publikai Klaipėdos Žvejų rūmuose, Tarptautinei šokio dienai ir Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-mečio progai skirtuose renginiuose. Sceniniame variante trumpametražiai šokio filmai virs vaizdo projekcijomis, o KVMT baleto trupės šokėjų bei jaunosios solistės Safinos Judinos atliekamas miniatiūras papildys vyriausiojo choreografo Aurelijaus Liškausko kuriamos teatrinės intervencijos, žadančios daug smagių netikėtumų ir aliuzijų į Klaipėdos krašto praeitį, dabartį bei numanomą ateitį.

PROGRAMA

VAKAR

THE SONG WE WON’T FORGET
Choreografė Kirstin Ann Zahradnick
Garso takelis: paukščių giesmių įrašai
Šokėjai: Mykhailo Mordasov, Kirstin Ann Zahradnick

WITHOUT THE RIGHT TO CHOOSE
Choreografė Viktorija Galvanauskienė
Muzika: Zack Hemsey – „The Pursuit of Knowledge“ (iš įrašo)
Šokėjai: Sofia Boldovska, Oleksandra Borodina, Anna Chekmarova, Airisė Gudonytė, Seojung Yun, Ksenija Jermakova, Paulius Jonikas, Yan Malaki, Mykhailo Mordasov, Laura Carolina Figueroa Orduz, Tymur Orobchenko, Brayan Steven Valencia Sarmiento, Roman Semenenko, Iryna Suslo, Illia Temchenko, Daria Verovka

<<459>>
Choreografas Roman Budko
Muzika: Dirk Maassen – „Ocean“ (iš įrašo)
Šokėjai: Yuliia Kovalenko, Roman Budko

BORN BY THE SEA
Choreografė Daria Verovka
Muzika: Johnny Klimek, Reinhold Heil, Tom Tykwer – „The girl with the plums“ iš muzikos filmui „Kvepalai. Vieno žudiko istorija“, rež. Tom Tykwer, 2006 (iš įrašo)
Šokėjos: Oleksandra Borodina, Anna Chekmarova, Yuliia Kovalenko, Kirstin Ann Zahradnick

ŠIANDIEN

SO WHAT?
Choreografė Yuliia Kovalenko
Muzika: Kevin MacLeod – „Stomp Dance“ (iš įrašo)
Šokėjai: Oleksandra Borodina, Anna Chekmarova, Mykhailo Mordasov, Laura Carolina Figueroa Orduz, Tymur Orobchenko, Brayan Steven Valencia Sarmiento, Roman Semenenko, Iryna Suslo, Illia Temchenko, Kirstin Ann Zahradnick

MENTALITY
Choreografė Daria Verovka
Muzika: Jóhann Jóhannsson – „A Song for Europa“ (iš įrašo)
Šokėja: Safina Judina (studijos „Baleto erdvė“ Viktorijos baleto klasės auklėtinė)

HERE’S THAT RAINY DAY
Choreografas Roman Semenenko
Muzika: Jimmy Van Heusen, Johnny Burke – „Here’s That Rainy Day“ (iš įrašo)
Šokėjai: Oleksandra Borodina, Roman Budko, Anna Chekmarova, Yuliia Kovalenko, Mykhailo Mordasov, Tymur Orobchenko, Roman Semenenko, Iryna Suslo, Illia Temchenko, Kirstin Ann Zahradnick

CAN’T FORGET
Choreografė Daria Verovka
Muzika: Ryuichi Sakamoto – „The Revenant Main Theme“ iš muzikos filmui „Hju Glaso legenda“, rež. Alejandro González Iñárritu, 2015 (iš įrašo)
Šokėjai: Oleksandra Borodina, Roman Semenenko

RYTOJ

POR QUINTA VEZ
Choreografai: Laura Carolina Figueroa Orduz, Brayan Steven Valencia Sarmiento
Muzika: Héctor Rivera – „Mujer Divina“ (iš įrašo)
Šokėjai: Roman Budko, Yullia Kovalenko, Mykhailo Mordasov, Tymur Orobchenko, Kirstin Ann Zahradnick

SEVERANCE
Choreografas Roman Semenenko
Muzika: Hildur Guðnadóttir – „Mortar“ iš muzikos filmui „Tár“, rež. Todd Field, 2022 (iš įrašo)
Šokėjai: Yan Malaki, Myhailo Mordasov

INTENTION
Choreografė Viktorija Galvanauskienė
Muzika: Zack Hemsey – „The Runner“ (iš įrašo)
Šokėjai: Oleksandra Borodina, Roman Budko, Anna Chekmarova, Airisė Gudonytė, Ksenija Jermakova, Yuliia Kovalenko, Yan Malaki, Mykhailo Mordasov, Laura Carolina Figueroa Orduz, Tymur Orobchenko, Brayan Steven Valencia Sarmiento, Roman Semenenko, Iryna Suslo, Illia Temchenko, Daria Verovka, Kirstin Ann Zahradnick

NEXT ONE
Choreografė Daria Verovka
Muzika: Max Richter – „Sarajevo“ (iš įrašo)
Šokėja: Daria Verovka

PAVANA
Choreografė Aušra Krasauskaitė
Muzika: Giedrius Puskunigis – „Asmik Pavana“ sopranui ir styginių orkestrui (iš įrašo)
Šokėjai: Sofia Boldovska, Oleksandra Borodina, Roman Budko, Anna Chekmarova, Viktorija Galvanauskienė, Airisė Gudonytė, Seojung Yun, Ksenija Jermakova, Yuliia Kovalenko, Yan Malaki, Mykhailo Mordasov, Laura Carolina Figueroa Orduz, Tymur Orobchenko, Brayan Steven Valencia Sarmiento, Roman Semenenko, Iryna Suslo, Illia Temchenko, Daria Verovka

Projektą finansiškai parėmė:

Premjeros rėmėjas:

Informacija:

Premjeros data:

2023-04-29

Trukmė:

~1 val. 30 min. (be pertraukos)

Vieta:

Klaipėdos kultūros centras Žvejų rūmai, Didžioji salė

Kaina:

10.00 €, 15.00 €, 20.00 €

Artimiausi spektakliai:

Pradžia

01 val. 30 min.

Pabaiga

Atlikėjai

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro

baleto trupės artistai

Sužinoti daugiau

Safina

Judina

Šokėja

Sužinoti daugiau

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.

Teatro Vadovas


Teatro vadovo pavaduotojas menui Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius Orkestro tarnyba Choro tarnyba Baleto tarnyba	Teatro vadovo pavaduotojas Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius Ūkio skyrius	Buhalterinės apskaitos skyrius Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai Rinkodaros tarnyba Reklamos ir pardavimų skyrius Žiūrovus aptarnaujantis skyrius Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius Strateginio ir investicijų valdymo skyrius